– Viktorija, pradėkime nuo to, kas yra socialinis verslas?
– Socialinis verslas pirmiausia yra verslas, bet jo pagrindinė misija spręsti žmonėms ir mus supančiai aplinkai kylančius iššūkius. Paprastai sakant, tai yra verslas, kuris teikia pirmenybę žmonėms ir planetai, o ne pelnui.
– Kokie yra gerieji socialinio verslo pavyzdžiai Lietuvoje?
– „Miesto laboratorija“, kuri buria Antakalnio bendruomenę ir propaguoja tvarų, ekologišką vartojimą, „Lobių dirbtuvės“ žmones, turinčius intelekto negalią, įtraukia į visuomenę, normalų gyvenimą, legendinis restoranas „Mano Guru“ skaičiuoja jau 20 metų, yra pelnęs tarptautinių apdovanojimų, taip pat „Textale“ – puikiai žinomas žiedinės mados startuolis.
– Su kokiais sunkumais susiduria socialinis verslas Lietuvoje? Esate sakiusi, kad yra nemažai problemų, kodėl mūsų šalyje socialinis verslas negali plėstis. Kokios tos problemos?
– Vienas iššūkis, kad ši verslo kategorija yra pakankamai nežinoma, dažnai painiojama su socialinėmis įmonėmis. Jos tik įtraukia pažeidžiamas darbo grupes į darbo rinką. O kaip rodo mano minėti pavyzdžiai, tai gali būti ir aplinkosauginiai sprendimai, ir tam tikros vietos bendruomenės, ne tik pažeidžiamų grupių įtraukimas į darbo rinką. Taigi žinomumas ir identiteto kūrimas, su kuo mes tai tapatiname.
Kaip tik ateidama į laidą paskaičiavau, kad jau yra trys valdžios kadencijos, kurios, galima sakyti, nepasiekia proveržio socialinio verslo srityje. 2015 m. buvo priimtas labai geras dokumentas – Socialinio verslo koncepcija, ir ten buvo labai detaliai sudėlioti veiksmų planai, ko reikia: skatinimo priemonės, įvairios programos, įstatymas, tam tikri kriterijai, aiškus apibrėžimas. Nes šiandien įvairios institucijos, agentūros, kurios turi tam tikras skatinimo priemones, skirtingai apibrėžia, kas yra socialinis verslas.
– Hipotetinis klausimas – kas būtų, jeigu socialinis verslas išsiplėtotų Lietuvoje, kokios yra tos galimybės, kokias problemas jis galėtų išspręsti, jeigu, tarkime, tų bėdų, su kuriomis susiduriama, nebūtų?
– Pasakysiu vieną savo mėgstamą pavyzdį. Tarkime, Kanados miestas Kvebekas yra tokio pat dydžio kaip Vilnius. Kvebeke socialinis verslas, be to, kad sprendžia aktualias žmonėms ir aplinkosaugai problemas, į miesto biudžetą atneša milijardines pajamas.
Vieni žmonės mėgsta skaičius, jiems svarbu matyti, kokį BVP tai sudarys ekonomikoje, o klestintis socialinis verslas padeda ekonomikai. Žmonėms, kuriems svarbūs kiti dalykai – socialiniai, aplinkosauginiai iššūkiai, jie juos sprendžia: mažina tam tikros tekstilės naudojimą, visa tai kuriant inovacijas paverčiama kokiais nors naudojamais daiktais, mažina maisto švaistymą.
– Kaip atrodo darbas socialiniame versle – ar į jį įsitraukia ir savanoriai, kaip yra su pelnu ir kaip socialinis verslas jo gali pasiekti?
– Labai geras klausimas. Kai kalbame apie socialinį verslą, yra keletas kriterijų, kuriuos atitinka socialinis verslas. Vienas jų – kad daugiau kaip 50 proc. gaunamo pelno reinvestuoja atgal į savo misiją, kurią deklaruoja, – padaryti pokytį ar poveikį visuomenėje. Kaip ir minėjau pradžioje, pirmiausia tai yra verslas, jis turi užsiimti ekonomine veikla ir, kai jau turi pelną, daugiau kaip pusę jo reinvestuoti.
Kitas išskirtinis bruožas yra, kad socialinis verslas matuoja poveikį. Jis negali pasakyti: „Mes siekiame gražių tikslų.“ Jis turi parodyti, kuo remiantis yra šitie teiginiai, nes kitaip tai bus tik tuščias rinkodaros triukas.
– Sakėte, kad Lietuvoje yra šiek tiek neaiškus socialinio verslo statusas. Koks jis turėtų būti, kokių pokyčių norėtumėte pasiekti?
– Iš tiesų šioje srityje mes labai džiaugiamės, nes gruodžio mėnesį Seimo ekonomikos komiteto iniciatyva buvo priimta Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pataisa ir įtrauktas socialinio verslo apibrėžimas. Tam, kad jis įsigaliotų, turi būti priimti tam tikri poįstatyminiai aktai ir vienas jų yra statuso suteikimo tvarka. Šiuo metu ji yra ruošiama ir kažkada turėtų įsigalioti.
– Jeigu žmogus turi kokią nors socialinio verslo idėją, ką jam reikėtų daryti, kokie tie pirmieji žingsniai, kad tai būtų įgyvendinta?
– Pirmieji žingsniai, turbūt kaip ir kiekviename versle, startuolyje, – suburti stiprią komandą, skirtingų sričių specialistų, ne vien svajotojų ir vizionierių, kurie išmano finansus, geba pritraukti išteklius, pritraukti talentų. Komanda yra labai svarbu, tada net ir vidutinė idėja gali būti labai sėkminga.
Galima kreiptis į Inovacijų agentūrą, ji turi vieną langelį, kur gali suteikti įvairią informaciją, mentorių tinklą.
Taip pat galima kreiptis ir į Lietuvos socialinio verslo asociaciją – mes visada nukreipiame, kur reikia, patalkiname. Taip pat kviečiame dalyvauti mūsų mokymuose, renginiuose, būti aktyviais šios bendruomenės nariais.
