Sureagavo į garsaus gydytojo pasisakymus – paaiškino, kodėl neegzistuoja nei autizmo liga, nei epidemija

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerijos surengtoje konferencijoje aptarinėta Lietuvos vaikų sveikata. Vienas iš renginyje pasisakiusių medikų palietė autizmo spektro sutrikimo temą, kai kurie profesoriaus, vaikų gydytojo gastroenterologo Vaidoto Urbono išsakyti žodžiai sulaukė autistiškus žmones ir jų šeimas vienijančios bendruomenės dėmesio. Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, reaguodama į konferencijoje išsakytas mintis, pateikia paaiškinimus: kodėl klaidinga autizmą vadinti liga, informacinių technologijų naudojimą įvardinti kaip sutrikimą nulemiantį veiksnį ir kodėl „autizmo epidemija“ yra neegzistuojantis fenomenas.

Autizmo epidemija neegzistuoja

Anot Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovės Linos Sasnauskienės, autizmo spektro sutrikimas – tai raidos arba vystymosi sutrikimas, nulemtas smegenų skirtumų ir pasižymintis socialinio bendravimo sunkumais bei pasikartojančiais elgesio modeliais:

„Nors galima išgirsti sąvoką „autizmo epidemija“, visgi mokslininkai teigia, kad tai neegzistuojantis fenomenas, kurio pagrindinės prielaidos yra geresnis autizmo supratimas bei pripažinimas, diagnozės pokyčiai ir anksčiau nustatoma diagnozė“.

Duomenų apie sutrikimo priežastis mažai, nors tyrimų atliekama daug

Asociacijos vadovės teigimu, autizmas siejamas su netipine smegenų raida, kuriai įtakos turi genetiniai ir aplinkos veiksniai: „Manoma, kad 85–90 proc. atvejų yra menkai žinomos pagrindinės ASS priežastys, ir nėra vienos priežasties, kuri lemtų autizmo buvimą. Autizmo tyrimams finansuoti Vakaruose jau daugelį metų skiriamos didelės lėšos (JAV Nacionalinio sveikatos instituto duomenimis, 2020 metais autizmo tyrimams finansuoti buvo skirta daugiau nei 314 mln. JAV dolerių), visgi tikėtina, kad atsakymas į klausimą, kas sukelia autizmą, nebus surastas tik genetikoje ar tik aplinkoje, bet derinant abu faktorius.

Greičiausiai genų ir aplinkos kombinacija daro poveikį jau vaisiaus stadijoje, tad, kaip sako mokslininkai, autizmas nėra įgyjamas, o gimstama turint šį sutrikimą. Yra žinoma, kad tam tikrais atvejais autizmas jau gali būti diagnozuotas pusės metų vaikui. Svarstymas, kad autizmą lemia informacinių technologijų priemonių davimas vaikams, gali klaidinti visuomenę.“

Autizmas nėra liga

Svarbu pabrėžti ir tai, kad autizmas nėra liga ir juo nesergama. Visgi, pasak L. Sasnauskienės, vienas dažniau sutinkamų visuomenėje atsakymų – jei jau ši būklė įtraukta į TLK kodą, vadinasi, tai liga.

„Vis tik Lietuvoje, JAV, Europoje naudojami skirtingi ligų klasifikatoriai, todėl mūsų šalyje autizmas turi kodą, o šalys, kurios naudoja amerikiečių sukurtą Tarptautinį psichinių ligų registrą DSM-5, jau perejo prie skėtinės ASS diagnozės be potipių apibrėžimo, kitaip tariant, atsisakyta atskirų Aspergerio sindromo ir įvairiapusio raidos sutrikimo kategorijų. Taigi, autizmas pats savaime nėra liga, mūsų tikslas nėra išgydyti žmogų, o jam padėti geriau suprasti supantį pasaulį ir jame gyventi, o visuomenės užduotis turėti daugiau žinių apie ASS ir priimti juos“.

Primename, kad profesorius, vaikų gydytojas gastroenterologas V. Urbonas šią savaitę konferencijoje sakė, kad baisesnė pandemija nei koronaviruso yra autizmas. Pasak jo, niekas tiksliai nežino, kodėl žmogus turi autizmo spektrą, tačiau numanoma, kad tam įtaką turi laikas, praleidžiamas prie telefono ar kompiuterio ekrano. Tokie jo pasisakymai sulaukė labai daug neigiamų autistiškų žmonių bendruomenių reakcijų.

Atsiųsti istoriją ar pasidalinti opia problema gali kiekvienas

L. Sasnauskienės teigimu, Lietuvos autizmo asociacija deda visas pastangas, kad autistiškų asmenų ir tėvų, auginančių autistiškus vaikus, gyvenimas visomis prasmėmis būtų geresnis, kokybiškesnis, neapipintas išgalvotomis istorijomis, stigmomis ir diskriminacija. Asociacija taip pat siekia, kad visi taptume empatiškesni ir atviresni žmonių įvairovei.

Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ – viena iš organizacijų, nutarusių bendradarbiauti su Delfi iniciatyva „(Ne)matomi“, kuriame siekiama teikti tikslią, teisingą, stereotipais ir mitais neapipintą informaciją apie įvairias negalios formas, mažinti žmonių su negalia socialinę atskirtį ir diskriminaciją darbo rinkoje, didinti visuomenės etikos išmanymą, kuomet kalbama apie įvairias negalios formas. Iniciatyvos koordinatoriai – atskira specialistų, žiniasklaidos atstovų ir ekspertų grupė, kurie kuria turinį, aktualų žmonėms su negalia, o kasdieniu tikslu išlieka objektyvios ir realią situaciją atspindinčios informacijos pateikimas.

pasak profesoriaus, vaikų gydytojo gastroenterologo Vaidoto Urbono, jau yra baisesnė pandemija nei koronaviruso. Be to, niekas tiksliai nežino, kodėl taip nutinkama, tačiau numanoma, kad tam įtaką turi laikas, praleidžiamas prie telefono ar kompiuterio ekrano.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/profesorius-urbonas-apie-tai-kas-kelia-nerima-tokiu-vaiku-sparciai-daugeja-96315837

pasak profesoriaus, vaikų gydytojo gastroenterologo Vaidoto Urbono, jau yra baisesnė pandemija nei koronaviruso. Be to, niekas tiksliai nežino, kodėl taip nutinkama, tačiau numanoma, kad tam įtaką turi laikas, praleidžiamas prie telefono ar kompiuterio ekrano.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/profesorius-urbonas-apie-tai-kas-kelia-nerima-tokiu-vaiku-sparciai-daugeja-96315837

Pažįstate žmogų su negalia ar jo artimuosius, kurių istorija gali įkvėpti kitus? Norite papasakoti apie įvairias diskriminacijos dėl negalios apraiškas, pradedant infrastruktūriniais sprendimais ir baigiant švietimo sistemos, darbo rinkos niuansais? Parašykite mums. Jūsų istorijos mums padės sukurti dar daugiau aktualaus turinio. Savo istoriją galite parašyti čia. Daugiau apie iniciatyvą „(Ne)matomi“, jos koordinatorius ir kaip galite prisidėti rasite čia.