Technologijų pažanga padeda kasdien
Kone kiekvienas kasdien naudojame mobiliuosius telefonus, tačiau vargu ar dažnas susimąstome, kaip gali padėti telefonas, jei nematytume jo ekrano.
„Žmonės, kurie neturi regos negalios, sunkiai įsivaizduoja, kaip neregys naudojasi telefonu. Turėčiau pasakyti, kad jiems telefonas net svarbiau nei mums. Galiu tai pagrįsti mūsų ambasadorės Irmos pasakojimu, kad viską ji daro per telefoną. Kaip? Kiekvieno telefono operacinė sistema šiandien turi vadinamuosius prieinamumo nustatymus ir juos „išsikvietus“ telefonas pradeda elgtis kitaip, pradeda nuskaityti tai, ką mes jame matome“, – bendrovės „Telia“ įvairovės ir įtraukties partnerė Julija Markeliūnė pabrėžia, kad didžiausias žingsnis tas, jog pritaikyti galima jau bet kurį mobiliojo ryšio telefoną.
Finansinė pagalba
Pašnekovė sako, kad yra net specialūs parametrai, padedantys telefonui veikti greičiau, ir būtent greičio svarbą per mokymus „Telios“ specialistams išskyrė prieinamumo ekspertas Andžėjus Ravanas, pats turintis regos negalią.
„Įsivaizduokite, kaip mes skaitome, – programėlė turi tai daryti žymiai greičiau žmogui, turinčiam regos sutrikimą. Kiekvienas telefonas tai gali, ir tokia funkcija, matyt, yra geriausia. Lygiai taip pat – kompiuteriai. „Microsoft“ yra stipriausia ir turi visą pritaikomumo standartą. Taip pat kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai. Žmonėms su tam tikromis negaliomis reikėtų kreiptis į techninės pagalbos centrą ir, jei neklystu, dabar įsigyjant telefoną ar planšetinį kompiuterį kompensuojama 200 eurų, jei yra regos negalia, taip pat kompiuteriams taikoma apie 500 eurų kompensacija. Taigi labai rekomenduoju tuo pasinaudoti, ne visi tą žino“, – teigia pašnekovė.
Matantieji buriasi į savanorystę
Telekomunikacijų įmonės atstovė sako, kad programėlės žmonėms labai palengvina kasdienius veiksmus, be to, programėlė padeda suburti savanorius pagalbininkus.
„Pasidalinsiu pavyzdžiu: per savo kalėdinę kampaniją kvietėme Lietuvos žmones registruotis savanoriais „be my eyes“ („būkite mano akys“) programėlėje. Ji sukurta taip, kad žmogus, kuriam reikia pagalbos, šiuo atveju – neregys, tiesiog skambina per programėlę ir jį sujungia su jo kalba kalbančiu savanoriu. Mūsų ambasadorė Irma dalinosi, kaip jai nustojo veikti kompiuteris, nustojo veikti ekrano skaityklė, ir ji nebegalėjo sužinoti, ką po ko spausti, kad pradėtų veikti. Irma paskambino, ją sujungė su lietuviškai kalbančiu savanoriu. Tu rodai kompiuterio ekraną per kamerą, o žmogus tau pasakoja. Aš esu sulaukusi skambučio, kai manęs tiesiog paklausė, kaip vadinami nosies lašiukai, nes realiai buteliukai visų vienodi ir negali žinoti koks, jei negali perskaityti, – pasakoja J. Markeliūnė. – Vienas praktiškiausių pavyzdžių – kiekvienas gauname siuntų ir jas siunčiame, bet kol kas paštomatai dar nėra pritaikyti, tad „be my eyes“ puikiai padeda. Labai džiaugiuosi, kad visuomenė išgirdo mūsų kvietimą ir po kampanijos savanorių atsirado tris kartus daugiau.“
Pašnekovė atvira – tiesa ta, kad žmonės, kuriems iš tiesų reikia pagalbos, dar nepripratę, jog kas nors jiems padėtų lietuvių kalba, taigi tokia savanoriškos pagalbos forma kol kas nėra stipriai išpopuliarėjusi.
Dar viena pagalbos galimybė – dirbtinis intelektas, kuris per tą pačią programėlę pagelbės be tiesioginio kontakto su kitu žmogumi, jei tam, kuriam reikia pagalbos, vis dar nedrąsu jos prašyti. O štai jau ne kartą pašnekovės minima ambasadorė Irma programėle pasinaudojo norėdama sulaukti pagalbos makiažo klausimais ir viskas puikiai pavyko.
„Įdomių istorijų pasitaiko. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga neseniai organizavo labai įdomią konferenciją „Technologijų galia“, kur žmonės su regos negalia dalinosi savo pavyzdžiais, kada jiems reikėjo pagalbos, tarkim, kad ir parduotuvėj renkantis sultis ar pan. Kaip ir kondensuoto pieno ir pupelių skardinės apčiuopom atrodo vienodos, bet vienas produktas saldus, kitas – ne. Taigi galima kreiptis bet kokiu klausimu“, – apie kasdienius iššūkius pasakoja J. Markeliūnė.
Supantis pasaulis tamsoje yra kitoks
Regintis žmogus neretai nė nesusimasto apie tai, kad nereginčiojo ar negirdinčiojo kasdienybė bei jį supantis pasaulis yra kiek kitoks.
„Kiekviena negalia labai skirtinga ir individuali. Žmonės, neturintys negalios, galbūt gali įsivaizduoti, ko reikia, tačiau su konkrečios negalios ekspertais visada verta pasitikrinti, kokie pritaikomumai būtini. Gal teko girdėti, nuo 2025 metų Europos Sąjungoje įsigalios pritaikomumo direktyva, – visos paslaugos ir visos prekės turės būti pritaikytos. Matyt, dėl to ir įsigalioja, kad apie tai nepagalvojame, – sako pašnekovė. – Turiu dar vieną pavyzdį. Programuotojas, jis yra neregys, pasidalino istorija. Sako, kad studijuoti, įsidarbinti buvo iššūkių ir dėl stereotipų, ir dėl kitų dalykų, bet juos pavyko nugalėti. Pagrindinis iššūkis, trukdantis iš tiesų įsitraukti į komandos gyvenimą, tai programėlė, per kurią bendrauja programuotojai, – jos neskaitė ekrano skaitytuvas. Matyt, jis jau ne pirmas žmogus, parašęs programėlės kūrėjams, ir pagaliau buvo išgirstas – ta programėlė dabar jau pritaikyta. Jo žinutė buvo tokia: tikrai nepykstu, kad kūrėjai nepagalvojo, nes neregių pasaulyje yra 1 procentas, iš jų programuotojų – dar mažesnis procentas, bet jei tą papildomą kodą įdiegtume pačioje pradžioje, programuodami vieną ar kitą programėlę, tai net nekiltų tokių problemų.“
Pašnekovė sako būtent to ir linkinti kiekvienam – nuo veiklos pradžios pagalvoti apie prieinamumą, dar prieš kuriant kokį nors prototipą, taip bus žymiai lengviau visiems.
Telekomunikacijų įmonės atstovė sako, kad jie daug dėmesio skiria žmonėms su regos negalia, nes būtent šioje srityje technologijos itin svarbu.
„Yra programėlių, kurios padeda orientuotis aplinkoje, – susidedi tam tikrus filtrus, eini gatve ir tau gali nuskaityti, kad aplink yra tam tikros parduotuvės, gali jas išvardinti. Bet programėlių yra per mažai. Sakyčiau, jų kiekio, kad būtų kiek įmanoma daugiau pasirinkimo įvairių negalių turintiems žmonėms. Reikėtų pagalvoti šiek tiek plačiau, ko reikėtų, ir konsultuotis su tos negalios ekspertais“, – sako J. Markeliūnė.