Moteriai su negalia – iki 5 kartų didesnė rizika susidurti su smurtu
Pasak Mintautės Jurkutės, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovės, Lietuvoje dėl smurto artimoje aplinkoje į policiją kasmet kreipiamasi mažiausiai 55 tūkstančius kartų, o specializuotos kompleksinės pagalbos centrai kasmet pagalbą teikia dešimtims tūkstančių asmenų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1 iš 3 moterų savo gyvenime jau susidūrė arba susidurs su smurtu prieš ją artimoje aplinkoje, o negalia šią tikimybę dar labiau padidina:
„Užsienio šalyse daryti tyrimai rodo, kad negalia nuo dviejų iki penkių kartų padidina riziką susidurti su smurtu artimoje aplinkoje. Smurtautojai dažnai specifiškai naudojasi tuo, kad jų auka turi negalią, nesvarbu, kokia ji būtų – judėjimo, regos, klausos, intelekto, psichosocialinė ar kompleksinė“, – tikina pašnekovė.
Lietuvos negalios organizacijų forumo atlikto viktimologinio tyrimo rezultatai parodė, kad iš visų apklaustųjų smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų su negalia, 93 proc. jų bent kartą yra patyrusios psichologinį smurtą, 84 proc. respondenčių savo gyvenime susidūrė su fiziniu smurtu, 68 proc. – su ekonominiu ir itin didelė dalis lyginant su negalios neturinčių moterų grupe – 56 proc. – susidūrė su seksualiniu smurtu.
Jaučia didelę baimę ir gėdą
Anot M. Jurkutės, turimi oficialūs policijos duomenys Lietuvoje tikros situacijos neparodo, o mokslininkai kelia prielaidą, kad nukentėjusių asmenų su negalia nuo smurto artimoje aplinkoje atvejai pasižymi išskirtinai dideliu latentiškumu – taip ir lieka paslėpti, neužfiksuoti, nenubausti.
„Apie smurtą prieš moteris su negalia visuomenėje išties pernelyg mažai kalbame. Apie tai liudija ir žmonių su negalia organizacijų turimi duomenys, matomos situacijos. Pačios nukentėjusiosios retai apie tai drįsta kalbėti, kadangi dažnu atveju jaučiasi pernelyg pažeidžiamos. Reikia suprasti, kad moterys su negalia, lyginant su jos neturinčiomis, yra labiau priklausomos nuo savo partnerių bei jas prižiūrinčių šeimos narių, bijo netekti jų teikiamos pagalbos ir taip dar labiau padidinti savo izoliaciją.
Didelė dalis moterų tiesiog bijo kreiptis pagalbos, arba ja yra nusivylusios, kadangi nesulaukė tinkamos reakcijos, taip pat patiria gėdą kviesti policiją, būti pastebėtos kaimynų ir draugų. O kartais smurto tiesiog neatpažįsta. Ne paskutinėje vietoje ir faktas, kad pagalba vis dar sunkiai prieinama moterims su įvairiomis negaliomis. Tarkime, nėra joms pritaikytos informacijos – trūksta informacijos lietuvių gestų kalba, Brailio raštu, lengvai suprantama kalba, stinga ir prieinamos infrastruktūros“, – priežastis, kodėl tikrojo smurto masto prieš moteris su negalia galime nė nesuvokti, vardija M. Jurkutė.
Siekis kontroliuoti, patėvio pavydas ar bausmės dėl praeities
Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos vadovės Simonos Aginskaitės ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyresniojo mokslo darbuotojo Roko Uscilos atliktas viktimologinis tyrimas apie moterų su negalia smurto patirtis taip pat atskleidė, kad net 40 proc. respondenčių su psichologiniu smurtu susiduria kas savaitę. Sisteminį psichologinį smurtą patiria daugiau kaip 60 proc. respondenčių, tai reiškia, kad šios moterys gyveno ar tebegyvena nuolat žeminamos ir gniuždomos. Beveik kas ketvirta moteris patiria intensyvų seksualinį smurtą ir panašus procentas moterų patiria sisteminį fizinį smurtą. Rezultatai rodo, kad su nuolatiniu fiziniu smurtu dažniausiai susiduria moterys nuo 30 iki 50 metų amžiaus, o intensyvų seksualinį smurtą patiria moterys nuo 25 iki 50 metų.
Tyrimo duomenimis, dažniausiai, 53 proc. atvejų, smurtautojas yra moters su negalia sutuoktinis, sugyventinis ar partneris. 17 proc. atvejų smurtautojais tampa tėvai, įtėviai ar globėjai, beveik 5 proc. atvejų smurtaujantis asmuo nurodomas brolis ar sesuo, tiek pat procentų užima vaikas, globotinis ar anūkas. 16 proc. atvejų kaip smurtautojai nurodomi kiti asmenys.
„Buvo jo nuolatinis siekis kontroliuoti, dominuoti, nepagrįstas pavydas, paranoja, menkinimas, žeminimas – nebūtinai vien tik išgėrus alkoholio, bet nuolatos.“ „Norėjo lytinių santykių, kontrolės, iš pavydo (patėvis).“ „Nes išėjau į koncertą be jo leidimo.“ „Nesutarimai dėl praeities įvykių“, „Ką nors ne taip ar blogai padariau“ , – tai keletas moterų su negalia, patyrusių smurtą, paaiškinimų minėtame tyrime, kaip jos supranta smurtavimo prieš jas priežastis.
Smurtas – ne visada akivaizdus: nuo tyčia perstumdytų baldų, keistų prisilietimų maudant iki manipuliavimo vaistų dozėmis
M. Jurkutės teigimu, iš minėtos apklausos ir kitų atliktų tyrimų užsienio valstybėse galima daryti išvadą, kad prieš moteris su negalia pirmiausia smurtaujama bandant jas paveikti psichologiškai – žmogus nuvertinamas kaip savarankiška asmenybė. Tai daroma įvairiausiais būdais – grasinimais, gąsdinimais, draudimais.
„Neretai psichologinis smurtas pasireiškia ir perdėtu rūpesčiu, pavyzdžiui, bandoma perkalbėti moterį, norinčią dirbti ar studijuoti, esą, kam to reikia, būk namuose, kur tavimi bus pasirūpinta ir pan. Iš bandymų apriboti moters su negalia laisvę ir savarankiškumą kyla ir kitos smurto formos. Pavyzdžiui, mažiau atpažįstamas, tačiau smarkiai paplitęs ekonominis smurtas, kai moteriai neleidžiama naudotis savo pinigais arba kontroliuojamas kiekvienas centas, pasisavinamos išmokos, jos verčiamos imti paskolas savo vardu ir pan.“
Fizinis smurtas, pažymi M. Jurkutė, dažnai yra tik galutinė kitų smurto formų apraiška. Bet ir jis ne visuomet akivaizdus. Pavyzdžiui, gali būti ribojimas prieinamumas prie pagalbos priemonių, patraukiamas neįgaliojo vežimėlis, baltoji lazdelė, žmogus vežimėlyje pastumiamas arba nuvežamas ten, kur būti nenori ir pan. Regos negalios atveju gali būti perstumdomi baldai, kad žmogus užkliūtų ir užsigautų, meluojama apie fizinius pavojus, kurių nėra, ir pan.
Manipuliavimas vaistais taip pat yra vienas iš smurto pavyzdžių: „Pavyzdžiui, partneris gali duoti kitus, nei paskirti, vaistus, padidinti ar sumažinti vaistų dozes, versti juos vartoti per prievartą ar juos paslėpti ir taip sukelti fizines komplikacijas, sąmoningai slopinti žmogų. Dar vienas fizinio smurto aspektas yra kūno autonomijos ribojimas. Pavyzdžiui, pastojusi moteris verčiama nutraukti nėštumą, gali patirti priverstinę sterilizaciją ar priverstinį invazinį gydymą“, – vardija Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė.
Kalbant apie seksualinį smurtą, itin paplitusį tarp moterų su negalia, jis gali reikštis ir nepageidaujamais intymiais prisilietimais padedant žmogui nusiprausti, persirengti, atsigulti ir pan. Smurtas gali pasireikšti nepriežiūra. Pavyzdžiui, nepasirūpinama žmogaus maistu, higiena, švara, sveikatos ir kitais poreikiais. Smurtu galima būtų pavadinti ir tyčinį poreikių tenkinimą prastesnės kokybės produktais: maistu, prausimosi priemonėmis, vaistais ir kt.
Tik maža dalis atvejų pasiekia viešą erdvę ar institucijas
M. Jurkutės teigimu, esama duomenų, rodančių, kad moterys su intelekto negalia dažniau patiria seksualinę prievartą ir apkritai susiduria su didesne rizika patirti smurtą savo artimoje aplinkoje.
„Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pagalbos nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims neteikia, tačiau iš pagalbą teikiančių įstaigų ir organizacijų girdi, kad tik maža dalis smurto prieš moteris su negalia atvejų pasiekia institucijas ar viešąją erdvę. Apie tai sužinome iš anoniminių apklausų, taip pat istorijomis dalinasi žmonių su negalia organizacijų atstovai.
Neseniai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos narė pasakojo apie jos žinomus smurto prieš moteris su regos negalia atvejus. Pavyzdžiui, vienai moteriai sutuoktinis nuolat grasino skyrybomis, jai tvirtino, kad po jų vaikai liks su tėvu, esą teismas dėl negalios mamai jų nepaliks. Dėl to įbauginta moteris ilgus metus kentė smurtą, niekam apie tai neprasitardama. Kita moteris moteris sutuoktinio buvo spaudžiama imti paskolas, o pinigus vyras leido savo reikmėms. Įvyko skyrybos ir šie finansiniai įsipareigojimai sukėlė jai didelių rūpesčių bei ilgalaikių nuostolių“, – liūdna ir, tikėtina, tik maža dalimi mus pasiekiančią realybę įgarsina pašnekovė.
Baigdama pokalbį pašnekovė pažymi, jog visais atvejais, kai galima įtarti smurtą artimoje aplinkoje, verta kreiptis pagalbos: skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112, kreiptis į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą tel. +370 700 55516 (emocinė parama, teisinės konsultacijos)
Visa informacija apie smurtą ir pagalbą vienoje vietoje www.visureikalas.lt