Pavadino skolos grąžinimu
„Neeilinė diena ir knyga neeilinė. Tai – ir reabilitacija, ir skolos grąžinimas. Aš iki šiol jaučiu kažkokį kaltės jausmą. Nežinau, kodėl vieni tada matė tą visą absurdą, kiti apsisprendė nematyti. Pasąmoningai čia viskas yra. Tada buvo nejauku ir nemalonu ir tai buvo dalis tos sistemos, apie kurią mes ir dabar kalbame“, – apie anuomet itin gają ir šiandien vis dar išliekančią „alergiją“ kitoniškumui knygos pristatyme kalbėjo žinomas vaikų ir paauglių psichiatras, profesorius Dainius Pūras ir tikina, kad ši knyga – ypatingas indėlis, pranokstantis kai kuriuos mokslinius darbus.
Diskusijoje knygos pristatyme dalyvavusi Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidente dr. Ramunė Mazaliauskienė pasakoja, kad jos darbo praktikoje pacientai, ateinantys su įtarimu, kad turi iki šiol nediagnozuotą autizmo spektro sutrikimą, dažniausiai klausia, kodėl jis ar ji yra būtent toks. Medikės teigimu, dalis pacienčių – moterys, kurių atžaloms buvo nustatytas autizmo spektro sutrikimas ir po to jos ėmė savo elgesyje pastebėti tam tikrų apraiškų.
„Pagaliau turėsime pirmą Lietuvoje knygą apie autistiškus suaugusiuosius – ne vertimą iš anglų ar kitos kalbos, o lietuvišką knygą su mūsų šalies žmonių istorijomis, mūsų istorija, aktualijomis ir kontekstu. Ne kiekviena šalis gali tuo pasigirti“, – pranešime spaudai minėjo organizacijos „Draugiški autizmui“ ir autistiškų suaugusiųjų bendruomenės „Mes spektre“ įkūrėja, naujos knygos „Autizmas – dalis manęs. Autistiški suaugusieji savo pačių žodžiais ir specialistų akimis“ bendraautorė Barbora Suisse.
Padės suprasti ir išsilaisvinti
Leidyklos „Baltos lankos“ išleista knyga pas skaitytojus atkeliavo tiesiai į šių metų Vilniaus knygų mugę, o čia susirinkusieji ketvirtadienio popietę galėjo ne tik ją įsigyti, bet ir dalyvauti pristatyme. Knygą pristatė jos autorės, „Lietuvos psichiatrų asociacijos“ prezidentė dr. Ramunė Mazaliauskienė, prof. Dainius Pūras, o diskusiją moderavo antropologė dr. Daiva Bartušienė.
Knyga kviečia pažinti autistiškų žmonių pasaulį ir siekia išsklaidyti tėvų, auginančių autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, nežinią: kokia ateitis laukia mano vaiko, ar jis arba ji turės draugų, sukurs šeimą, galės dirbti? Ar suaugusiam autistiškam žmogui reikia pagalbos – ir jei taip, tai kokios? Knygos autorės Barbora Suisse ir Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė įsitikinusios, jog „atsakymai išlaisvina: jie suteikia iššūkiams vardą, <...> padeda surasti panašius ir panašias į save“.
Prieš aštuonerius metus Barbora Suisse, dar viena mama Lietuvoje, išgirdo sūnui nustatytą diagnozę – autizmo spektro sutrikimas. Kelerius kitus metus ji, klaidžiodama tarp šios žinios priėmimo etapų – neigimo, liūdesio ar netgi derybų su visata, – patyrė baimę dėl vaiko ateities. Kas toliau? Kuo jis taps užaugęs? Ar norės turėti draugų, ar sukurs šeimą, ar galės dirbti? Kas bus mano vaikui, kai mūsų neliks?
Lygiai prieš tiek pat metų psichologė ir Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė, pradėjusi dirbti su autistiškais vaikais ir jų šeimomis, kasdien girdėdavo tuos pačius klausimus: kas bus mano vaikui, kai jis užaugs? Kas bus, kai mūsų neliks? Kur yra suaugę autistiški žmonės – kodėl mes jų nematome ir negirdime? Šie klausimai suvedė abi autores ir jos, kas rytą eidamos „apsukti ratuko aplink Senamiestį“, ėmė kartu ieškoti atsakymų. Kur tie suaugę autistiški žmonės?
Taip laikui bėgant kilo mintis apie knygą, kurioje turbūt pirmą kartą Lietuvoje būtų pristatomos suaugusių autistiškų žmonių istorijos, leidžiančios geriau suprasti žmogaus, gyvenančio su autizmo spektro sutrikimu, kasdienybę – kylančius iššūkius ir būdus juos įveikti, rašyta pranešime spaudai.