Ilgus metus buvusi Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ veiklos dalyvė Vaida Butautaitė – Sankovskaja tapo lygiaverte draugijos „Guboja“ kolektyvo dalimi ir drauge su kolegomis kasdien teikia paslaugas ir padeda kitiems negalią turintiems asmenims.

Ar tai sėkmės istorija? Pati Vaida sako, kad didele gyvenimo sėkme ji gali pavadinti tai, kad savo gyvenime sutiko daug nuoširdžių, padėti linkusių žmonių.

Bet apie viską nuo pradžių. „Gimiau labai mažytė – svėriau vos vieną kilogramą. Taip jau nutiko, kad negaliu matyti pasaulio. Nematau pasaulio akimis, bet galiu matyti jį kitaip – liesdama, jausdama, užuosdama, girdėdama... Nuo vaikystės buvau labai smalsi, norėjau pažinti pasaulį, visur dalyvauti, labai mėgau dainuoti“. Troškimas ir gebėjimas dainuoti Vaidą, tuo metu dar moksleivę, atvedė į „Gubojos“ organizuojamą respublikinį įtraukaus muzikavimo konkursą – festivalį „Perliukai“, kuriuo ugdomas vaikų ir jaunimo, turinčių įvairią negalią, kūrybiškumas, skatinama muzikinė saviraiška, atrenkami geriausi vokaliniai, instrumentiniai ansambliai, solistai. Tai tęstinis, inovatyvus muzikinis renginys, kuriame muzikos atlikėjai, turintys negalią, lygiaverčiai debiutuoja, atskleidžia muzikinius gebėjimus, bendradarbiauja su muzikos profesionalais, įgyja koncertinės patirties. Tai konkursas – festivalis, kuriuo telkiama veržli, kūrybinga, talentingų vaikų ir jaunuolių, turinčių negalią, bendruomenė, siekianti veiksmingai įsilieti į kultūrinį šalies gyvenimą.

Vaida – daugkartinė šio konkurso laureate, tapusi draugijos „Guboja“ suburto nacionalinio „Spalvų muzikos“ orkestro, kuriame muzikuoja asmenys su negalia ir muzikos profesionalai iš įvairių miestų, soliste. Ji nuolat tobulino meistriškumą dalyvaudama „Perliukų akademijos“ ir tarptautinio M. K. Čiurlionio festivalio Palangoje veikloje, koncertuodama vienoje scenoje su populiariais ir žinomais muzikos atlikėjais šalyje bei užsienyje. Nuolatinė draugystė su muzika ugdė Vaidos talentą ir norą giliau pažinti muzikos pasaulį.

„Nuo pat vaikystės labai norėjau mokytis muzikos. Tuo metu įstoti į muzikos mokyklą nebuvo lengva. Regos negalia tapo rimta kliūtimi. Sunku buvo įveikti vyravusią nuostatą, kad muzikinio rašto negalinčiam skaityti žmogui mokytis muzikos gali būti per sunku. Teko daug įtikinėti ir įveikti sprendimus priimančių žmonių išankstines nuostatas. Konkurso-festivalio „Perliukai“ organizatoriai paskatino stoti į Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnaziją. Džiaugiuosi, kad man pavyko“, – pranešime spaudai sako Vaida.

Baigusi Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnaziją Vaida jau buvo tikra – jos kelias yra muzika. Jauna ir atkakli mergina muzikos bakalauro ir magistrantūros studijas tęsė universitete. Čia problemų taip pat netrūko. Studijų draugus ir dėstytojus vėl teko įtikinėti ir kasdien savo asmeniniu pavyzdžiu rodyti, kad regos negalią turinti mergina gali mokytis ir sėkmingai baigti studijas. Žinoma, kaip sako pati Vaida, šios patirtys nėra vien sunkios. Šis etapas išmokė siekti tikslų, žinoti, ko nori ir rasti originalių būdų tai pasiekti.

Baigus studijas Vilniuje ir Klaipėdoje, prasidėjo naujas gyvenimo etapas – darbas. Žinoma, Vaidai vėl teko įrodyti, kad ji, nepaisant savo negalios, nori ir, svarbiausia, geba dirbti. Vaida ne tik dirbo pagal įgytą specialybę, tačiau ir konsultavo telefonu emocinės pagalbos linijoje. Iššūkių buvo ir čia. Jaunai merginai reikėjo dirbti naudojant kompiuterines programas, kurios turėjo būti pritaikytos regos negalią turinčiam asmeniui. Kaip ir kiekvienam jaunam žmogui, Vaidai reikėjo pokyčių, naujų patirčių ir naujos gyvenimo prasmės. Atsisveikinus su kolegomis pagalbos linijoje atsivėrė kitas pasaulis, kuriame Vaida dar kartą suprato – negalią ir mažai patirties turinčiai merginai profesinis kelias nėra ir nebus lengvas. Naują kryptį Vaidos gyvenimas įgavo tada, kai draugijos „Guboja” pirmininkė Viktorija Vitaitė, pastebėjusi jaunos merginos gebėjimą bendrauti ir telkti jaunus žmones su negalia, pasiūlė prisijungti prie gubojiečių komandos. Iš pradžių darbo krūvis nebuvo didelis, tačiau labai svarbu buvo prasmingas, kasdien motyvuojantis ir rytojaus laukti kviečiantis darbas. Vaida organizavo įvairias kultūrines veiklas, vykdė menines ir socialines akcijas asmenims su negalia.

Šiuo metu Vaida gyvena ir dirba Vilniuje. Čia ji vadovauja meninės raiškos studijai „Guboja“, kurioje jauni žmonės, turintys negalią, diskutuoja įvairiomis temomis, bendrauja, mokosi dainuoti, vaidinti, vykdo įvairias menines akcijas, vyksta į spektaklius, kitus renginius.

Studijos veikla kaskart stiprėja ir plečiasi. Lietuvos regionuose gyvena daug įvairias negalias turinčių žmonių, negalinčių dalyvauti meninėse veiklose todėl, kad neturi galimybių į jas nuvykti. Meninės raiškos studija „Guboja” ieškojo būdų, kaip jiems padėti. Toks būdas atsirado – tai virtualūs užsiėmimai ZOOM internetinėje platformoje. Studijos vadovei Vaidai vėl tenka nemenkas iššūkis – parengti programą, tinkančią virtualiems užsiėmimams. Šiuose užsiėmimuose dalyvauja įvairią negalią turintys jauni žmonės iš Mažeikių, Vilniaus, Kauno,

Druskininkų, Klaipėdos ir kt. Vaidos vedami meditacijos, biblioterapijos, viešojo kalbėjimo ir kiti užsiėmimai sujungia įvairiuose Lietuvos kampeliuose gyvenančius žmones su negalia, leidžia jiems pasijusti kolektyvo dalimi, bendrauti ir draugauti.

Vaidą dažnai galima sutikti įvairiose Lietuvos vietose. Mokyklose, bibliotekose, kultūros centruose ir kitose įstaigose ji veda edukaciją „Matau kitaip“, skirtą vaikams, jaunimui ir suaugusiems asmenims. Užsiėmimų dalyviai sužino, kaip gyvena regos negalią turintys žmonės, kaip jie naudojasi išmaniuoju telefonu, kompiuteriu, kaip tvarko buitį ir kt. „Pažindami vieni kitus suartėjame, suprantame, kad visi esame skirtingi, bet kartu ir labai panašūs“ – sako Vaida.

Nors Vaida pripažįsta, kad nėra lengva gyventi ir dirbti turint regos negalią ir be reginčiųjų pagalbos daug dalykų tiesiog nepavyktų padaryti, ji džiaugiasi, kad draugijos „Guboja“ kolegos visada pasiruošę padėti ir „pabūti jos akimis” įvairiose gyvenimo situacijose.

Liaudies išmintis byloja „Belsk ir bus atidaryta“. Vaida sako, kad tai jos gyvenimo šūkis. Ji daug kartų įsitikino, kad didelis noras ir pastangos gali atverti visas duris.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją