Kraštutinis smurtas turi būti smerkiamas
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto prof. Mindaugo Jurkyno, šią savaitę Slovakijoje įvykęs išpuolis prieš ministrą pirmininką R. Ficą – rimtas ir sukrečiantis nusikaltimas, parodantis vienokį ar kitokį neapykantos, ar net politinį motyvą.
„Teisėsauga, atlikusi tyrimą, galės motyvų ar priežasčių surasti ir pateikti daugiau, bet iš tos ledkalnio viršūnės, tos informacijos, mes tikrai matome, kad buvo tam tikri politiniai motyvai ir nesvarbu kas, ir kokiais politiniais motyvais vedinas daro tokio pobūdžio nusikaltimus – tai yra pasikėsinimas nužudyti“, – teigė M. Jurkynas.
Jo manymu, ši situacija gali signalizuoti apie du svarbius dalykus.
„Arba tai yra asmens psichologinės problemos, asmeninis dalykas, arba tai yra platesnis reiškinys, kada asmuo yra įtikėjęs į tam tikrų savo idėjų pranašumą ir nemato kito būdo, kaip tik smurtu spręsti susidorojimą, oponavimą su kitaminčiais. Taip daro, tarkime, radikalaus Islamo teroristai, darydavo ir kitos teroristinės grupuotės“, – pastebėjo pašnekovas.
Anot M. Jurkyno, kraštutinis smurtas turėtų būti smerktinas, nepateisinamas ir baustinas pačiomis griežčiausiomis priemonėmis. Jis taip pat pasidalijo ir panašiais, kitose šalyse anksčiau matytais tokių įvykių pavyzdžiais.
„Etniniai padalinimai, imigracijos sukelti kultūriniai iššūkiai – jie suformuoja tam tikrus skirtumus ir, jeigu politinė sistema, politinės institucijos nesugeba jų išspręsti, tokiu atveju, smurtas yra vienas iš kanalų, kaip parodyti nepasitenkinimą. Mes matę esame tai ir Paryžiuje, ir Belgijoje, netgi tame pačiame Izraelyje, kas nesusiję su palestiniečiais, kada Nobelio taikos premijos laureatą už Oslo taikos susitarimus nušovė būtent kraštutinių nacionalistinių pažiūrų asmuo. Taigi, liūdna, bet šie dalykai nėra nauji“, – teigė pašnekovas.
Įvertino R. Fico ir bendrą Slovakijos politiką
Daug klausimų visuomenėje kelia ir Slovakijos ministro pirmininko R. Fico prorusiškumas Ukrainos karo kontekste. Kaip patvirtino M. Jurkynas, šis politikas tikrai yra palankus Kremliaus vykdomai politikai.
„Jis atsisakė ir paramą tęsti, ir kiti buvo politiniai būdai. Tai yra nesutampantis dalykas su Lietuvos nacionaliniais interesais. Mes esame labai aktyvūs užpultos Ukrainos rėmėjai ir čia tos nuostatos yra labai aiškios. Ficas yra prorusiškas ir ten netgi yra keliamų klausimų dėl demokratijos, dėl visuomeninio transliuotojo valdymo ir kitų dalykų – tai yra labai aiškūs klausimai. Tai yra suverenios Slovakijos vidaus klausimai“, – atkreipė dėmesį jis.
Pasak pašnekovo, tai, kad žmonės į valdžią renka tokius politikus – taip pat pasako gana daug.
„Jeigu visuomenė renkasi tokius politikus, vadinasi, dauguma žmonių taip mąsto. Tai yra demokratinė išraiška“, – teigė profesorius.
Tiesa, jeigu Slovakija peržengtų tam tikras ribas – reaguojama tikrai būtų.
„Kol ta valdžia laikosi Konstitucijos ir tarptautinių susitarimų – tol ji ir veikia. Jeigu ne – atitinkamai, yra teisinės procedūros, kurios užtikrina teisės viršenybę ir valdžios skyrimo principą“, – teigė M. Jurkynas.
Gyvenant tokiais neramiais laikais, privalome būti akylūs
Kokias mintis sukėlė pastarasis išpuolis, laidoje pasidalijo ir Seimo narys Virgilijus Alekna. Pasak jo, įvykis – labai nemalonus. Pašnekovas pastebėjo, kad Europos Sąjungoje to nebuvo jau tikrai ilgai.
„Turime prisiminti, kokiu neramiu geopolitiniu laikotarpiu, įvairių iššūkių laikotarpiu mes dabar gyvename. Iš tikrųjų, turime būti pasirengę bet kam“, – teigė V. Alekna.
Jis teigė tikintis, kad šiuo atveju bus atliktas tikrai nuodugnus patikrinimas ir nustatyta, kokios klaidos buvo padarytos.
„Kas man tikrai užkliuvo, kad ginkluotas žmogus taip arti prieina prie saugomo asmens ir atlieka tuos šūvius. Iš tikrųjų, tikrai reikia išsiaiškinti tą dalyką, kaip tai nutiko. Kas liečia apsaugos darbuotojus, aš manau, kad jie vis tiek parengia tam tikrus planus, instrukcijas, kurių labai laikosi, bet būna, kad saugomi asmenys kartais vienašališkai nusprendžia, kokį veiksmą padaryti“, – kalbėjo V. Alekna.
Seimo narys pakomentavo ir apsaugos darbą.
„Apsauga ir yra tam, kad apsaugotų, tai mes turime saugoti nuodugniai. Nėra taip, kad trupučiuką saugome, trupučiuką nesaugome. Pas mus Lietuvoje irgi būna įvairių iniciatyvų, kad saugomi žmonės galbūt nenori visada būti akylai saugomi, bet tada mes galime matyti ir pasekmes, kur tai, jeigu apsauga pilnai neužtikrinama, gali baigtis. Kaip minėjau, tas neramus laikotarpis – turime būti akylus ir saugotis tokių dalykų“, – teigė V. Alekna.
Kalbant apie apsaugos darbą ir saugomų asmenų saugumo užtikrinimą, V. Alekna atkreipė dėmesį į keletą svarbių detalių.
„Ko gero, daugelis apsaugos darbuotojų dėvi tamsius akinius. Jie yra dėvimi ne šiaip sau, kad nuo saulės apsaugotų, o, kad nesimatytų, kur tie žvilgsniai, į ką apsaugos darbuotojas nukreipia savo žvilgsnį. Yra įvairių būdų, kaip nustatyti asmenis, kurie galbūt planuoja kokį nedorą veiksmą. Aš manau, tarnybos visame pasaulyje naudoja tuos būdus. Nėra tai jokia paslaptis. Svarbiausia, kad saugomas asmuo būt saugus“, – teigė Seimo narys V. Alekna.
Pasidalijo galimomis išpuolio priežastimis
Pasak saugumo eksperto Igno Stankovičiaus, kol kas išpuolio prieš R. Ficą vertinimai gali būti paremti tik spekuliacijomis, mat apie įvykį nėra žinoma pakankamai daug, tačiau tam tikras galimas tokių įvykių priežastis jis įvardijo.
„Yra arba politinė, ideologinė, vertybinė ir kriminalinė versija. Kadangi jau daug kas kalba apie politinę versiją, kas, už ką, kodėl – matomai, tas šaulys buvo ir prorusiškas, sprendžiant pagal tai, kad jis buvo artimas prorusiškoms organizacijoms, kurios bendravo su baikeriais proputiniškais. Yra variantas, kad galbūt jis, kaip radikalas, galėjo tą ataką užmegzti todėl, kad Fico – per minkštas. Vienu žodžiu, iš radikaliosios dešinės pusės tą atlikti, bet čia yra tik teorinė prielaida“, – kalbėjo I. Stankovičius.
Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į dar vieną svarbią detalę.
„Prisiminkime: kada anksčiau atsistatydino Fico, tada buvo nužudytas tiriamosios žurnalistikos žurnalistas, kuris tyrė korupcijas, mokesčių vengimo reikalus ir Fico finansinius reikalus. Jis tada atsistatydino. Ką tas galėjo rodyti? Kad korupcija buvo, o korupcija susijusi su nusikalstamomis grupuotėmis – tai pirmas dalykas. Antras dalykas, apie ką daug dabar kalbama – pastaruosiuose rinkimuose Fico buvo paremtas rusiškų žinučių, kurios buvo platinamos. Praktiškai, Rusija, kaip ir visur, kur kišasi į rinkimus, sudalyvavo Fico naudai. Galima spėti, tiksliai čia nepasakysi, kad Fico pirmas žingsnis, kai jis tapo premjeru, buvo sprendimas nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai – tai lyg ir atsilyginimas už Rusijos pagalbą rinkimuose. Rinkimams reikėjo pinigų“, – teigė I. Stankovičius.
Jis pabrėžė, kad visa tai – tik prielaidos, tačiau jos rodo tam tikrus galimus scenarijus.
„Gali būti, kad tai buvo kerštas, jeigu reikėjo pinigų ir parėmė nusikaltėliai, nusikalstamos grupuotės parėmė, kas tikrai gali būti. Kodėl jis nori labai stipriai suvaržyti laisvą spaudą? Kad žurnalistai nepliurptų to, ko, pagal jį, nereikia. Tai rodo, kad kažkoks pagrindas buvo. Gavęs pinigų iš nusikaltėlių, aš keliu tokią versiją, pavyzdžiui, prekiaujančių ginklais, jis neįvykdė kažkokio savo pažado“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
Kita vertus, pasak I. Stankovičiaus, jeigu tai – ne organizuotos grupuotės, o vieno žmogaus darbas – reikia žiūrėti, kokia šio asmens psichinė būsena.
„Žmogus kažkiek treniruotas – tai parodė jo šūviai. Jis ginklą valdo“, – atkreipė dėmesį saugumo ekspertas.
Pavienių asmenų keliamą riziką suvaldyti sunkiau
Kriminalinės žvalgybos valdybos specialistė-psichologė Emilija Grigaliūnienė laidoje pakomentavo, kokios didžiausios rizikos šiandien kyla, kalbant apie pirmųjų asmenų apsaugą. Pasak jos, pagrindinių grėsmės šaltinių galima įvardinti net keletą.
„Tai ir terorizmas, politinis ekstremizmas, organizuotas nusikalstamumas, bet taip pat ir pavieniai asmenys, ką matome turbūt Slovakijoje“, – teigė E. Grigaliūnienė.
Tiesa, pavienių asmenų keliamą riziką ir suvaldyti yra sunkiau.
„Daugeliu atvejų, kiek tenka susipažinti su retrospektyviniais smurtinių išpuolių ar pasikėsinimų tyrimais, matyti, kad pavieniai išpuolių vykdytojai – jie pasižymėjo prieš išpuolį įspėjamuoju elgesiu. Pirmiausia, savo darbe stengiamės fiksuoti įspėjamąjį elgesį. Jis gali pasireikšti įvairiose vietose ir aplinkose – žmogus gali komentuoti socialiniuose tinkluose, atvykęs prie saugomo objekto, stengdamasis prisiartinti prie saugomo asmens gali išreikšti piktų, priešiškų ar grasinančio turinio pareiškimų. Mes galime matyti ir pasiruošimą išpuoliui, domintis, renkant informaciją apie ginklus ar saugomą objektą“, – vardijo pašnekovė.
Taigi, pasak E. Grigaliūnienės, viena iš saugumą siekiančių užtikrinti institucijų prevencinio darbo užduočių yra stebėti ir fiksuoti tokį įspėjamąjį elgesį.
„Pagal tai, turime įsivertinti, kokio dydžio yra tikimybė, kad tas asmuo gali pratrūkti agresija“, – teigė ji.
Su tuo, kad pavienių asmenų agresijos proveržius numatyti ir suvaldyti yra sunkiau, sutiko ir V. Alekna.
„Tokie žmonės ir yra pavojingiausi, kurie veikia vieni, tie vadinami vieniši vilkai. Labai sudėtinga yra nustatyti tokius asmenis, juos neutralizuoti. Jeigu yra pasirengimas į kokius pasikėsinimus, jeigu juos rengia didesnė žmonių grupė – ko gero, didesnė tikimybė anksčiau užkardyti tokį nusikaltimą, o, kada žmogus, veikiamas savo pasąmonės priima tam tikrus veiksmus ir atlieka juos – sunku tokius dalykus iš anksto numatyti. Tam ir yra keletas asmenų, kurie tą apsaugą turi užtikrinti“, – teigė Seimo narys.
Įvardijo veiksnius, pranešančius apie galimą pavojų
Psichologė taip pat paaiškino, kas žmogų įkvepia tokiems sunkiai paaiškinamiems poelgiams.
„Iš tikrųjų, yra daug įvairių ir labai individualių veiksnių, kurie veikia asmenis, kalbant apie smurtinį, agresyvų elgesį. Ką mes pastebime, fiksuodami įspėjamąjį elgesį – mūsų tarnyba tikrai pastebėjo intensyvumą, šoktelėjimą. Padaugėjo to įspėjamojo elgesio ir Lietuvoje 2020-2021 metais, ir 2022 metais. Mes prisimename, kuo tie metai buvo ypatingi – pandemija. Turbūt nieko nuostabaus, kad visame tame sraute mes sulaukėme riaušių prie Seimo“, – pastebėjo E. Grigaliūnienė.
Pasak jos, turbūt nenuostabu, kad, augant įtampai, didėja tikimybė, jog kažkas neatlaikys spaudimo ir savo pyktį išreikš būtent tokiomis formomis.
„Vieni ryškiausių signalų turbūt būtų pareiškimai apie galvojimą, ketinimą atimti kažkam gyvybę. Galbūt net sau atimti gyvybę. Juk būna įvairiausių teiginių apie ketinamas savižudybes, kad ir prie saugumų objektų. Taip pat, labai svarbu ginklų prieinamumas. Mes ir šiuo atveju matome, kad tai buvo aktualus rizikos veiksnys. Savo darbe pastebime, kad per pastaruosius 10 metų gal net 20 asmenų buvo identifikuoti, kurie susirūpinimą keliančiu būdu komunikavo ir turėjo legaliai laikomus ginklus. Verta atkreipti dėmesį ir į tai“, – teigė E. Grigaliūnienė.
Pašnekovės teigimu, žmogus gali turėti leidimą ginklui, tačiau staiga pasikeitęs jo elgesys gali iššaukti neprognozuojamus jo veiksmus.
„Jei pastebime, kad staiga pasikeitė jo nuotaika, jo gebėjimas susitvarkyti su kasdienybės iššūkiais, jeigu jis darosi labai piktas ar depresyvus – tikrai reikia atkreipti dėmesį“, – teigė E. Grigaliūnienė.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
