Kad klausimas rimtas, viešai pripažino ir Vilniaus miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Ramonaitis. Jis teigė, jog mieste net 80 procentų statybų vykdoma nelegaliai, t.y. be leidimų.
Taip pat ne kartą buvo nurodytos ir priežastys, dėl kurių nelegalių statybų mastai yra katastrofiški: pernelyg ilga visų leidimų išdavimo procedūra, juokingai menkos baudos (nuo 500 iki 5000 litų) ar tik popierinės nuobaudos, biurokratija etc.
Tačiau ir toliau nelegalios statybos dygsta lyg grybai po lietaus. Tiesa, oficialiai pripažįstama, kad, pažeidus bent vieną tokios schemos grandį, visai realu tai baigti.
Kaip teigia tos srities žinovai, nelegalių statybų schemos principai yra tokie, kaip nurodyta išnašoje.
Net Seimo kontrolieriai yra ne kartą teigę, kad paprastai nelegalios statybos būna įteisinamos, pateikus tą patį projektą kadastrui.
Visa ši nesudėtinga schema – jokia paslaptis. Miesto valdžia, Vyriausybė ar Seimas puikiausiai ją žino ir nesunkiai galėtų papildyti dar keliais punktais. Tačiau, nepaisant daugelio kalbų, atrodo, kad nesirengia tokios schemos keisti ar juo labiau griauti.
Visiems puikiai žinoma ir kita schema – legaliųjų statybų. Tačiau ji tokia sudėtinga ir nuobodi, kad neverta varginti skaitytojų.
Taigi, miestas plečiasi ir klesti.
Kaip įteisinti nelegalią statybą?
- Būtina rasti valdišką neužstatytą sklypą. Pageidautina, kad jis būtų būsimiems daugiabučio namo klientams patogioje vietoje. Čia praktikuojami du pagrindiniai būdai:
a) kadastro-registro ar teritorijų planavimo specialistams duoti kyšį;
b) asmeninės pažintys minėtose kontorose;
c) rečiau pasitaikantis atvejis: bendras verslo planas.
- Radus reikalingą sklypą, nustatyta tvarka kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą ir, pateikus dokumentus, paprašyti leidimo.
- Besikreipianti uždaroji akcinė bendrovė gali būti rami – reikalai dėl leidimo suteikimo ir nesuteikimo geriausiu atveju pajudės po gero pusmečio, o paprastai tai atsitinka po metų.
- Per šį laiką galima ramiai lieti pamatus ir mūryti sienas, tačiau čia yra realus pavojus, kad tuo susidomės vietinis seniūnas ir praneš jau minėtai savivaldybės komisijai. Tokiu atveju:
a) bus surašytas savavališkų statybų aktas-įspėjimas;
b) darbus ramiai galima toliau dirbti, tačiau bus surašytas pažeidimų protokolas;
c) protokolas bus nusiųstas į Neteisėtų statybų komisiją prie savivaldybės;
d) komisija, išnagrinėjusi medžiagą, viską siunčia Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui bei pataria, kaip nubausti pažeidėją.
- Per visą šį laiką, suprantama, statybos vyksta toliau, išskyrus komisijos apsilankymo valandas.
- Baudėjų verdiktas, kaip minėta, negali būti didesnis nei 5000 litų. Ir tik tuo atveju, jei pažeidimas jau ne pirmas.
- Nei nugriauti statinio, nei atimti bendrovės ar jos projektuotojų licencijos pagal dabar galiojančius įstatymus minėtos institucijos neturi teisės – tai gali padaryti tik teismas. Tačiau:
a) per nepriklausomos Lietuvos istoriją dėl nelegalių statybų teismas „nugriovė” tik dvi menkavertes būdeles valstybės saugomose teritorijose;
b) Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato tokios bausmės, todėl ir licencijų niekas neatima.
- Tuo metu statomame name jau parduodami butai, tad net priėmus tam tikras kodekso pataisas niekas namų negalės nugriauti – tai tiesiausias kelias legalizuoti statybą.