Tai sukėlė susidomėjimą tuo, kiek dėmesio ir resursų yra skiriama Lietuvos diplomatinių atstovybių puslapiams.
“Kadangi Interneto vartojimas auga, šita pateikiama informacija (atstovybių puslapiuose – DELFI) svarbi”, - sako Lietuvos instituto, kurio vienas iš strateginių tikslų yra siekti teigiamo Lietuvos įvaizdžio pasaulyje, direktorė Karina Firkavičiūtė.
Užsienio reiklų ministerijos (URM) Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorė Violeta Gaižauskaitė neatmeta diplomatinių atstovybių interneto puslapių svarbos šalies įvaizdžiui palaikyti, tačiau pabrėžia, kad įmanoma sukurti labai gražią virtualiąją tikrovę, tačiau labai svarbu, kad ji atitiktų realybę.
Jos teigimu, formuojant valstybės įvaizdį iš pradžių reikia sutvarkyti šalies vidaus gyvenimą, sudarant palankias sąlygas ekonomikos vystymuisi, mažinant korupcijos lygį, mokestinę naštą, kadangi verslininkai apie tai, ar investuoti Lietuvoje nesprendžia pažiūrėję į gražius institucijų interneto puslapius.
Šiuo metu URM serveryje savo puslapius yra susikūrusios šešiolika atstovybių, aštuonios atstovybės turi puslapius vietiniuose serveriuose. V.Gaižauskaitė DELFI papasakojo, kad atstovybėms yra suteikiama galimybė nemokamai susikurti puslapius URM serveryje, tačiau visa kita, pradedant dizainu, baigiant pateikiama informacija, priklauso nuo pačios atstovybės vadovo, kuris puslapį struktūruoja atsižvelgdamas į kultūrinį šalies kontekstą, į egzistuojančios informacijos poreikį. URM šiuo atveju tik turi pateikusi bendras taisykles, kokia pagrindinė informacija turi būti atspindima.
Kokybiškiausiais puslapiais būtų galima laikyti diplomatinių atstovybių Japonijoje bei Belgijoje sukurtus tinklalapius. Gana išsamūs Jungtinės Karalystės bei Jungtinių Amerikos valstijų puslapiai. Tačiau beveik šešiasdešimtyje diplomatinių atstovybių tinklalapių yra pateikiama tik pati bendriausia kontaktinė informacija.
“Pagrindinis tikslas sukaupti bazinę informaciją, kaip nuvažiuoti į Lietuvą, kokios procedūros, tam tikri konsuliniai klausimai, ir informacija apie Lietuvą - tą informacijos minimumą puslapiai pateikia, bet visada gali būti daugiau ir geriau”, - DELFI sakė K.Firkavičiūtė, pabrėždama, kad internetinės svetainės – tai sritis, kurioje daugeliui institucijų “dar reikia padirbėti”.
V.Gaižauskaitės teigimu, pagrindinės problemos, liečiančios diplomatinių atstovybių tinklalapių išlaikymą, yra susijusios su finansais, nes diplomatinės atstovybės puslapius kuria ir išlaiko iš savo biudžeto.
“Puslapiai palaikomi iš tų lėšų, kurios skiriamos ambasadai ar atstovybei apskritai išlaikyti - pagal savo galimybes atstovybė sprendžia, kiek ir kokios apimties tinklalapį ji gali išlaikyti. Svarbu ne tik finansinės lėšos, bet ir kiek žmonių ten dirba - yra atstovybių, kuriose dirba tik du - trys žmonės apskritai, o jie turi domėtis ir politika, ir ekonomika, ir konsuliniais reikalais, t.y. vykdyti savo diplomatines pareigas, tad puslapio priežiūros funkcija yra vienas iš daugybės uždavinių. Skirti lėšų, kad visur būtų žmogus, prižiūrintis tinklalapį ir atnaujinantis informaciją, mūsų valstybė kol kas negali”, - DELFI sakė V.Gaižauskaitė.
Jos nuomone, egzistuoja dar kelios svarbios problemos – visų pirma, trūksta institucinio koordinavimo. Valstybės įvaizdžiu, apimant ir internetines svetaines, turi rūpintis ne tik URM.
Kita šiuo metu aktuali problema – specialistų trūkumas. Daugelis informacinių technologijų specialistų renkasi darbą privačioje, ne valstybinėje, sferoje, kadangi ten šiek tiek paprastesni reikalavimai, mažesni apribojimai.
Kita vertus, V.Gaižauskaitė pabrėžia, kad valstybės įvaizdis yra kompleksiška sąvoka, o jo kūrimu ar palaikymu rūpinasi ne tik valstybinės institucijos, bet ir valstybės piliečiai.
“Valstybė - tai ne tik valdžia, bet ir jos piliečiai. Drįstu teigti, kad kiekvienas mūsų tam tikra prasme esame valstybės įvaizdžio kūrėjai - galima turėti tobuliausią interneto puslapį, tačiau jei atvykęs žmogus ras prastą aptarnavimą oro uoste, jeigu nesugebėsime parodyti to, ką geriausio turime savo šalyje - juk svarbu ir tai, ar gatvės švarios, kur ir kaip žmogus gali praleisti savaitgalį - tuo atveju net ir internetinė graži pudra tikrai nėra esminis dalykas”, - DELFI tvirtino ji, pabrėždama, kad kuri nors viena institucija negali būti atsakinga už tai, kaip vertinama pati valstybė, koks jos įvaizdis, nes jį daugiausiai lemia valstybės įtaka ir galia, reikšmė pasaulyje, ekonominis pajėgumas, pažanga, gyvenimo lygio ir demokratijos standartai, geografija, kultūra.