Jaunuoliai prisipažino svečiavęsi pas Kaune gyvenančią draugę ir ten suvalgę blynų, į kuriuos buvo įmaišę lauke rastų susmulkintų durnaropių dalių.
KMU Nefrologijos klinikos gydytojo toksikologo Algirdo Stonio teigimu, visos durnaropės dalys, jas suvalgius, gali sukelti euforiją ir net haliucinacijas.
Durnaropėmis apsinuodijusiam žmogui stipriai padažnėja širdies ritmas, pakyla temperatūra, pasireiškia kiti toksiniai apsinuodijimo požymiai, galintys sukelti ne tik sąmonės netekimą, bet ir mirtį.
Įvykio aplinkybes aiškinasi policija.
Prieš mėnesį Jonavoje į ligoninės reanimaciją pateko durnaropių sėklomis apsinuodijęs moksleivis. Vaiką kamavo haliucinacijos - per pamoką jis vaikėsi įsivaizduojamas peles.
Mokslinėje literatūroje durnaropė apibūdinama kaip nuodingas bulvinių šeimos augalas, paplitęs tropikuose, subtropikuose ir vidurinio klimato šalyse. Lietuvoje, daržuose ir dykvietėse, veši paprastoji durnaropė. Augalas turi alkaloidų, veikiančių centrinę nervų sistemą.