Londono centrinio teismo prisiekusieji išgirdo, kad trys lietuviai mirtinai suspardė ir sutrypė H. Wrightą po to, kai šis pamėgino taikiai užglaistyti naktį įsiplieskusį kaimyno konfliktą su žudikų merginomis.
Prisiekusieji trijulę pripažino kalta po to, kai vyrai neigė nužudę šalimais gyvenusį 43 metų spaustuvininką.
Teisėjas pasmerkė vyrų „stulbinantį žiaurumą“.
Jis sakė žudikams per teismo posėdį: „Įrodymai parodė, kad Horace’as Wrightas buvo visų mėgstamas žmogus, kuris šioje konkrečioje situacijoje bandė taikiai sureguliuoti konfliktą. [...] Jums tuo momentu turėjo būti akivaizdu, kad jis buvo vyresnis ir jokių blogų intencijų neturėjęs žmogus.“
„Buvo du užpuolimai, – tęsė teisėjas, – per pirmąjį jūs jį žiauriai spardėte. Antrąkart pasibaisėtinai užpuolėte jau sužeistą žmogų. Visi kaimynai per langus maldavo, kad jūs trys paliktumėte ramybėje Horace’ą Wrightą ir leistumėte jam grįžti namo. Bet jūs toliau jį, jau nebejudantį ant žemės, spardėte. Tai buvo visiškai nereikalingas ir neturintis pagrindo žiaurumas. Jis tebuvo taikdarys.“
Tyrimui vadovavęs detektyvas inspektorius Mickas Duthie teigė: „Tai pats brutaliausias ir labiausiai pasibaisėtinas žmogaus užpuolimas – jis veikė tik kaip savo kaimyno ir trijų girtų moterų taikdarys.“