Paleido devynis šūvius
Nužudymas yra tik vienas iš keliolikos vadinamosios Agurkinių gaujos bylos epizodų. Kaltinimai pateikti S. Velečkai ir Dmitrijui Romanvičiui.
Agurkas kaltinamas organizavęs nužudymą, o D. Romanovičius – nurodymą įvykdęs.
Bylos duomenimis, 2011 metų kovo 4 dienos rytą Kauną sukrėtė žinia, jog nušautas V. Sadauskas. Žudikas jo patykojo tada, kai jis automobiliu „VW Transporter“ atvežė dukrą į mokyklą, ją palydėjo ir grįžo į automobilį.
Kai V. Sadauskas atsisėdo prie vairo, D. Romanovičius iš pistoleto „Makarov“ su duslintuvu į auką paleido devynis šūvius. Vyrui buvo peršauti vidaus organai, pažeista miego arterija. V. Sadauskas nukraujavo ir mirė vietoje.
Nušovęs verslininką D. Romanovičius nubėgo į netoliese stovintį automobilį, kuriame jo laukė Vilmantas Veršulis, kuris dabar yra valstybės saugomas liudytojas. Jis ir vairavo automobilį.
Važiuojančiame automobilyje žudikas persirengė, drabužius ir pistoletą sudėjo į kuprinę ir atidavė vairuotojui.
D. Romanovičius iki šiol yra prisipažinęs, jog nužudė V. Sadauską ir už tai gavo 10 tūkst. eurų.
Bendravo ir su teisėsauga, ir su nusikaltėliais
Trečiadienį Klaipėdos apygardos teisme ieškota tokio nužudymo motyvo. Liudytojais buvo pakviesti su V. Sadausku ne kartą bendravę buvę ir esami trys Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kriminalinės žvalgybos pareigūnai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos buvęs viršininkas Ričardas Gurklis.
Visi jie pasakojo, jog su V. Sadausku buvo geri pažįstami, bet ne draugai. V. Sadauskas esą nebuvo jų informacijos šaltinis, tačiau jie su verslininku susitikdavo bent kartą per mėnesį, jis turėdavo pareigūnų tarnybinių mobiliųjų telefonų numerius.
„Jis turėjo daug draugų ir tarp teisėsaugos, ir tarp nusikalstamo pasaulio atstovų", – dėstė liudytojai.
Jie tvirtino, kad V. Sadauskas ne kartą yra minėjęs, jog konfliktuoja su agurkiniais.
Vienas tokių konfliktų esą įvyko 2009 metų vasarą ar rudenį „Bernelių užeigoje“. V. Sadauskas ten buvusiems agurkinių gaujos nariams esą pasakė, kad „tas jūsų Agurkas yra gaidys ir ožys“ ir vieną jų apspjovė. Už tai verslininkas buvo sumuštas.
Po kurio laiko buvo sudegintas ir jo mikroautobusas, tačiau pareigūnų pagalbos V. Sadauskas atsisakė. „Jis tikino, kad tiksliai žino, kas tai padarė, kad pats viską susitvarkys ir tai jam nekainuos nė lito“, – vieningai dėstė liudytojai.
Per pasikėsinimą užsikirto ginklas
V. Sadauskas savo geriems pažįstamiems ir teisėsaugos struktūrų pasipasakojo ir tai, kad 2010 metų vasarą į jį buvo pasikėsinta.
Liudytojai perpasakojo nužudytojo verslininko žodžius, kad esą jam einant namo Kaune, Šilainiuose, priešais jį išdygo apie 40 metų amžiaus pliktelėjęs vyras, kuris išsitraukė ginklą, bandė šauti, tačiau šis užsikirto, todėl užpuolikas pabėgo.
V. Sadauskas buvo išsitraukęs savo savigynai turėtą ginklą, tačiau į bėgantį užpuoliką nešovė, nes esą bijojo nepataikyti, o tokiu atveju neva galėjo ką nors atsitiktinai sužeisti.
„Jis bendravo ir su Daktarų gaujos nariais, ir su kamuoliniais. Susidarė toks įspūdis, kad jiems jis prijausdavo, o su agurkiniais konfliktuodavo. Gal todėl, jog kažkurioje byloje jis yra davęs parodymus prieš agurkinius“, – svarstė liudytojai.
Tačiau nė vienas jų tiksliai negalėjo atsakyti į klausimą, ar V. Sadauskas ir S. Velečka buvo asmeniškai pažįstami. Visi sutartinai tvirtino, kad iš V. Sadausko pasakojimų susidarė įspūdis, jog jis pažinojo Agurką.
Tokie liudijimai pačiam S. Velečkai nepatiko. Jis norėjo išgirsti, ar V. Sadauskas kuriam nors iš liudytojų yra sakęs, kad asmeniškai pažįsta S. Velečką, yra su juo bendravęs, tačiau neišgirdęs teigiamo atsakymo lyg ir susinervindavo. „Žinojo, pažinojo, ką tai reiškia?“ – nepatenkintas tyliai burnojo kaltinamasis.
„Ar logiška, kad užsakiau?“
Viena versijų, kodėl buvo sušaudytas V. Sadauskas, ir buvo narpliojama teisme. Esą nužudymas buvo kerštas už tai, kad verslininkas vieną Agurko smogikų apspjovė, o patį gaujos lyderį už akių išvadino gaidžiu ir ožiu.
„Ar logiška, kad aš galėjau užsakyti V. Sadauską todėl, kad jis kažką apspjovė?“ – R. Gurklio teiravosi S. Velečka.
Pensijoje pusmetį esantis buvęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos viršininkas tvirtino, kad jo darbo praktikoje yra buvę nužudymo atvejų, kurių motyvas buvo kito asmens įžeidimas. „Tai gana populiaru buvo Daktarų grupuotėje“, – teigė R. Gurklis.
V. Sadauskas Lietuvoje išgarsėjo 2009 metais, kai dalyvavo Lietuvos prezidento rinkimuose, tačiau jis net nebuvo registruotas kandidatu, nes nesurinko reikiamo parašų skaičiaus.
V. Sadausko nužudymo byloje nukentėjusiomis yra pripažintos jo mama, dvi seserys ir žmona.
Nežinojo, kas yra Agurkas
Teisme liudijusi nužudyto V. Sadausko žmona Jurgita Sadauskienė atskleidė naujų detalių, kurios nebuvo žinomos nei prokurorams, nei kaltinamųjų gynėjams. Paklausta, kodėl visų aplinkybių ji nepasakojo ikiteisminio tyrimo tyrėjams, moteris prisipažino, jog bijojo, kad kas nors gali atsitikti.
„Mano vyras buvo komunikabilus, todėl turėjo daug pažįstamų. Vienus jų vadino pavardėmis, kitus – pravardėmis. Kai namuose išgirdau pravardę Agurkas, nekreipiau dėmesio. Tačiau ji skambėjo vis dažniau, todėl vyro paklausiau, apie ką jis kalba. Vyras atsakė, kad tai Saulius Velečka – agurkinių gaujos vadas“, – liudijimą pradėjo J. Sadauskienė.
Ji prisiminė, jog vyrui sumanius pretenduoti į Lietuvos prezidento postą, jo gyvenime atsirado Tomas Mickevičius, pravarde Varlė. Jis esą padėjo rinkti parašus.
Tačiau vieną dieną T. Mickevičius dingo, V. Sadauskas prasitarė, kad Varlei buvo surengta egzekucija, todėl jo nebėra tarp gyvųjų. T. Mickevičius nerastas iki šiol.
„Vyras pasakojo, kad su Tomu jie pažįstai nuo vaikystės, esą sulaukęs daug jo pagalbos. Tačiau jis neva susidėjo su agurkiniais, įklimpo į narkotikus ir mano vyras labai stengėsi jam padėti. Kai Tomas dingo, vyras pasakė, kad dės visas pastangas išsiaiškinti, kas atsitiko, kas kaltas. Žinau, jog kai jis pradėjo kapstytis, kažkas jam už tai, kad nelįstų ten, kur nereikia, pasiūlė 100 tūkst. litų, bet vyras jų atsisakė“, - pasakojo J. Sadauskienė.
V. Sadauskas esą sakęs, kad vis tiek atskleis nusikaltimą dėl T. Mickevičiaus dingimo, net jei dėl to reikėtų susipykti su S. Velečka.
Vilkėjo neperšaunamą liemenę
J. Sadauskienė tvirtino, kad tarp jos vyro ir agurkinių trintis ir atsirado būtent po Varlės dingimo.
„Manau, kad jis jautė, jog bus kėsinamasi į jo gyvybę. Todėl kurį laiką vyras vaikščiojo vilkėdamas neperšaunamą liemenę, nuolat stebėdavo aplinką, ar jo niekas neseka. Jis man yra sakęs, kad jei jam kas nors atsitiks, apie jį visą informaciją turi vienas žmogus, pareigūnas. Nežinau, ar reikia jį įvardinti“, - svarstė J. Sadauskienė. Paraginta teisėjų kolegijos moteris įvardijo, jog tas pareigūnas yra Alvydas Mažeika.
„Prieš mirtį vyras sakė, kad išsiaiškino kanalus, iš kur agurkiniai veža narkotikus. Jis pasakė, kad padarys viską, jog tuos kanalus uždarytų. Tačiau viskas baigėsi, kai jį nušovė“, - kalbėjo J. Sadauskienė.
S. Velečka jai, kaip ir kitiems liudytojams, uždavė tą patį klausimą: ar jis asmeniškai buvo pažįstamas su V. Sadausku, ar su juo susitikdavo. „Baliavoti kartu gal ir nebaliavojote, tačiau vyras minėjo, kad S. Velečka siūlė pastatyti namą už tai, kad su juo palaikytų ryšius“, - tvirtino J. Sadauskienė.
V. Sadausko sesuo Violeta tvirtino, kad jos pusbrolis Irmantas Sindaravičius yra matęs, kaip iš vienos parduotuvės sykiu išėjo V. Sadauskas, S. Velečka ir Romanas Šestakovičius.
Agurkinių gauja esą reketavo I. Sindaravičių, todėl ir įsikišo V. Sadauskas. Tada S. Velečka esą pasakęs, kad nežinojo, jog I. Sindaravičius yra jo giminaitis ir prižadėjo nebelįsti.
Gali būti, jog į teismą liudyti ir bus pakviestas I. Sindaravičius, nes ir pats S. Velečka, ir jo gynėjas advokatas Kristupas Ašmys tvirtino, jog S. Velečka ir V. Sadauskas niekada nėra bendravę, susitikę.
„Kažkoks absurdas“
„Manome, kad moterys tiesiog mėgėjos pafantazuoti. Jos visos prieš tai girdėjo pareigūnų liudijimus ir joms susidarė įvairiausių nuomonių. Tyrimo metu nė viena tokių aplinkybių, kurias dėstė teisme, nepasakė“, – teigė K. Ašmys.
Kai šią savaitę Klaipėdos apygardos teisme buvo apklausiamas valstybės saugomas liudytojas V. Veršulis, kuris sutiko bendradarbiauti su pareigūnais, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas, jis pasakojo gavęs S. Velečkos nurodymą nuvažiuoti netoli tos vietos, kur, kaip vėliau paaiškėjo, buvo sušautas V. Sadauskas. Esą V. Veršulis net nežinojo, kokiu tikslu jis ten siunčiamas, o tik turės paimti pavežti žmogų.
Į jo automobilį įšoko D. Romanovičius, kuris mašinoje persirengė ir V. Veršuliui atidavė senus drabužius ir ginklą. V. Veršulis drabužius išmetė, o ginklą parsivežė į Anykščius, padavė savo darbuotojui jį paslėpti, nors per radiją jau buvo girdėjęs, kad nušautas V. Sadauskas.
„Aišku, S. Velečka dar liudys teisme, bet ir dabar galime pasakyti, jog esame įsitikinę, jog V. Veršulis puikiai žinojo, ko tą rytą važiavo prie mokyklos. Kuriamas kažkoks absurdas. Neva S. Velečka per tarpininką užsakinėja žmogžudystę, ją įvykdyti turi D. Romanovičius, kuris S. Velečkos nepažįsta. Tarpininkas atskleidžia vykdytojui, kas yra užsakovas. O S. Velečka tuo pačiu metu dar paprašo V. Veršulio, kad jis nuvažiuotų paiimti D. Romanovičių ir abu, nors yra draugai, apie viena skito veiksmus iš anksto nežino. Tikrai nežinau, nei koks buvo motyvas nušauti V. Sadauską, nei kas tai padarė. Mes galvojame, kad tai gali būti V. Veršulio reikalas, nes jie su V. Sadausku turėjo kažkokių bendrų interesų, gal kažko nepasidalijo“, - samprotavo K. Ašmys.
Kol kas aišku tik tiek, kad D. Romanovičius yra prisipažinęs, jog nušovė V. Sadauską. Jis už tai esą turėjo gauti 10 tūkst. eurų, tačiau pinigų neva taip ir nesulaukė.
Tačiau V. Veršulis teisme liudijo, kad D. Romanovičius jam pasakojo, kad už V. Sadausko nužudymą esą uždirbs 20 tūkst. eurų.