Neseniai laisvės oro įkvėpė kone metus už grotų praleidęs su minėta kauniečių gauja siejamas 53 metų verslininkas Gintautas Cegelskis. Jis buvo sulaikytas kone prieš metus – 2013-ųjų gruodžio pradžioje, kai Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai sudavė antrą stiprų smūgį Kauno „Agurkinių” gaujos vyrams ir sulaikė laisvėje likusius jos narius.
Pirmoji operacija nukreipta prieš minėtą nusikalstamą susivienijimą buvo įvykdyta 2013 metų sausio pabaigoje, kai buvo suimti gaujos lyderiai.
Į laisvę – už 50 tūkstančių litų
Tarptautine narkotikų kontrabanda kaltinamą buvusį imtynininką G. Cegelskį teisėsaugininkai nutarė išleisti už 50 tūkstančių litų užstatą.
„Tai tik pradžia. Artimiausiu metu vienas po kito į laisvę turėtų išeiti ir kiti su šia gauja mažiau siejami ar fragmentiškai jos nusikaltimuose minimi vyriškiai. Tai ne šiaip sau vyksta, nes jie išties nedarė jokių nusikaltimų, o tik buvo apšnekėti kelių „ožių” (taip nusikaltėlių pasaulyje vadinami su teisėsaugininkais bendradarbiaujantys asmenys – red.past.), kurie tendencingai klaidino pareigūnus, kurpė pasakas ir nebūtus dalykus apie asmenis, pažinojusius kažką iš „Agurkinių” aplinkos”, - taip portalui DELFI kalbėjo patikimas šaltinis iš Kauno kriminalinio pasaulio.
Kai kuriuose sluoksniuose jau pasigirdo neoficialių kalbų, kad toks G. Cegelskio išėjimas į laisvę nėra atsitiktinis. Esą vyriškis galėjo papildyti su pareigūnais bendradarbiaujančių asmenų gretas (Klaipėdos apygardos teisme atverstoje byloje daugiausia liudijimų pateikė penki prie šios gaujos prisišlieję vyrai, kai kuriems iš jų skirta ir valstybės apsauga, - red. past.) ir galbūt galėjo padėti atskleisti kitus nusikaltimus, kurie bus atskirti į kitus tyrimus. Tačiau tai tik prielaidos, kuriomis nelinkę tikėti ne tik patys nelaisvėje sėdintys gaujos nariai, bet ir kai kurie prie šio tyrimo prisidėję pareigūnai.
Dirigavo ir Seimo nario sūnui?
G. Cegelskis Kaune laikomas vienu iš pogrindinių milijonierių. Jo šeimai priklauso nemažai prestižinių žemės sklypų brangiai vertinamose patraukliausiose laikinosios sostinės vietose.
Kai kuriose iš jų stovi ir moderniai įrengti verslo centrai.
Yra žinių, kad dar G. Cegelskiui būnant už grotų, jo šeimai priklausančiais brangiais sklypais domėjosi ne vienas interesantas. Tačiau vos tik sužinoję, kad brangus turtas yra areštuotas, susidomėjusieji kauniečiai skubiai pasišalindavo.
„Agurkinių” byloje G. Cegelskiui yra pareikšti kaltinimai, kad jis padėjo platinti ir organizuoti psichotropinių medžiagų pirmtako (BMK) gabenimą iš Ukrainos į Nyderlandų Karalystę. Taip pat neva yra finansavęs panašaus pobūdžio kvaišalų pravežimus.
Byloje yra minima, kad G. Cegelskis tam tikrus nurodymus yra davęs ir epizodiškai minėtos gaujos nusikaltimuose paminėtam Aivarui Kamblevičiui. Daugelio nuostabai, A. Kamblevičius, kuris be kaltinimų „Agurkinių” gaujos veikloje taip pat yra patrauktas kaltinamuoju ir kontrabandos veteranu vadinamo Viliaus Karaliaus baudžiamojoje byloje, į teismo posėdžius ateina, nes mėgaujasi nevaržoma laisve.
Beje, ne vienoje kontrabandos istorijoje minimas A. Kamblevičius yra Seimo nario Vytauto Kamblevičiaus sūnus. Šis asmuo garsėja nemaža įtaka paskutiniu metu skandalų krečiamoje partijoje „Tvarka ir teisingumas”.
Nepavyko bendras verslas
Daugeliui vis dar kelia abejonių staigus G. Cegelskio praturtėjimas. Tačiau vyriškis per apklausas teisėsaugininkams aiškino, kad 2007–2010 metais besivertęs kailių prekyba. Jis teigė, kad pirkdavęs legendiniame ir ne kartą vietos mafijos akiratyje atsidūrusiame Maskvos „Lūžnikų” stadione ir vėliau juos parduodavęs turguje Permės centre, šalia autobusų stoties.
Kaip žinia, iš kailių biznio neblogai yra pralobęs ne vienas šiandien pasakiškais pinigais disponuojantis kaunietis.
2014 metų kovą apklausiamas kriminalistų G. Cegelskis oficialiai prisipažino pažinojęs kai kuriuos su „Agurkiniais” siejamus vyriškius.
„2011 metų pavasarį pas mus į ofisą Kaune, Savanorių prospekte, kai buvo nuomojamos patalpos, buvo atėję keli su jais sieti vyrai, apie kuriuos po to sužinojau iš žiniasklaidos. Jie kreipėsi su prašymu išnuomoti vieną patalpą apie 30 kvadratinių metrų. Dėl biuro nuomos mes nesutarėme, - taip bylos tyrėjams yra pasakojęs G. Cegelskis, - Praėjus keletui mėnesių tie patys asmenys kreipėsi į mus dėl nekilnojamojo turto Šilainių mikrorajone pirkimo. Mes padarėme detalų planą daugiaaukščiams namams statyti ir jie norėjo nupirkti tą objektą. Su jais mes dirbome beveik pusmetį. Kelis kartus jie patys dalyvavo derybose, vėliau jiems atstovavo darbuotojas iš garsios nekilnojamojo turto pardavėjų kontoros. Mes prašėme už arą po 30–32 tūkstančių litų, o jie pradžioje kainą numušė iki 20 tūkst. litų, paskui dar numušė iki 18 tūkst. lt už arą. Be to, norėjo pakeisti detalų planą ir atsiskaityti po to, kai pastatys arba kai pradės statytis. Dėl to mes su jais nutraukėme visas derybas ir jokių santykių su jais nepalaikiau”.
Daug netiesos prišnekėjo pasislėpęs gaujos narys?
Apie tai, kad verslininku prisistatantis G. Cegelskis galėjo buvo pilnavertis „Agurkinių” gaujos narys ir tarp jų netgi turėjęs „Plieno” pravardę, savo parodymuose minėjo ir kitas su teisėsauga bendradarbiauti sutikęs, tačiau šių metų vasarą paslaptingai pranykęs kauniečių gaujos lyderis Algimantas Ringaila, geriau žinomas kaip Čikis arba Algiaška.
Kategoriškai tvirtinu, kad visas iš Ukrainos tiekiamas skystis BMK buvo gautas per G. Cegelskį. Jis mums buvo skolingas apie 50 tūkstančių eurų, todėl dalies skolos padengimui norėjo perrašyti žemės sklypus. G. Cegelskis buvo mums davęs sklypų planus, kažkokius dokumentus, tačiau taip ir neperrašė, o pradėjo po truputį atidavinėti skolą pinigais. Buvo sutarta, kad G. Cegelskis skolą dengs nuo kiekvieno BMK vežimo”, - per vieną apklausų Kriminalinės policijos biuro pareigūnams yra pasakojęs A. Ringala.
Tačiau jo suteiktų liudijimų negalima vertinti objektyviai, kadangi vos tik grįžęs į laisvę A. Ringaila šių metų vasarą susirinko kelis šimtus tūkstančių eurų iš kitų „Agurkinių” gaujos vyrų artimųjų – žmonų, gyvenimo draugių, tėvų ir paslaptingai pradingo. Su juo iki šiol negali susisiekti net patys kauniečių nusikaltimus atskleidę kriminalistai.
Manoma, kad A. Ringaila slapstosi vienoje iš Europos šalių.
DELFI šaltinių teigimu, prieš kiek laiko A. Ringaila per kelis žmones yra perdavęs žinutę už grotų sėdintiems „Agurkiniams”, kad jis neva buvo priverstas duoti išgalvotus parodymus prieš buvusius draugus.
Manoma, kad prie gaujos viršūnėlių buvęs priskirtas ir kone metus ištikimai tylėjęs A. Ringaila šių metų vasarį sutiko liudyti tiktai po to, kai pareigūnai ištraukė kompromituojančią telefonu darytą vaizdo medžiagą, kurioje jis galėjo būti užfiksuotas atliekantis kriminalinio pasaulio veikėjams itin žeminančiu laikomą veiksmą.
Kriminalinės policijos biuro darbuotojams, atskleidusiems ir sutriuškinusiems Kauno „Agurkinių” gaują, spalį buvo skirtas metų seklių titulas. Vienas iš pagrindinių ir ikiteisminį tyrimą kuravusių pareigūnų vėliau buvo paaukštintas – tapo kito elitiniu laikomo padalinio viršininku Vilniaus vyriausiajame policijos komisariate.