Lietuvos apeliacinis teismas M. Kaziukaitytės gynėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo per vieną teismo posėdį ir jį atmetė.
„Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi nuteistųjų M. Kaziukaitytės ir Gedimino Kontenio parodymais, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis ir kita byloje esančia medžiaga. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad M. Kaziukaitytė, būdama mažamečio motina, atsakinga už jo auklėjimą, vystymąsi, privalėdama rūpintis jo sveikata, ugdymu, piktnaudžiavo savo, kaip motinos, teisėmis, sistemingai naudodama psichinę ir fizinę prievartą prieš savo sūnų. Tai nebuvo vienkartinis atvejis. Vaikas šeimoje buvo mušamas ir vadinamas žeminančiais vardais,“ – skelbdamas nuosprendį aiškino teisėjų kolegijos pirmininkas Albinas Bielskis.
Byloje nustatyta, kad vaikui buvo suduota daugiau kaip 100 smūgių, apie 10 iš jų – į galvą. Ekspertų teigimu, prieš vaiką buvo smurtaujama ir anksčiau, praneša Lietuvos apeliacinis teismas.
„Taip sužaloto vaiko medikai ir ekspertai nėra matę. Tą liudija ir byloje surinktos nuotraukos. Motinos veiksmai rodo visišką abejingumą mažamečio sūnaus gyvybei“, – skelbdamas sprendimą sakė Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas.
Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas, atmesdamas M. Kaziukaitytės advokato skundą, paliko pirmosios instancijos teismo jai paskirtą 16 metų laisvės atėmimo bausmę, jos nešvelnino.
„Nuteistoji nepateisinamai ilgai delsė suteikti savo sūnui būtiną medicininę pagalbą ir dėl savanaudiškų priežasčių – siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės – vengė kreiptis į medikus. Nuteistajai paskirta dvejais metais griežtesnė bausmė už Baudžiamajame kodekse numatytą bausmės vidurkį nelaikytina per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo“, – paaiškino teisėjas A. Bielskis.
Iš G. Kontenio, kuris nuteistas devyniolikos metų laisvės atėmimo bausme ir pripažintas pavojingu recidyvistu, apeliacinio skundo nebuvo gauta.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.