Savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ apie tai pasakojo ne vienas nuo įsilaužėlių nukentėjęs miestelio gyventojas.
Išgelbėjo kaimynai
„Dar nebuvau užmigusi. Kol ėjau su savo lazdomis iki durų, išgirdau, kaip kažkas jau trankosi antrajame aukšte. Supratau, kad plėšikai išlaužė spynas ir pateko į palėpę. Iš karto skambinau kaimynams Penkauskams ir Povilaičiams. Taip pat pasiskundžiau Anglijoje dirbančiam sūnui. Jis greitai paskambino Ariogaloje gyvenančiam draugui paprašė: gelbėk mano mamą. Draugas ir kaimynai greitai atlėkė. Vyrai dar vaikščiojo paliktais pėdsakais sniege, naršė padubisį. Bet ką tu žmogau rasi nakties metu“, - nesenus įvykius prisiminė S. Visockienė.
Pasiteiravome, kodėl atsidūrusi grėsmingoje situacijoje ariogališkė neskubėjo skambinti policijos pareigūnams.
„Jiems paskambinau vėliau. Mane policininkas pradėjo barti. Kodėl, sako, skambinti kaimynams, o ne mums. Tai, sakau, kada jūs atvažiuosite. O kaimynai mane išgelbėjo. Jei ne kaimynai, tie plėšikai būtų įvirtę į namo vidų“, - neabejojo S. Visockienė.
Labai skeptiškas policijos darbo vertinimas Ariogaloje – niekam ne naujiena. Kitoje Dubysos pusėje gyvenanti Stasė Vosylienė taip pat neseniai nukentėjo nuo plėšikų. Ji neslėpė, kad policijos veiksmai ją nuvylė.
Išnešė lašinius
„Neseniai mus apiplėšė. Nupjovė „vendziarkos“ (rūkyklos – redakcijos pastaba) spyną ir išnešė visus lašinius. Paskambinome policijai, bet jie atvažiavo tik vakare. Jie tik protokolą surašo. Kam kviesti tą policija“, - apmaudžiai numojo ranka S. Vosylienė.
Panašiai policijos darbą vertina ir nuo plėšiko nukentėjusi ariogališkė Diana Penkauskienė. Jos nuomone, abejotina policininkų darbo kokybė tiesiog akis bado.
„Mane apiplėšė Ariogaloje neblogai žinomas narkomanas Saulėnas. Po kurio laiko policijos atstovas man pranešė, kad to Saulėno nebeieškos, nes jis Vokietijoje. Paklausiau, iš kur sužinojo. Sako, jis facebooke savo broliui parašė, kad dabar yra Vokietijoje. Nejaugi policija iš tiesų patikėjo? Juk tokią žinutę galėjo parašyti ir iš Betygalos. Neslėpsiu, policijos darbo kokybė kelia nuostabą“, - sakė ariogališkė D. Penkauskienė ir papasakojo, kaip buvo apiplėšia parduotuvė, kurioje ji jau daug metų dirba.
Ieškojo kvepalų
Į Vytauto gatvėje esančią parduotuvę apie 10 valandą ryto užėjo vaikinas ir ėmė aiškinti, jog nori padovanoti kvepalus ir suteikti džiaugsmo savo draugei, seseriai ir močiutei.
„Pasakė, kad turi 380 litų ir už tokią sumą paprašė parinkti prekių. Iš pirmo žvilgsnio tas vyrukas įtarimų man nesukėlė. Bet nepatiko, kad jis rinkdamasis kvepalus kilnojo ir vartė beveik visus buteliukus. Ypač dažnai tiesė pirštus į „Lady Gaga“ kvepalus. Tik šiek tiek vėliau sumojau, kad kai kurie buteliukai slapčia atsidūrė jo striukėje“, - pasakojo D. Penkauskienė.
Pamačiusi, kad iš lentynos netikėtai dingo keli buteliukai, moteris suprato, kad jos parduotuvėje – vagis.
„Bandžiau neleisti jam išeiti pro duris. Susistumdėme. Tada pabūgau, nes pagalvojau, kad galiu nukentėti ir pasitraukiau – bala nematė. Kai jis išlėkė iš parduotuvės, atėjo dvi merginos. Jos papasakojo, kad tas vaikinas neseniai joms siūlė už pusę kainos pirkti brangių kvepalų. Paaiškėjo, kad tai Ariogaloje daug kam žinomas Saulėnas“, - sakė D. Penkauskienė.
Apmaudą ariogališkei sukėlė ne tik žalos padaręs vagišius, bet ir po kurio laiko atvykę policininkai.
„Vienas policininkas pusantros valandos rašė protokolą, o kitas rūkė už durų. Bandžiau raginti, kad jie ne popierius tvarkytų, bet gaudytų vagį, kol pėdsakai dar šilti. Bet popierius sutvarkyti, matyt, yra svarbiau. Na, o dabar, pasak policininkų, Saulėnas jau Vokietijoje“, - su karčia šypsena apie pareigūnų darbo ypatumus pasakojo D. Penkauskienė.
Moteris prisiminė dar vieną nemalonią istoriją, įvykusią praėjusį birželį.
„Paskambinusi kaimynė eilinį kartą prašė pagalbos. Sakė, kad pas ją į namą kažkas veržiasi. Atlėkę į jos kiemą jau nieko neberadome. Ieškodami vagių su vyru ir kaimynais net važinėjome po miestelį. Pastebėjome vieną automobilį, kuriame sėdėjo keturi piemenys. Paskambinome policijai ir paklausėme, ar negalėtų atsiųsti ekipažo ir patikrinti tų jaunuolių automobilio. Bet iš mūsų tik pasijuokė. Sako, mes juk kiekvieno automobilio nepatikrinsime“, - prisiminė D. Penkauskienė.
Ne per seniausiai buvo apvogtas ir D. Penkauskienės namas: vagys įsibrovė nakties metu, išlaužę tris spynas katilinėje.
Puikiai žinoma bėda
Kalbant su ariogališkiais, susidaro įspūdis, kad čia tiesiog nėra tokių laimės kūdikių, kuriems nebūtų tekę susidurti su plėšikais. Tarsi Ariogala būtų ne Europos Sąjungai priklausančioje Lietuvoje, o nevaldomu nusikalstamumu garsėjančioje kokioje nors Pietų Amerikos valstybės provincijoje.
Būdinga pasirodė ir tai, kad apie policijos darbo efektyvumą savo tvirtą nuomonę turi net ir atsitiktinai centrinėje gatvėje pakalbinti žmonės. Vienas iš tokių – Gintaras Vancevičius (jis, beje, taip pat vieną kartą buvo apvogtas).
Šis ariogališkis neabejoja, kad pareigūnai Ariogaloje pasmerkti blogai dirbti, nes miestelyje nėra policijos padalinio.
„Yra tik keli įgaliotiniai. Penktą valandą vakaro jie užrakina kabineto duris, ir po darbo jiems neprisiskambinsi. O juk plėšimai dažniausia vyksta vėlai vakare ar naktį. Tokiu atveju į Ariogalą siunčiamas policijos ekipažas iš Raseinių. Net ir labai žaibiškai sureagavus, į Ariogaloje esantį objektą jie atvyktų tik maždaug po pusvalandžio. Todėl užpulti žmonės skambina kaimynams ir net į užsienį artimiesiems, o ne policijai“, - savo pastebėjimais dalijosi G. Vancevičius.
Policininkams – nėra priekaištų
Kad bandymai prisiskambinti pareigūnams kartais tampa sunkiai įveikiama užduotimi, tvirtina ir D. Penkauskienė.
„Karta skambinau visiems trims apylinkės inspektoriams, ir veltui: Sauliaus Cinkaus telefonas išjungtas, Vaidos Cinkuvienės – išjungtas, Henrikas Zabotka – neatsiliepia. Tai kaip prisišaukti skubios pagalbos?“ - retoriškai klausė su plėšikais ne kartą susidūrusi moteris.
Paaiškėjo, kad prisišaukti skubios pagalbos Ariogaloje bus dar sunkiau: prieš kurį laiką dirbti į kitą padalinį išėjo inspektorius S. Cinkus, o į jo vietą kitas pareigūnas nėra paskirtas.
Teigiamų permainų perspektyvomis Ariogaloje abejoti verčia ir tai, kad neseniai dar penkiems metams pratęsta Raseinių rajono policijos komisariato vadovo Kęstučio Užemecko kadencija. Šis pareigūnas mėgsta tvirtinti, kad Raseiniuose nėra organizuotų nusikaltėlių grupuočių, tik pavieniai chuliganai. Tuo tarpu Ariogaloje jau seniai niekam ne paslaptis, kad šis miestelis turi savo šešėlinius lyderius ir apie juos besitelkiančius bei jų globojamus įvairaus plauko nusikaltėlius, kurie ir terorizuoja visą miestelį.
Iškalbingas pavyzdys
Kad ryžtingas kriminalinio tinklo suardymas gali sumažinti apiplėšimų skaičių, įsitikino su Ariogalą besiribojantis Čekiškės rajonas.
„Prieš keletą metų apiplėšimų čia buvo tikrai labai daug, bet dabar jų sumažėjo. Manau, jog taip atsitiko dėl to, kad buvo areštuoti keli rajone pagarsėję ir įžūlūs nusikaltėliai“, - savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ sakė Kauno rajonui priklausančios Čekiškės seniūnijos vadovas Mečislovas Zavedskas.
Savaitraštis „Alio, Raseiniai“ pasidomėjo, ką apie padėtį Ariogaloje mano prokuroras Arminas Elijošius, kurio tėvas prieš kelias dešimtis metų Ariogaloje dirbo milicininku.
„Pareigūnų pajėgos išliko tokios pačios kaip sovietmečiu, nors kriminalinė situacija yra gerokai pasikeitusi. Kaip žinome, vagysčių Ariogaloje ir aplink Ariogalą netrūksta. Po darbo valandų prisišaukti operatyvią pagalbą, aišku, sudėtinga. Reikėtų laukti, kol atvažiuos iš Raseinių. O kelionė netrumpa. Norint kad Ariogaloje atsirastų nuovada, reikia papildomų lėšų, o tai sunkiai išsprendžiamas klausimas“, - kalbėjo prokuroras.
Naudoja netikras kameras
Bandydami savarankiškai apsisaugoti nuo plėšikų, kai kurie ariogališkiai ant namų sienų kabina raudonus užrašus: „Teritoriją stebima vaizdo kameromis“. O ant Derliaus gatvėje esančio vieno namo net buvo įtaisytos kelios vaizdo kameros – muliažai. Tačiau tai nepadėjo. Prieš kelias savaites kameros buvo nudraskytos, o namas – apiplėštas.
Netoli šio namo gyvenantis Kazimieras K. pats gyvena baimėje – naktį ir į ariogališkio namą įsiveržė kaukėti plėšikai. Pasakodamas apie tą įvykį inteligentiškas ir santūrus vyras negalėjo sulaikyti ašarų – tokius jausmus sukėlė prisiminimai apie smurtą ir bejėgiškumo jausmą, kai savo namuose pasijunti šiukšle ir neturi ko paprašyti pagalbos.
„Tai įvyko prieš pat Kazimierines. Miegodamas antrame aukšte išgirdau lyg ir tylius žingsnius. Iš pradžių pagalvojau – katinas. Bet tų žingsnių buvo daug ir jie atrodė sunkūs. Supratęs, kad sulaukiau nekviestų svečių, pašokau, bandžiau užremti duris, bet plėšikai buvo stipresni. Į miegamąjį įsiveržė trys kaukėti nusikaltėliai. Mane pervertė ant lovos, liepė nejudėti, o patys naršė namus, nudraskė telefono laidus. Reikalavo pinigų ir aukso“, - pasakojo Kazimieras K.
Paklaustas, ar policija rado užpuolikus, vyras teigė nesitikintis, kad juos nutvers ir nuteis.
„Neseniai gavau iš policijos pranešimą, kad ikiteisminis tyrimas dėl apiplėšimo dar nenutrauktas. Daugiau jokios informacijos, - prislėgtu balsu ištarė vyras ir pridūrė. - Prisipažinsiu – iki šios dienos jaučiu baimę. Netoliese esantis namas priklauso žmonėms, kurie gyvena Kaune. Neseniai tas namas buvo apiplėštas. Sakyčiau, kad Ariogaloje nėra policijos. Ne darbo metu prisišaukti pareigūnų pagalbos – beviltiška“, - sakė Kazimieras K.
Savaitraštis „Alio, Raseiniai“ paprašė, kad žmonių pastebėjimus apie nuvilianti pareigūnų darbą pakomentuotų policijos atstovai. Iš Raseinių rajono policijos komisariato sulaukėme tokio atsakymo:
„Vadovo (policijos – redakcijos pastaba) nuomone, Ariogaloje policijos pajėgų nepakanka. Neseniai Ariogalos apylinkės inspektoriaus funkcijas atlikęs pareigūnas perėjo į kitą padalinį, todėl šiuo metu šis etatas laisvas. Planuojama į šią laisvą pareigybę kuo greičiau priimti pareigūną. Kad kriminogeninė situacija Ariogaloje pagerėtų, manau, jau ir šiuo metu imtasi priemonių. Nuo šių metų sausio vidurio Ariogaloje ir jos apylinkėse patruliuoja patrulių ekipažas, todėl policija gali greičiau reaguoti į įvykius. Taip pat Ariogalos mieste įrengtos 4 vaizdo stebėjimo kameros, planuojama įrengti dar dvi. Vaizdas Raseiniuose stebimas einamuoju laiku. Ar vaizdo kameros Ariogaloje duoda naudos, dar sunku spręsti, nes praėjo per mažai laiko. Iš patirties Raseinių mieste galime pasakyti, kad tose vietose, kur pastatytos vaizdo stebėjimo kameros (vadinamuose „karštuose taškuose”), viešosios tvarkos pažeidimų sumažėjo. Policija rekomenduoja patiems gyventojams daugiau investuoti į savo turto apsaugą: į patalpų duris įdėti patikimas spynas, užraktus, įsirengti apsauginę signalizaciją, apšvietimą su judesio davikliais, vaizdo stebėjimo sistemas, langų apsaugą nuo įsilaužimo, apdrausti namų turtą draudimo bendrovėje ir t. t.“
Pašiurpino policininkų veiksmai
Policijos raginimas patiems pasirūpinti savo saugumu žmones, nuvilia, tačiau jie ir nebemato kitos išeities. Tiesiog yra priversti pritarti ironiškam posakiui, kad skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas.
Kad būtent tokios taisyklės galioja Ariogaloje, įsitikino netoliese šio miestelio gyvenantis ūkininkas: prieš kelias dienas jis iš policijos sulaukė tokio akibrokšto, kuris privertė žagtelėti net ir daug mačiusius žurnalistus.
Savaitraštis „Alio, Raseiniai“ rašė, kaip dėl pilietinio poelgio Valdas Morkus turėjo nemalonumų policijoje. Praėjusią vasarą jis su sūnumi sulaikė degalus iš sodybos bandžiusį pavogti Ariogaloje liūdnai pagarsėjusį ir teisėsaugininkams gerai pažįstamą S. L. Tačiau sulaikytas vagis parašė pareiškimą, neva buvo užpultas apžiūrinėdamas medžioklės plotus. Remiantis šiuo pareiškimu, ūkininkas ir jo artimieji buvo kviečiami atvykti į policiją ir apklausinėjami. Toks įvykių posūkis pribloškė ūkininką. Kai po kurio laiko policiją tarsi ištaisė savo klaidą ir Angelų sargų dieną jam ir sūnui įteikė padėkos diplomą, ūkininkas pareigūnams padovanojo „liktarną“ – palinkėjo ja naudotis, kad būtų gerai matomi, kai tyko vairuotojų pakrūmėse.
Teises sutrypė pareigūnai
Savaitraščio „Alio, Raseiniai“ žurnalistams V. Morkus parodė gautą laišką. Iš ant jo esančio antspaudo matyti, kad laiškas iš Raseinių buvo išsiųstas vasario 14 dieną, o V. Morkui įteiktas vasario 17 dieną.
„Ar policija sugalvojo iš manęs pasityčioti? Kaip tai suprasti? Gal jie nori parodyti, kad jiems nusispjauti ant mano teisių?“ – priblokštas kalbėjo ūkininkas.
Pilietiškai pasielgęs ir vagį policijai perdavęs V. Morkus sakė, jog daugiau niekada taip nebesielgs.
„Matyt policija su vagimis ir su banditais bendrai dirba, yra bendroje kompanijoje. Policininkai negina piliečių“, - remdamasis karčia asmenine patirtimi rėžė V. Morkus.
Moteris gynėsi pati
Niekam ne paslaptis, kad Ariogaloje nuolat siautėja nepilnamečių gauja, terorizuojanti gyventojus tiesiog gatvėse.
„Policija apie tą gaują žino, bet kas iš to. Tuos chuliganus nuolat galima sutikti miestelio gatvėse“, - sakė praėjusį gruodį nuo chuliganų nukentėjusi moteris. Ją buvo užpuolę girti nepilnamečiai.
Pašnekovė sakė, kad tie patys chuliganai ne per seniausiai gatvėje apiplėšė dvi moteris. Viena iš jų iki šiol gydosi pakrikusius nervus ir yra nedarbinga.
Apie šį užpuolimą žurnalistams plačiau papasakojo viena iš nukentėjusiųjų – jauna moteris Neringa.
„Tai įvyko Melioratorių gatvėje, apie 10 valandą vakaro, kai ėjau namo su vyresniąja drauge. Pribėgo ant galvų užsimaukšlinę gobtuvus ir išplėšė rankines. Mano vyresnioji draugė patyrė didelį šoką ir iki šiol gydosi. Man pavyko vieną užpuoliką pasivyti. Pačiupau jį už rankos, kuri buvo kišenėje, ir iš jos iškrito telefonas. Chuliganas pabėgo, o telefonas liko pas mane. Pagal telefone esančius duomenis nustatėme, kas tie užpuolikai. Jie gerai žinomi Ariogaloje. Atidaviau tą telefoną policijai, kad ir jie galėtų nustatyti nusikaltėlius“, - sakė Neringa.
Po šio užpuolimo, kurio metu Neringa neteko telefono, fotoaparato ir nemažos pinigų sumos, jaunieji nusikaltėliai netrukus vėl pasirodė miestelio gatvėse ir girti garsino nužudyti viename Vytauto gatvės daugiabutyje gyvenančią moterį ir jos šeimos narius.