Valstybinė kaltintoja teismo prašo moterį pripažinti kalta ir jai paskirti 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamosios gynėjas teismo prašo I. P. neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Sprendimą teismas numato skelbti birželio 3 dieną.
Kaltinamosios I. P. gynėjas savo kalboje teigė, kad jo ginamoji nesiekė nužudyti žmonių. Advokatas pastabų turėjo ir medicinos ekspertų išvadoms. Jis teismo prašė I. P. išteisinti, nes, jo žodžiais, nebuvo tyčios nužudyti, tačiau, jeigu teismas manys kitaip, prašė jo ginamajai paskirti gerokai švelnesnę bausmę, negu to prašė valstybinė kaltintoja. Advokato manymu, I. P. neturi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.
Tardama paskutinį žodį kaltinamoji I. P. kartojo, kad nenorėjo, nesiekė nieko nužudyti, teigė visų labai, labai atsiprašanti, praneša Šiaulių apygardos teismas.
Kiek anksčiau įvykusiame teismo posėdyje savo baigiamojoje kalboje valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikanti prokurorė pažymėjo, kad I. P. paaiškinimai viso proceso metu buvo nenuoseklūs – per ikiteisminį tyrimą, teisme apklausiama moteris nuolat keitė parodymus, save teisino, kaltino kitus. Prokurorė tvirtino, kad teisiamosios kaltę visiškai įrodo teisme ištirti bylos duomenys – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialistų pateiktos išvados, kita byloje esanti medžiaga.
Anot valstybinės kaltintojos, I. P. savo sumanymui – atsikratyti šeimos – sąmoningai sukėlė kivirčą, kad galėtų pasišalinti ir palaukusi, kol visi vestuvių pokylio svečiai nurims, paryčiais, kai, labiausiai tikėtina, visi bus įmigę ir neturės galimybės išsigelbėti, sukėlė gaisrą ir pati pasišalinusi laukė rezultato.
Tokie teisiamosios veiksmai, prokurorės teigimu, tikrai rodo, kad ši moteris numatė, jog tyčinis namo padegimas gali atimti šiame name miegančių bejėgiškos būklės žmonių gyvybes – būtent tokių padarinių ji ir norėjo. Prokurorė tvirtino, kad nusikaltimas nesibaigė, nes žmonės pabudo iš miego, vaikai tapo neramūs, taip gaisras buvo pastebėtas ir laiku užgesintas. Prokurorė pabrėžė, kad I. P. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, ir tyčia padegdama pastatą norėjo atimti viršuje miegojusių žmonių gyvybes, tačiau veiksmų nebaigė nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių.
Prokurorė teismo prašė I. P. pripažinti kalta ir paskirti jai 8 metų laisvės atėmimo bausmę, nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti patenkinti visiškai. Kaltinamosios I. P. sutuoktinis teismo prašė žmonos nenuteisti.
Bylos duomenimis, nusikaltimas padarytas 2019 metų rugsėjo 21-osios naktį vienoje sodyboje, esančioje Telšių rajone. Kaip nurodoma bylos medžiagoje, kaltinamoji I. P., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žinodama, kad pastato antrajame aukšte miega žmonės, tarp kurių buvo jos šeimos narių, mažamečių vaikų, tyčia ant dujų viryklės sudėjo kartono dėžę su stiklo indais, įvairias plastiko atliekas, atsuko dujų čiaupus ir šiuos degius daiktus padegė, taip tyčia sukeldama gaisrą pirmajame namo aukšte esančioje virtuvėje. Tačiau, kaip nurodoma bylos kaltinamajame akte, I. P. savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių – nukentėjusieji pabudo, likvidavo gaisro židinį ir taip išsigelbėjo. Kaunietei pareikšti kaltinimai ir dėl sugadinto svetimo turto visuotinai pavojingu būdu, nes liepsna sunaikino viryklę, ąžuolinį stalą, dekoratyvinę plytų sieną, medines lubas, grindis, įvairius daiktus. Gaisro metu sodybos savininkams žalos padaryta daugiau kaip už 2000 eurų.
Lemtingąją rugsėjo dieną minėtoje sodyboje vyko kaltinamosios I. P. dukters ir jos sutuoktinio vestuvių pokylis. Kaip teigė įvykio liudytojai, sodyba šeimos šventei buvo išnuomota 2 dienoms. Kai neblaivi kaunietė namo pirmajame aukšte esančioje virtuvėje įžiebė liepsną, tarp antrajame aukšte miegančiųjų svečių buvo kaltinamosios I. P. artimi giminaičiai – jos motina, dukterys, mažametės anūkės, žentas, kiti šventės dalyviai. Bendrasis pagalbos centras (BPC) rugsėjo 21-osios ankstų rytą gavo du pranešimus apie nelaimę minėtoje sodyboje, skambinusieji pranešė apie kilusį gaisrą, nurodė, kad gaisrą sukėlusi moteris elgiasi neadekvačiai ir grasina benzinu padegsianti namą su visais jame esančiais vaikais.
Į nelaimės vietą atvyko ugniagesiai, policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Įvykio vietoje dirbusi viena iš Telšių policijos komisariato tyrėjų per ikiteisminį tyrimą teigė, jog kaltinamoji I. P. tada buvusi agresyvi, nesileido į kalbas. Anot pareigūnės, I. P. nesileido ir apžiūrima medikų, jiems priešinosi, tada policininkai I. P. uždėjo antrankius ir neilgai trukus agresyviai nusiteikusi moteris iš padegtos sodybos buvo išvežta į ligoninę.
Teisme I. P. pareiškė sutinkanti duoti savo parodymus, atsakyti į proceso dalyvių užduodamus klausimus. Moteris teismo paprašė, kad šis leistų jai duoti parodymus ir atsakyti į klausimus sėdint, nes, anos kaltinamosios, stovint ilgiau ji imanti jausti didelį skausmą. Tokia teisė kaunietei buvo suteikta.
Teismas kaltinamosios prašė viską papasakoti apie įvykio sodyboje, kurioje vyko jos dukters vestuvių pokylis, aplinkybes. Moteris kalbėjo, kad pirmąją vestuvių dieną ji daug fotografavusi, anūkams turėjo atsivežusi daug dovanų. Patikslino, kad vyras jai siūlęs eiti į mišką grybauti, todėl, jos žodžiais, į kišenę buvo įsidėjusi peilį. I. P. teigė, jog iš svečių sulaukusi priekaištų dėl to, kad į krosnį įdėjusi malkų. Priekaištu kaltinamoji sulaukusi ir už jos išsakytas pastabas vaikams dėl pastarųjų elgesio. Moteris teismui sakė, kad prieš ją antrąją vestuvių dieną smurtavęs žentas – jai buvusios užlaužtos rankos taip, kad net laikrodis nuplyšęs.
Teismo paprašyta detaliau papasakoti apie sukeltą gaisrą, I. P. ėmė teigti, kad visų aplinkybių tiesiog nepamenanti. Ji negalėjo patvirtinti, ar ant dujinės viryklės dėžes tą lemtingąją naktį sudėjusi pati. Kadangi kaltinamosios teisme duoti parodymai skyrėsi nuo parodymų, kuriuos ji davė per ikiteisminį tyrimą, bylą vedantis teisėjas perskaitė I. P. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
Visuomenėje didelį atgarsį sukėlusioje byloje apklausti nukentėjusieji, liudytojai. Kaunietė kategoriškai neigia ketinusi atimti svetimų ir artimų žmonių, tarp kurių buvo 4 mažamečiai vaikai ir 7 suaugusieji, gyvybes. Per pirmąjį teisiamąjį posėdį kaltinamoji I. P. teismui pareiškė suprantanti, kuo yra kaltinama, tačiau pridūrė, kad savo kaltės nepripažįsta, nes, anot jos, viskas įvykę netyčia. Kaunietė duoti savo parodymus teismui sutiko tik po to, kai bus apklausti visi kiti proceso dalyviai. Šioje byloje valstybės kaltinimą palaikanti prokurorė perskaitė kaltinamąjį aktą, teismas pradėjo nukentėjusiųjų apklausą.
Kaltinamosios duktė ir žentas savo parodymus teismui davė nuotoliniu būdu. Nukentėjusioji nuosekliai papasakojo apie įvykio aplinkybes. Jauna moteris pabrėžė nenorėjusi, kad jos vestuvėse dalyvautų tėvai, nes žinojo, kad alkoholį pavartojusi jos motina gali elgtis neadekvačiai. Tačiau sutuoktinis ją įkalbėjęs, kad tokioje šventėje tėvai turi dalyvauti.
Moteris pasakojo, kad vestuvių dieną svečiai buvo nusiteikę šventiškai, žaidė įvairius žaidimus, alkoholis, anot jos, buvo vartojamas saikingai, kai kurie vestuvių pokylio dalyviai stipriųjų gėrimų iš viso nevartoję. Kaltinamosios duktė pabrėžė, kad alkoholiniai gėrimai buvo laikomi šaldytuve, motina, anot jos, tą alkoholį ir vartojusi. Nukentėjusioji teigė, jog antrąją vestuvių dieną motina pradėjusi elgtis agresyviai, ją tekę tramdyti nukentėjusiosios tėvui.
Kaltinamosios duktė sakė, jog svečiai miegoti nuėję apie 3 valandą nakties, maždaug po poros valandų, kai visi jau miegojo, ji pajutusi aitrų dūmų kvapą. Moteris visus ėmusi žadinti, vieni gelbėjo mažamečius vaikus, kiti puolė gesinti liepsną. Kaip teigė nukentėjusioji, išpuolusi į lauką, ji pamatė ant sūpynių sėdinčią motiną su šypsena veide. Dukters atmintyje įstrigę motinos tą akimirką ištarti žodžiai: „Džiaukitės, kad neturiu benzino“. Nukentėjusioji patvirtino palaikanti savo pareikštą 5000 eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti, moteris teigė, kad jai ir jos mažamečiams vaikams padaryta didelė moralinė, psichologinė žala.
Nukentėjusiosios sutuoktinis – kaltinamosios žentas – teismui tvirtino, jog įvykio metu I. P. elgėsi labai agresyviai, pabrėžė, kad jokio fizinio skausmo uošvei nesukėlė. Šioje byloje jis ir jo motina kaip nukentėjusieji teismui taip pat yrą pareiškę civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti.
Viena iš liudytojų – kaltinamosios duktė – per ikiteisminį tyrimą pareigūnams teigė, jog sodyboje vyko jos ir sutuoktinio vestuvių pokylis. Moters teigimu, pavartojusi alkoholio jos mama ėmusi konfliktuoti su vestuvėse dalyvavusia jos drauge ir jos vaikais. Aistroms nurimus, anot liudytojos, apie 3 valandą nakties visi nuėję miegoti.
Paryčiais, apie 6 valandą, anot jaunosios, ji kambaryje užuodusi dūmų kvapą ir pravėrusi duris pamatė, kad koridorius skendi dūmuose. Ji pažadino savo sutuoktinį, šaukdama puolė žadinti kituose kambariuose miegojusius svečius. Anot liudytojos, moterys gelbėjo mažamečius vaikus, vyrai puolė gesinti degančią virtuvę. Išbėgusi į lauką jaunoji pamatė sūpynėse sėdinčią savo motiną.
Per ikiteisminį tyrimą kaltinamoji pateikė įvairių savo versijų apie įvykį. I. P. neigė pasikėsinusi nužudyti miegojusius vestuvių pokylio svečius. Ji teigė, jog įvykio dieną ji buvusi sumušta žento, dėl to ją ištikęs šokas. Anot kaltinamosios, į pagalbą norėjo pasikviesti medikus, tačiau niekaip negalėjusi surasti savo mobiliojo ryšio telefono. O virtuvėje sukėlusi gaisrą ji tikėjosi, kad suveikęs dūmų detektorius iš miego prikels svečius. Kaltinamoji pridūrė, jog gaisrą sukėlė gelbėdama save ir savo sveikatą. Vienoje iš apklausų I. P. pareiškė, jog pokylyje alkoholio nevartojusi, tik, anot jos, antrąją vestuvių dieną ji ragavusi širšių medaus. Ji neturėjusi jokio tikslo žudyti 11 žmonių. Dėl per sukeltą gaisrą sugadinto sodybos turto I. P. kaltę pripažino, teigė, jog padarytą žalą atlyginusi nedelsdama.
Šioje byloje buvo atliktos dvi psichologinės ekspertizės, tačiau jų išvados prieštaravo viena kitai – vieni ekspertai konstatavo, jog veikų padarymo metu I. P. buvusi nepakaltinama, kitų ekspertų išvados – priešingos. Viename iš teisiamųjų posėdžių valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė teismui pateikė prašymą paskirti kaltinamajai dar vieną – jau trečią – komisinę psichologinę, psichiatrinę ekspertizę ir ekspertams pateikti atitinkamus klausimus. Su tokiu pasiūlymu kaltinamoji nesutiko, jos gynėjęs pareiškė, jog šį klausimą paliekantis spręsti teismo nuožiūra. Siekdamas pašalinti prieštaravimus, teismas nutarė prokurorės prašymą tenkinti. Ekspertai konstatavo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji I. P. suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti – buvo pakaltinama.