Antradienį teismo posėdyje buvo numatyta išklausyti eksperto, poligrafu apklaususio kaltinamuosius, išvadų. Paskui – baigiamosios kalbos.
Kai jau atrodė, kad vaikžudžių byloje bus padėtas taškas, kaltinamųjų advokatai teismo paprašė Lietuvoje retai naudojamo patikrinimo poligrafu, kitaip dar vadinamu melo detektoriumi.
„Poligrafo išvadų negalėčiau komentuoti, o taip pat jomis aš nesirėmiau kaip atskirų duomenų įrodymų šaltiniu. Galiu pasakyti tik tiek, kad jos nėra palankios. M. Kaziukaitytei“, – teigė bylai vadovaujantis prokuroras Vytautas Gataveckas.
Vaiko motina, 23 metų M. Kaziukaitytė kaltinama itin žiauriu mažamečio bejėgiškos būklės savo šeimos nario nužudymu bei piktnaudžiavimu tėvų teisėmis.
Jos sugyventinis, anksčiau 2 kartus teistas 28 metų G. Kontenis, kaltinamas dėl itin žiauraus bejėgiškos būklės mažamečio nužudymo bei fizinio skausmo sukėlimo.
Už šiuos nusikaltimus prokuroras V. Gataveckas teismo paprašė M. Kaziukaitytei skirti 17 metų laisvės atėmimo bausmę, o G. Kontenį už grotų pasiųsti iki gyvos galvos.
„Atsižvelgdamas į tai, kad nei vienas iš kaltinamųjų teisme savo kaltės nepripažino, tai parodė, kad jie yra abejingi kilusioms pasekmėms. Po nusikaltimo padarymo nei vienas iš jų nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų suteikta savalaikė kvalifikuota medicininė pagalba. Jiems buvo visiškai vienodai, kokie gali kilti padariniai“, – teigė prokuroras.
Kalbant atskirai apie G. Kontenį, šį nusikaltimą jis padarė atidėtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus vykdymo metu. Valstybė parodė pakankamai didelį pasitikėjimą kaltinamuoju, tačiau jis nepadarė jokių išvadų, toliau darė nusikaltimus, taip parodydamas, kad nesilaiko įstatymų. Tai jį charakterizuoja kaip didesnės rizikos asmenį nusikalsti.
Jis yra recidyvistas ir tai dėsninga jo elgesio pasekmė. Tuo tarpu M. Kaziukaitytė teisiama yra pirmąjį kartą, anksčiau bausta tik administracine tvarka, taip pat G. Kontenio veiksmai šiame nusikaltime lyginant su M. Kaziukaitytės pasireiškė daug ilgesnį laiką bei buvo daug aktyvesni“, – prašymų skirtumus aiškino prokuroras.
Ankstesniuose teismo posėdžiuose G. Kontenis neslepė, kad vaikas buvo mušamas. Kauno klinikų medikai iškart nustatė, kad mušant vaiką buvo naudojami ne tik kumščiai, bet ir įvairūs daiktai. G. Kontenis pripažino, kad kankindamas vaiką naudojo diržą ir net telefono kroviklį. Vyras vaiką talžė ir vonioje – po smūgio vaikas griūdamas atbulas trenkėsi galvyte į radiatorių.
Tada vaiko būklė ėmė sparčiai blogėti, o motina tuo metu ramiausiai paliko G. Kontenį miegoti su leisgyviu sūneliu. Grįžus motinai, pora pradėjo nerimauti, kad Matukas jaučiasi vis prasčiau. Jam iš ausyčių ir nosies ėmė piltis kraujas, vaikas ėmė vemti. M. Kaziukaitytė išskubėjo į vaistinę. Čia ji prašė vaistų nuo galvos traumos, tačiau tokių negavo, o vaistininkai liepė nedelsiant kviesti medikus.
Galiausiai jau leisgyviui vaikui ji parnešė paprasčiausių vaistų nuo skausmo. Deja, tuo metu vaiko būklė buvo jau tokia prasta, kad vaistų jis nesugebėjo praryti. Akivaizdu, kad pora iki pat paskutinės minutės vengė kviesti medikus ir stengėsi, kad apie nusikaltimą niekas nesužinotų.
Medikai buvo iškviesti, kai vaikutis jau nebekvėpavo. Atvykę medikai berniuką rado sunkiai sužalotą ir be gyvybės ženklų. Kauno klinikų medikai neslepė, kad vaiko patirti sužalojimai buvo labai sunkūs - visas kūnas nusėtas mėlynėmis, sužeistos galvos smegenys, plaučiai. Berniukas buvo skubiai operuotas.
Po operacijos jo būklė buvo kritinė, o gyvybę palaikė tik speciali aparatūra. Sumuštas berniukas išgyventi šansų neturėjo – mažylio galimybes medikai vertino labai prastai. 2017 m. sausio 27 d. mažamečio gyvybė užgeso.