Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės vyriausiajam prokurorui Zenonui Burokui komisija siūlo skirti pastabą, o šio skyriaus prokurorui Sigitui Jankauskui – papeikimą. Šio skyriaus prokurorės Vidos Ramanauskienės nuspręsta nebausti.
Tuo tarpu Kauno miesto vyriausiojo prokuroro pavaduotoją Ritą Čirvinskaitę ir Kauno apygardos prokurorą Andrių Kiuršiną siūloma pažeminti pareigose, o jo viršininką - Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoją Nerijų Marcinkevičių nubausti papeikimu. Vos 4 dienas prie bylos prisidėjusiai Civilinių bylų skyriaus prokurorei Solveigai Gradzevičienei rekomenduoja skirti pastabą.
Kokias nuobaudas skirti, spręs A. Valantinas
„Generalinis prokuroras gali su tyrimo išvadomis sutikti, nesutikti, čia jo kompetencija“, - penktadienio popietę žurnalistams sakė tyrimo komisijai vadovavęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Antanas Stepučinskas.
Į komisijos akiratį patekę prokurorai komisijos išvadas galės per 5 dienas apskųsti generaliniam prokurorui. Tik tada jis nuspręs, ar pritarti komisijos išvadoms.
Kauno prokurorė G. Ročienė tyrė tvirkinimo bylą, ją kontroliavo Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. Čivinskaitė. Vėliau šią bylą iš apylinkės prokuratūros perėmė ir apie pusantro mėnesio tyrė Kauno apygardos prokuratūros prokuroras A. Kiuršinas, jį kontroliavo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas N. Marcinkevičius.
Šios prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė S. Gradzevičienė tyrė D. Kedžio bei buvusios jo sugyventinės Laimos Stankūnaitės skundus, kai bylą dėl mažametės tvirkinimo jau buvo perėmusi Generalinė prokuratūra. D. Kedys prašė, kad L. Stankūnaitei būtų uždrausta bendrauti su dukra, o L. Stankūnaitė reikalavo, kad jos teisės į dukrą būtų didesnės.
Generalinės prokuratūros prokurorai Z. Burokas ir S. Jankauskas nagrinėjo atskirus proceso dalyvių skundus. „Buvo aptiktas toks veikimas ar neveikimas, kuris neatitinka asmenų aptarnavimo Generalinėje prokuratūroje keliamų reikalavimų tvarkos“, - pažymėjo A. Stepučinskas.
Prokurorei trūko kompetencijos
„G. Ročienė buvo ikiteisminio tyrimo vadovė, kol vyko tyrimas policijoje, - sakė komisijos narys, prokuroras Aidas Mažeika. - Mūsų manymu, nebuvo padaryta eilė neatidėliotinų, būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų... Negalima sakyti, kad nebuvo dirbta, - buvo labai dirbta, bet tyrimo pradžioje buvo padaryta ganėtinai grubių taktinių klaidų, neatlikta būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, todėl ir siūloma tai žemesniai grandžiai, kuri pradėjo tyrimą, taikyti griežtesnes nuobaudas“.
Pasak Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro A. Mažeikos, komisija ikiteisminiame tyrime neįžvelgia poveikio iš šalies, tačiau pripažįsta, jog G. Ročienei trūksta kompetencijos tiriant vaikų seksualinius nusikaltimus.
„Šis tyrimas nebuvo tipinis, bet elgtasi tipiškai“, - prokuroras pažymėjo, kad G. Ročienė savo pasiaiškinimuose nurodė maniusi, kad nereikia atlikti dalies veiksmų ikiteisminio tyrimo pradžioje – esą tai neduos rezultatų.
„Tačiau neatlikus veiksmų apie jų rezultatus mes tik galime spėlioti“, - tvirtino prokuroras.
Vis dėlto, komisijos pirmininkas A. Stepučinskas nemano, kad seksualinio prievartavimo byla Kaune užsitęsė.
„Negalėtume pasakyti, kad byla užsitęsė, - sakė A. Stepučinskas. - Tikrindami Kauno kolegų veiksmus labai aiškiai konstatavome, kad tiriant bylą buvo susiklosčiusi nevienareikšmė situacija... Turbūt galima paminėti, kad pareiškėjas (D.Kedys – aut.past) savo pirmais žingsniais savotiškai informavo asmenį, dėl kurio prašė atlikti ikiteisminį tyrimą. Taip jam suteikdamas tam tikrą galimybę kurti alibi, todėl ikiteisminis tyrimas praranda netikėtumo faktorių“.
Prokuratūros profsąjungos: tai – kraujo troškimas
„Kategoriškai nesutinkame su komisijos išvadomis, esame įsitikinę, kad baudžiamosios bylos tyrimas buvo atliekamas tinkamai ir nebuvo vilkinamas, - DELFI pareiškė komisijos veikloje dalyvavęs Prokuratūros profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Pažarauskas. – Nuo pat tyrimo pradžios viešai buvo skelbiama, kad Kauno prokurorai tyrimą vilkino. Kitokios nuomonės nebuvo – sudaryta išankstinė nuomonė. Tačiau galiu drąsiai pasakyti, kad dėl to vienareikšmiškai yra kaltas pats D. Kedys“.
Pasak jo, tyrimas užtruko tik dėl D. Kedžio skundų, kurie kruopščiai buvo tikrinami.
„Tai - kraujo troškimas, komisijos nuomonė nuo pat pradžių buvo išankstinė, niekas net nesigilino į priežastis“, - įsitikinęs profsąjungų vadovas, kurį į komisiją Generalinė prokuratūra įtraukė tik gavusi raštišką profsąjungų prašymą.
Daugiau kaip 40 puslapių išvadose teigiama, kad Kauno prokurorai tinkamai neatliko savo pareigų ir esą net vilkino ikiteisminį tyrimą.
„Už tai net negali būti teisinės atsakomybės, nes darbą prokurorai atliko tinkamai, - pažymėjo D. Pažarauskas. – Prokurorė G. Ročienė bylą tyrė ir praėjus penkiems mėnesiams nuo tyrimo jau svarstė, kokį procesinį sprendimą priimti“.
D. Pažarauskas patikino, kad jeigu bus pritarta komisijos išvadoms, jos bus apskųstos generaliniam prokurorui, o jeigu ir jis atmes – Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Tyrimą pradėjo po žudynių Kaune
DELFI primena, kad prieš kelias savaites buvo nušautas Kauno apygardos teismo teisėjas J. Furmanavičius, po kelių valandų rasta nužudyta ir D. Kedžio buvusios sugyventinės Laimos Stankūnaitės sesuo Violeta N. Abi moteris D. Kedys kaltino nuomojant savo dukras pedofilams.
Dėl galimo savo dukters tvirkinimo ir seksualinio prievartavimo D. Kedys beveik prieš metus buvo kreipęsis į Kauno policiją. Šia veika jis apkaltino buvusį Seimo nario padėjėją, Pilietinės demokratijos partijos narį A. Ūsą, teisėją J. Furmanavičių bei nenustatytą asmenį, vardu Aidas.
Tyrimą iš pradžių vykdė Kauno miesto apylinkės prokuratūra, vėliau jį perėmė Kauno apygardos prokuratūra. Šiuo metu bylą tiria Vilniaus prokurorai.
A. Ūsui yra pareikšti įtarimai pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl galimo tvirkinimo ir seksualinio prievartavimo. J. Furmanavičius buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, mat būdamas teisėju turėjo teisinę neliečiamybę. Kas buvo trečiasis asmuo, vardu Aidas, kol kas neaišku.
Po žudynių Kaune D. Kedžio dukra buvo atsidūrusi Vaiko raidos centre, tačiau vėliau mergaitei paskirta D. Kedžio sesers Neringos Venckienės ir jos sutuoktinio Aido Venckaus globa.
A. Venckus, kuris verčiasi advokato praktika, dėl mergaitės tvirkinimo atstovavo D. Kedžiui, pats D. Kedys iki šiol nerastas, nors paskelbta tarptautinė paieška.