Tačiau net ir dabar, prabėgus daugiau kaip pusmečiui po tragiško eismo įvykio, T. Kozlova nuoširdžiai nesigaili – kaip įmanydama teisme bandė sumenkinti savo kaltę, nors ją ir pripažino.
Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį paskelbė, kad nors T. Kozlova ir tikino, jog gailisi dėl to, kad sukėlė avariją ir iš jos pasišalino, tačiau tai, kaip ji elgėsi teisme, nebuvo pripažinta nuoširdžiu gailėjimusi ir atsakomybę švelninančia aplinkybe.
Kaip pabrėžė baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teisėjas Pavelas Borkovskis, praėjus dviem dienoms po įvykio į policiją atvykusi ir savo kaltę pripažinusi bei išsamiai aplinkybes nurodžiusi T. Kozlova teisme iš dalies pakeitė poziciją, pareikšdama, jog ne viskas yra tiesa, kas parašyta jos apklausos protokole.
O ikiteisminio tyrimo metu T. Kozlova buvo prisipažinusi, kad partrenkė automobilio ratą keitusį vyrą, matė, kaip jis susvyravo ir užvirto ant automobilio priekinės dalies. „Tikėjausi, kad niekas nematė“, – sakė moteris.
Teisme šių žodžių išsižadėjusi moteris pareiškė, kad tokius žodžius į apklausos protokolą įrašė ikiteisminį tyrimą atlikęs tyrėjas, nors ji to ir nesakė. Bet, žinoma, protokolą pasirašė.
„Teismas tokią nuteistosios poziciją vertina kritiškai, nes ji į policiją atvyko kartu su motina norėdama prisipažinti, be to, pasirašė, kad apklausos protokolas surašytas teisingai“, – pažymėjo teisėjas.
Įvertinęs kaltinamosios asmenybę, sukelto įvykio pasekmes, teismas T. Kozlovai skyrė vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dviem metams. Per šį laikotarpį nuteistoji negalės išvykti iš miesto ribų be bausmės priežiūrą prižiūrinčios institucijos žinios. Jai taip pat uždrausta dvejus metus vairuoti transporto priemones.
Be to, T. Kozlova per eismo įvykį nukentėjusiajam vyrui turės sumokėti 15 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą. Dar 2 tūkst. Eur nukentėjusiajam sumokės draudimo bendrovė, kuri anksčiau buvo jam atlyginusi 3 tūkst. Eur neturtinę žalą.
Teismas konstatavo, kad avariją sukėlusi T. Kozlova neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą bei nepasirinko saugaus greičio.
Medicininį išsilavinimą įgijusi T. Kozlova buvo nuteista dėl eismo įvykio praėjusių metų lapkričio 11-osios vakarą, kai apie 19 val. Vilniuje, važiuodama automobiliu „Mazda 626” L. Giros gatve link S. Stanevičiaus g. partrenkė šalikelėje priekinį automobilio „Peugeot 406“ ratą keitusį 54 metų vilnietį Saulių Janavičių. Moteris įvykio vietoje net nesustojo. Tuo metu partrenktam vyrui pagalbą suskubo teikti pro šalį važiavęs kito automobilio vairuotojas – jis iškvietė medikus.
Teisme paaiškėjo, kad jeigu ne šio vairuotojo skambutis ir labai greitai į nelaimės vietą atvykę medikai, S. Janavičius greičiausiai net nebūtų išgyvenęs. Tačiau ir tai, ką vyras patyrė po daugybės operacijų ir ilgalaikio gydymo, vargu ar galima pavadinti gyvenimu – jam tėra nustatytas vos 10 proc. darbingumas.
Ligoninėje ilgą laiką gydytas S. Janavičius kelis mėnesius nekalbėjo kalbėti, o dėl skausmų jį net tekdavo pririšti prie lovos.
„Buvo labai smarkiai sužalotas žmogus, jis iki šiol yra globojamas, o ligoninėje jis kentė tokius skausmus, kad jį net reikėdavo pririšti prie lovos“, – skelbdamas nuosprendį teisėjas pabrėžė, kad nukentėjusysis dėl prastos sveikatos net negalėdavo atvykti į teismo posėdžius.
Po avarijos T. Kozlova dvi paras slapstėsi, nors ir žinojo, kad jos ieško policijos pareigūnai – moteris prisipažino, jog pati juos matė prie namų. Nors vairuotoja teisinosi, kad buvo patyrusi šoką, tačiau, anot teismo, po tokių įvykių žmonės vis tiek skuba suteikti pagalbą, o ne bėga slėptis į mišką ar išvis atjungia mobiliojo ryšio telefoną.
Nors T. Kozlova teisme aiškino, kad dėl avarijos iš dalies kaltę turėtų prisiimti ir nukentėjusysis, tačiau tokie jos aiškinimai pripažinti nepagrįstais – jis gatvėje buvo su specialia liemene.
Antradienį paskelbtas teismo nuosprendis – nuteistoji jį dar galės skųsti apeliacine tvarka.