„Kai man į telefoną ėmė skambinėti žmonės iš skolų išieškojimo bendrovės ir reikalavo grąžinti skolą, pamaniau, kad patekau į sukčių pinkles, bet paskui, kai į namus gavau laiškus, supratau, jog čia yra rimta“, – prisipažino A. Gricenkos tėvas Viktoras Gricenka.
Jis nėra biologinis Artūro tėvas, bet jį augino nuo vienerių metukų ir šiandien sako, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vaikinas jam yra daugiau nei sūnus.
Vyras neslepia, kad ir šiandien lygiai taip pat pasielgtų, kaip ir tuomet, kai kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus: „Jeigu jis taip padarė, reiškia, tuo metu negalvojo apie tuos asmenis, kuriuos nori įskaudinti, manau, jis privalo atsakyti už tai, ką padarė – į policiją būčiau kreipęsis, jeigu tai būtų padaręs ir mano tikrasis sūnus.“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė ketvirtadienį pradėjo nagrinėti A. Gricenkai iškeltą jau keturioliktąją baudžiamąją bylą – valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Benediktas Leišys pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą, taip pat neteisėtai panaudojo svetimus dokumentus bei juos suklastojo.
Pasak prokuroro, trylika kartų teistas A. Gricenka dar 2013 m. lapkritį telefonu paskambino į mobiliojo ryšio telefonais prekiaujančią bendrovę ir prisistatė savo tėvo vardu, nurodė jo duomenis ir užsisakė daugiau kaip 610 eurų kainuojantį mobiliojo ryšio telefoną „HTC“. Kitą dieną kurjeris šį telefoną pristatė A. Gricenkos nurodytu adresu – jis teigė, kad gyvena viename Arimų g. name, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, šioje vietoje tik stūkso didžiulis angaras, kuriame viena bendrovė supirkinėjo sraiges.
Iš kurjerio gavęs telefoną A. Gricenka tėvo vardu pasirašė sutartį dėl naudojimosi telefonu – įsipareigojo bendrovės „Omnitel“ paslaugomis naudotis 24 mėn., per mėnesį mokant daugiau kaip 25 Eur.
Pagal tokią pačią schemą, anot prokuroro B. Leišio, kaltinamasis po savaitės įsigijo dar vieną aparatą – „Samsung Note“, kainuojantį daugiau kaip 706 Eur. Jis taip pat įsipareigojo dvejus metus kas mėnesį mokėti beveik po 30 Eur.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas A. Gricenka kaltę pripažįsta tik dėl telefono „Samsung Note“ įsigijimo. Tuo metu įsigydamas aparatą „HTC“ jis nesijaučia sukčiavęs – esą už jį motina mokėjo mėnesines įmokas ir šiuo metu yra padengusi apie 70 proc. įsiskolinimo.
Tačiau savo pozicijos A. Gricenka teisme nepanoro išsakyti – jis mano, kad pirmiau būtina apklausti jo motiną, kuri žino daug detalių apie telefono įsigijimą. Beje, kaltinamojo motina taip pat yra nukentėjusi nuo sūnaus – pasinaudojęs jai priklausančios elektroninės bankininkystės duomenimis, A. Gricenka iš dviejų greitųjų kreditų bendrovių paėmė kreditų už beveik 1,9 tūks. eurų. Apie tai, kad yra prasiskolinusi, A. Gricenkos motina sužinojo tik tuomet, kai iš kredito bendrovių į namus ėmė plaukti laiškai su raginimais padengti įsiskolinimus.
Baudžiamojoje byloje dėl dviejų telefonų įgijimo apgaulės būdu nukentėjusiuoju yra pripažintas A. Gricenkos tėvas, tačiau sūnui jis nepareiškė ieškinio nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos atlyginimo.
V.Gricenka teisme pasakojo, kad apie skolas mobiliojo ryšio operatoriui jis sužinojo tik praėjus maždaug pusmečiui nuo tada, kai jie buvo įsigyti.
„Kai man paskambino iš skolų išieškojimo bendrovės ir pranešė, kad esu skolingas dideles sumas, iš pradžių pamaniau, jog pakliuvau į telefoninių sukčių pinkles, juoba kad man aiškino, jog mano adresas yra visai kitas, – sakė nukentėjusysis. – Tačiau paskui į namus ėmė plaukti laiškai, pradėjau aiškintis, o Artūras mane ramino, sakė, nekelk triukšmo, viskas bus sutvarkyta. Bet rudenį nuėjau į policiją ir parašiau pareiškimą.“
Vyras prisipažino, kad iki šio įvykio net neįsivaizdavo, jog sūnus „gali užsiiminėti negerais dalykais“. Kad būtent A. Gricenka gali būti susijęs su telefonų paėmimu, tėvas pradėjo įtarinėti tik tada, kai šį dėl kitų nusikaltimų pareigūnai uždarė į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.
„Jeigu tai jis padarė, tegul atsako“, – sakė šiuo metu su sūnumi gyvenantis V. Gricenka.
Tuo metu A. Gricenka, iš kurio nukentėjusiesiems yra priteistos didelės sumos, šiuo metu niekur nedirba, bet yra registruotas Darbo biržoje. Jis prisipažino, kad gydosi nuo priklausomybės azartiniams lošimams, taip pat yra parašęs prašymą jo neįleisti į lošimo namus. Anksčiau jis yra prisipažinęs, kad visos jo bėdos ir prasidėjo dėl nevaldomo pomėgio lankytis lošimo namuose – 2012-2013 m. jis kazino apsilankė net 295 kartus.
Anksčiau A. Gricenka dirbo vienoje telekomunikacijų bendrovėje, todėl dažnai internete skelbdavo, kad gerokai pigiau nei parduotuvėse parduoda mobiliuosius telefonus. Jis taip pat buvo pasiūlęs nusipirkti išskirtinių telefono numerių.
Viena nukentėjusioji pareigūnams nurodė, kad internete rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, jog už 1,2 tūkst. litų (beveik 350 eurų) yra parduodamas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 5C Blue“.
„Kai paskambinau pardavėjui, jis pasakė, kad yra Vilniuje, todėl man telefoną į Klaipėdą galėtų perduoti per autobusų siuntų bendrovę, – sakė nukentėjusioji. – Norėjau įsitikinti, kad vaikinas nemeluoja, todėl paprašiau, kad atsiųstų telefono IMEI numerį. Jis sutiko – patikrinusi numerį supratau, kad telefonas nėra pririštas prie jokio tinklo. Pardavėjas man nurodė „Swedbank“ banko sąskaitos numerį, netrukus pervedžiau pinigus.“
Tačiau telefono klaipėdietė taip ir negavo – nurodytu laiku nuvykusi į autobusų stotį sužinojo, kad jai nėra jokio siuntinio.
„Bandžiau skambinti pardavėjui, bet jis mano skambutį atmetė, o vėliau telefonas buvo išjungtas – supratau, kad esu apgauta“, – sakė mergina.
Ant A. Gricenkos kabliuko užkibo ir kita mergina: „Buvo pavogtas mano telefonas, todėl nusprendžiau nusipirkti naują. Ieškojau per skelbimus, nes ten žemesnės kainos. Radau skelbimą, kad telefonas parduodamas net tūkstančiu litų pigiau nei parduotuvėje, todėl nutariau nusipirkti. Su pardavėju susirašinėjau paštu „Facebook“. Vaikinas sakė, kad kaina mažesnė, nes aparatas atvežtas iš Amerikos, bet jam negalioja tarptautinė garantija. Aš juo pasitikėjau – pervedžiau pinigus, jis kitą dieną turėjo atsiųsti telefoną paštu. Bet jo negavau, o telefonas buvo išjungtas, todėl nutariau kreiptis į policiją.“
Panašiai nukentėjo ir daugiau žmonių. Vienas nukentėjusysis sakė, kad nesulaukęs telefono ne kartą A. Gricenkai skambino, bet šis į skambučius neatsiliepdavo, todėl siuntinėjo SMS žinutes, bet „pardavėjas“ jį piktybiškai ignoravo, į klausimus, kur telefonas, net neatsakinėjo.
„A. Gricenka piktybiškai ir apgaulės būdu taip apgaudinėja pirkėjus, viliodamas iš jų pinigus, norėdamas pasipelnyti, jis naudojasi interneto skelbimų svetaine kaip priedanga – joje radau ne vieną šio asmens skelbimą tuo pačiu telefono numeriu, tačiau nurodant skirtingus miestus bei skirtingai parduodamas prekes“, – pareiškime policijai rašė nukentėjusysis.
Nuo A. Gricenkos nukentėjo ir žmonės, norėję turėti išskirtinius telefono numerius – jis skelbėsi, kad parduoda tel. Numerius 866666666, 8611111111 ir 862222222. „Gražių“ telefono numerių pirkti norėjęs vyras teisme pasakojo, kad sutarė juos nusipirkti ir kaip užstatą pervedė beveik 150 Eur. „Jis minėjo, kad yra „Omnitel“, „Bitės“ atstovas, dėl to gavo tokius numerius”, – sakė nukentėjusysis, taip ir negavęs išsvajotųjų numerių.
A. Gricenka teisme pripažindavo jam pateiktus kaltinimus – kartais teisindavosi, kad telefonų pirkėjams neišsiuntė, nes tuo metu dar nebuvo gavęs, o kartais tikindavo, jog aparatų net neketino išsiųsti.
„Gautus pinigus išleisdavau savo reikmėms, azartiniams lošimams“, – teisme sakė sukčius.