Ar tokie žudikai yra verti žmogaus vardo? Ukmergės rajone gyvenusio ir itin žiauriai nužudyto 70 metų Jono Baravyko dukros Vida Maželienė ir Renata Šarapovienė įsitikinusios, kad žmogžudžiai ne tik neverti būti vadinami žmonėmis, bet ir negali gyventi šalia mūsų.
„Juos reikėtų deportuoti į kokią nors negyvenamąją salą – kaip jie gali išeiti į laisvę? Ką jie darys – vėl žudys. Kitus, gyvenančius laisvėje. Todėl tokie žudikai turi sėdėti iki gyvos galvos, ir ne mes, mokesčių mokėtojai, turime juos išlaikyti, o jie patys turėtų save išsilaikyti“, – įsitikinusios nužudytojo dukros.
Ir savo tėvo žudikams linki tik pačio baisiausio – lai tai, ką jie padarė, juos persekioja sapnuose.
Tokius linkėjimus jos ištarė po Vilniaus apygardos teismo paskelbto nuosprendžio – teisėjų kolegijos pirmininkė Aušra Valinskienė trečiadienį konstatavo, kad J. Baravyką nužudė Ukmergės rajono gyventojai – 31 metų Arūnė Karpika ir 37 metų Igoris Tasa (Igor Taso).
Dėl itin žiauraus nužudymo iš savanaudiškų paskatų, siekiant paslėpti apiplėšimą, anksčiau neteistai A. Karpikai skirta 13, o tris kartus teistam I. Tasai – 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Be to, nuteistieji nužudytojo dukroms privalės sumokėti beveik 3 tūkst. eurų turtinei ir 30 tūkst. Eur – neturtinei žalai atlyginti. Tik vargu ar sumokės, nes jie jokio turto neturi.
Teismas konstatavo, kad baisaus nusikaltimo iniciatorė buvo moteris – būtent ji padegė namus, kuriuose numirti paliko itin žiauriai sumuštą J. Baravyką.
Išgirdusi, kad už grotų turės praleisti gražiausius gyvenimo metus, A. Karpika teismo salėje apsiverkė. Tačiau, anot nukentėjusiųjų, greičiausiai tik dėl to, kad buvo nuteista, nes esą ji visą laiką manė, jog bus išteisinta.
Tiesa, prokuroras A. Karpiką siūlė nuteisti dar griežtesne bausme – įkalinimu 15, o I. Tasą – 12 metų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas Ukmergės rajone, Pabaisko miestelyje buvo įvykdytas praėjusių metų spalio 19 d. vakarą, apie 19 val. Būtent tuo metu ugniagesiai gavo pranešimą, kad dega vieno gyvenusio J. Baravyko namas.
Netrukus į kaimą atvykę ugniagesiai aptiko tik dūmus, namas dar nebuvo įsiliepsnojęs, o prieangyje, ant slenksčio, buvo rastas šeimininko kūnas, apdengtas šiaudais ir striuke. Jie buvo nestipriai apdegę.
Kad dega senolio namas, ugniagesiams pranešė jo kaimynė – moteris pamatė bėgančią A. Karpiką, kuri sakė, jog greičiausiai dega „dieduko“ (taip jį vadino visas kaimas) namas ir jis pats, nes esą „jaučiasi žmogienos kvapas“.
Tačiau iš tikrųjų senolis buvo apdegęs nestipriai, bet jo kūną vos galėjo atpažinti artimieji – jis buvo labai stipriai sudaužytas, išmušti dantys.
„Atrodė, kad buvo kirpiu kapojamas“, – sakė viena seserų, iki šiol taip ir negalinti peržengti namo slenksčio, kur buvo užmuštas jos tėvas.
Tą patį vakarą įtariamieji buvo sulaikyti ir uždaryti į areštinę. Paaiškėjo, kad jie iš senolio buvo pagrobę televizorių, kurį I. Tasa jau buvo spėjęs parduoti.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad sugyventiniai ilgą laiką senuką terorizavo, net buvo paėmę jo banko kortelę ir kartą atsiskaitė už įvairias prekes parduotuvėje. O tą vakarą, kaip jie teigė tyrimo pradžioje, pas senolį ėjo į namus, nes tikėjosi gauti pinigų.
Tačiau teisme jie pakeitė poziciją ir iškėlė naują versiją – esą nužudytasis buvo skolingas pinigų A. Karpikos motinai, kuri jau yra mirusi, todėl norėjo atgauti skolą. Kai esą senukas atsisakė duoti pinigų ir A. Karpikos motiną pavadino necenzūriniu žodžiu, sugyventiniai ir pratrūko. I. Tasa net pareiškė, kad labai mylėjo savo uošvienę.
Tik nutylėjo, ką žinojo visas Pabaiskas – ta „meilė“ buvo tokia karšta, kad savo uošvienę daužydavo taburete.
Teismas tokia žudikų versija nepatikėjo, tačiau neabejojama, kad jie ir toliau sieks įrodyti, jog nėra tokie blogi nusikaltėliai – nuosprendį dar galės apskųsti apeliacine tvarka.
Seserys neabejoja, kad sugyventiniai, kurie terorizavo visą Pabaisko miestelį, nenurims ir toliau kels įžeidžias versijas, bet tai, anot jų, nuo bausmės žudikų neišgelbės. „Juk yra Dievo teismas – ten jau nepameluosi, nepasakysi, kad nežinai“, – sakė jos, kurių tėvas vaikystėje patarnaudavo mišioms bažnyčioje.