Maža to, nuteistasis tvirtino, kad Lietuvos pareigūnai žlugdo Lietuvos santykius su NATO – esą po jo sulaikymo policijos tyrėjai neleido susitikti su Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Antrojo operatyvinių tarnybų departamento darbuotojais, todėl NATO patrulio esą nepasiekė labai svarbi informacija.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį išnagrinėjo už tyčinį buvusio savanorio nužudymą nuteisto jo bendražygio T. Vansevičiaus kasacinį skundą – 14 metų laisvės atėmimo bausme nubaustas vyras nesutinka su jam paskelbtu nuosprendžiu ir teigia, kad jis turėtų būti nubaustas tik dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Tuo tarpu T. Vansevičiaus kariuomenės draugai – 24 metų Laimutis Brazaitis ir 31 metų Vincas Baliūnas su ilgais įkalinimo metais susitaikė ir jiems įsiteisėjusio nuosprendžio kasacine tvarka net neskundė.
Antradienį konvojaus pareigūnų į teismą atvežtas T. Vansevičius aiškino, kad jam skirtos bausmės laikas turėtų būti labai trumpas – esą ne nuo jo suduotų smūgių mirė grandinis G. Adomavičius, todėl jam esą turėtų būti paskirta bausmė tik už nesunkų sveikatos sutrikdymą.
„Prašau mano bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti, bet ne į Kauną, o į Vilnių, Panevėžį, Klaipėdą ar Šiaulius – bet kur, tik ne į Kauną, aš sutinku, kad turėčiau būti nuteistas už sužalojimą, bet ne už nužudymą“, – aiškino buvęs savanoris.
Sumuštą grandinį išrengė nuogai ir paliko ant gulėti ant šakų krūvos
Misijoje užsienyje tarnavęs T. Vansevičius, L. Brazaitis ir V. Baliūnas buvo nuteisti dėl prieš porą metų Vilkaviškio rajone nutikusio įvykio, kai švęsdami Kariuomenės dieną vyrai žiauriai nužudė tarnybos draugą G. Adomavičių.
Bylos duomenimis, 2010-ųjų lapkričio 23-iąją, Paežerio ežero paplūdimio prieigose nuo alkoholio apsvaigę kariai įsivėlė į konfliktą su G. Adomavičių – jis esą V. Baliūnui priekaištavo, kad šis kariuomenėje yra tarnavęs mažiau laiko ir jau turi aukštesnį seržanto laipsnį. Be to, kaip nurodė V. Baliūnas, grandinis G. Adomavičius jį pavadino „subinlaižiu”.
V. Baliūnas tikino, kad tada nukentėjusysis ėmė keiktis ir užsimojo suduoti, bet jam pavyko išvengti smūgio.
Tolesnes įvykio aplinkybes vyrai pasakojo skirtingai, tačiau nustatyta, kad G. Adomavičius iš karto buvo sumuštas – į galvos sritį jam suduoti mažiausiai šeši smūgiai, ne mažiau kaip tris kartus buvo smogta į kitas kūno vietas. Po to nukentėjusįjį visi kariai įkėlė į automobilio bagažinę ir nuvežė į mišką.
Ištraukę jį iš bagažinės nuteistieji surengė egzekuciją: nuo G. Adomavičiaus nurengė viršutinius rūbus, dėl ko žema aplinkos temperatūra jam sukėlė hipotermiją bei bendrais veiksmais nukentėjusiajam tyčia sudavė daugybinius smūgius – ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis ir kojomis į galvos sritį bei ne mažiau kaip dvylika smūgių į kitas kūno vietas.
Pasak teismo, ilgai mušdami ir taip padarydami daugybę sužalojimų, G. Adomavičių palikdami įvykio vietoje jam sukėlė dideles kančias bei skausmą. Grandinis mirė po trijų dienų.
Tiesa, prie miške nuogo palikto G. Adomavičiaus kariai buvo sugrįžę, kai ieškojo pamestų dokumentų, tačiau ant šakų krūvos gulinčiam leisgyviam G. Adomavičiui jokios pagalbos nesuteikė.
Buvęs savanoris: niekas nesiruošė žudyti, jį reikėjo tik pamokyti
Kaltės niekada nepripažinęs T. Vansevičius teigia, kad kariai neketino žudyti G. Adomavičiaus.
„Tai buvo tik siūlymas atlikti vadinamąją dedovčiną – per ją niekas nemuša, tai yra tik kario pažeminimas, – apie nestatutinius santykius nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje aiškino perspektyviu kariu laikytas T. Vansevičius. – Jis turėjo būti nurengtas ir pėsčiomis pareiti, o kitą rytą atėjęs į dalinį parašyti prašymą perkelti į kitą būrį. Taip yra su tais, kurie nesilaiko taisyklių – mes greitai juos nusodiname, nes kai išvyksti į misiją, tokie kaip jis iš karto pradeda šiauštis“.
T. Vansevičius teigė, kad apie jo bylą sužinos Strasbūro teismo teisėjai – jis jau ruošia dokumentus ir pasibaigus visiems procesams Lietuvoje rašys skundą. „Man dar reikalingi dokumentai ruošiantis tolesnei gynybai“, – sakė jis.
Nuteistasis teisme taip pat kalbėjo, kad po G. Adomavičiaus nužudymo buvo nusprendęs pasitraukti iš gyvenimo – jo žmona prarado kūdikį. „Tuo metu viską tuo metu praradau“, – sakė jis.
T. Vansevičius aiškino, kad nužudymo bylą tyrę pareigūnai klastojo duomenis.
„Mano parodymai buvo pakeisti, dėl pareigūnų veiksmų pateikiau skundą STT, be to, man neleido susisiekti su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu – dėl šito dar aiškinsimės kitur, nes dėl to nukentėjo NATO patrulis, kuriam nebuvo perduota svarbi informacija“, – sakė jis.
Prisiminė Lietuvos kariuomenės ir NATO apdovanojimus
T. Vansevičius taip pat aiškino, kad yra nekaltas dėl grandinio nužudymo ir tai esą galėtų įrodyti pasitikrindamas poligrafu.
„Aš ir dabar sutinku pasitikrinti melo detektoriumi ir atsakyti į visus klausimus, bet tik ne į tuos, kurie susiję su darbu žvalgyboje ir greitojo reagavimo NATO pareigose – visa tai yra slapta“, – aiškino jis.
Kad T. Vansevičiui turi būti panaikinti kaltinimai dėl nužudymo, įsitikinęs ir jam atstovavęs advokatas Algirdas Gurauskas.
Pasak jo, T. Vansevičius nužudytajam sudavė tik kelis smūgius į apatinę kūno dalį, kai šį kėlė į bagažinę.
„Šie smūgiai nebuvo tiesiogiai susiję su mirtimi, šio įvykio metu mano ginamasis taip pat buvo sužalotas“, – gynėjas pažymėjo, kad teismas turėtų atsižvelgti į provokuojantį nukentėjusiojo elgesį.
Pasak advokato, anksčiau bylą nagrinėję teismai taip pat nepagrįstai iš trijų nuteistųjų nukentėjusiojo dviem mažamečiams vaikams, žmonai bei tėvams priteisė po 150 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą (iš viso – 750 tūkst. Lt).
„Tai labai didelė suma, nes vien kariui žuvus per karinę misiją visiems paveldėtojams yra sumokama ne daugiau kaip 350 tūkst. Lt“, – sakė A. Gurauskas.
Advokato teigimu, teismas turėtų taip pat atsižvelgti į T. Vansevičiaus charakteristiką – už tarnybą Lietuvos kariuomenėje jis gavo tris medalius, dar du apdovanojimus jam įteikė NATO atstovai.
Prokuroras: nuomonė, kad poligrafas atsako į visus klausimus, nėra teisinga
Kitokios pozicijos šioje byloje laikosi Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Verenius, pažymėjęs, kad nėra pagrindo nei naikinti priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, nei bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Pasak jo, prieš G. Adomavičių smurtą panaudojo visi trys nuteistieji, nukentėjusiojo veiksmai nėra ir negali būti laikomi kaip provokuojantys ar rizikingi, nes žodinis konfliktas prasidėjo dėl anksčiau susiklosčiusių santykių krašto apsaugos tarnyboje metu.
„Tokį motyvą teismai pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą – tai buvo alkoholio įtaka, žmonės pervertino savo ir fizinę, ir psichologinę pusiausvyrą“, – patikino A. Verenius.
Valstybinis kaltintojas taip pabrėžė, kad nepagrįstas T. Vansevičiaus reikalavimas jį patikrinti melo detektoriumi. „Ta nuomonė, kad poligrafas atsako į visus klausimus, nėra teisinga“, – tvirtino prokuroras.
„Situacija, kai jie sumuštą žmogų palieka sušalti esant 4 laipsnių temperatūrai, o pametę dokumentus sugrįžta ir nieko jam nepadaro, parodo, kaip jie buvo abejingi“, – A. Vereniaus teigimu, T. Vansevičiui paskelbtas nuosprendis ir paskirta bausmė yra pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų keisti.
Kaip nuspręs LAT trijų teisėjų kolegija, teismas paskelbs kitų metų sausio 15-ąją.