Per ypatingą policijos operaciją prieš pusantrų metų sučiupta 18 įtariamųjų ir rasta kone milijono eurų vertės turto – grynųjų, automobilių ir kitų daiktų.
Grupuotės veikimo modelis buvo tradicinė prekybos žmonėmis schema – Lietuvoje jie užverbuodavo socialinių įgūdžių neturinčius jaunuolius, pasiūlydavo jiems pelningą darbą užsienyje, o išvežę į Airiją versdavo gatvėse prekiauti heroinu. Pasipriešinę sulaukdavo ne tik bauginimo, bet ir fizinių bausmių. Manoma, kad taip narkotikais prekiauti buvo priversta bent 100 žmonių.
Dažniausiai jokios kriminalinės praeities neturėję vaikinai įkliuvę pareigūnams būdavo paleidžiami už užstatą ir verčiami toliau nusikalsti.
Mįslingas radinys
Ši schema gaujos vadeivoms sukrovė milžiniškus turtus, tačiau purvinus pinigus dar reikėjo legalizuoti. Antradienį Klaipėdos policija skelbia vieną tokią legalizavimo schemą išaiškinę.
Pareigūnams keista pasirodė istorija, kai 61-erių moteris savo buto rūsyje Plungėje atrado 150 tūkst. eurų. Radusi šiuos pinigus ji kreipėsi į advokatą, o jis patarė keliauti pas anstolę. Ši sutiko išrašyti faktinių aplinkybių konstatavimo dokumentą, taip legalizuojant rastus turtus.
Tyrimo duomenimis, pastarojo, įtariama suklastoto, dokumento pagrindu 61 m. moteriai notarų biure buvo išduotas paveldėjimo teisės į neva rastus pinigus liudijimas.
Svarbi šios istorijos detalė, pinigus radusi moteris – Airiją šiurpinusios gaujos lyderiu laikomo Kęstučio Klemausko giminaitė. Jis nuo pat tyrimo pradžios yra suimtas.
Sausio viduryje dėl rasto turto tyrimą pradėję pareigūnai atliko tris kratas, per kurias iš viso rado 60 tūkst. eurų grynaisiais. Šiame tyrime įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo pareikšti penkiems asmenims – pačiam 38 m. K. Klemauskui, jo įmonės buhalterei, 53 m. antstolei, 56 m. advokatui ir pačiai pinigų radėjai.
Už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų. Už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą siekiant turtinės ar kitokios naudos numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų.
Garsėjo įžūliais išpuoliais
Lietuvių gauja pasižymėjo įžūliais išpuoliais, bet ilgą laiką sugebėjo išsilaikyti šešėliuose, kadangi airių teisėsauga turėjo pakankamai problemų su vietiniais mafijozais ir kruvinais jų tarpusavio karais.
Patyliukais išaugusi lietuvių gauja Airijoje ne tik išsikovojo savo vietą po saule, tačiau ir tapo vienu didžiausiu šios šalies galvos skausmu.
Manoma, kad būtent jie surengė rezonansine tapusią sieros ataką prieš Airijos pareigūną, dirbantį kovos su narkotikais skyriuje.
Kiek žinoma, grupuotės nariai iš pradžių jį sekė ir net stebėjo jį prie mokyklos, kai jis atvyko pasiimti savo vaiko. Dar po to pareigūnas sulaukė kelių grasinančių skambučių.
Beveik neabejojama, kad visa tai padaryta dėl kelių sėkmingų Airijos pareigūnų surengtų kratų prieš šią gaują.
Galiausiai įvykdytas ir tiesioginis išpuolis. Policininkas vairavo automobilį iš darbo į namus, kai pro atvirą langą kažkas į jį įmetė cheminių medžiagų, turinčių sieros rūgšties.
Pareigūnas patyrė pirmo laipsnio nudegimus, tačiau nebuvo sunkiai sužalotas, po medikų apžiūros jis išleistas gydytis į namus tą pačią dieną.
Turbūt gauja tikėjosi taip išgąsdinti teisėsauga, tačiau efektas buvo priešingas – grupuotės nariai pradėti dar intensyviau persekioti.
Viso to kulminacija tapo bendra Airijos, Lietuvos ir Europolo operacija, per kurią grupuotė buvo sutriuškinta.
„Tokio masto tarptautinės operacijos liudija apie mūsų pareigūnų profesionalumą bei gebėjimą nuosekliai ir ilgai dirbant išaiškinti net itin gerai konspiruotas įtariamųjų galimai vykdytas nusikalstamas veikas“, – apie šią operaciją kalbėjo Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas.
Teisiamas dėl padegto automobilio
K. Klemauskas įtariamas ir dar vienu itin įžūliu išpuoliu, dėl kurio šiuo metu byla nagrinėjama teisme. 2020-ųjų gegužės 8-ąją buvo padegtas Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Mindaugo Kauno automobilis „Audi A7“. Tąkart nuostoliai nebuvo dideli, nes naktį į balkoną išėjusios moterys pastebėjo tamsius siluetus, pilančius skysti ant automobilio ir jį padegančius. Pažadintas kitas kaimynas ir pats M. Kaunas gesintuvais spėjo laiku liepsnas numalšinti.
Toks įvykis nustebino miesto gyventojus, buvo svarstyta, ar tai tik atsitiktinumas, ar iš anksto suplanuotas kerštas valdininkui. Policija ėmėsi tyrimo, tačiau sekant karštais pėdsakais įtariamųjų nustatyti nepavyko.
Pats M. Kaunas sakė neįsivaizduojantis, kas galėjo taip pasielgti – jokių grasinimų iki tol sulaukęs nebuvo.
Po beveik metų teisėsauga išnarpliojo šį nusikaltimą, pagal pateiktus ir dabar teisme bandomus įrodyti kaltinimus, kad padegimą suorganizavo K. Klemauskas. Jį taip pasielgti galėjo paskatinti nepalankūs savivaldybės administracijos sprendimai jo atžvilgiu. Autodetalių parduotuvę ir servisą valdęs plungiškis patyrė nesėkmę viešuosiuose pirkimuose ir, tikėtina, taip bandė keršyti. Įtariama ir tai, kad savo verslą jis naudojo kaip priedangą legalizuoti nusikalstamu būdu uždirbtus pinigus.
Kaip vykdytojai teisiami Egidijus Šliuožas ir Vitalijus Novokreščenovas, kurie, kaip manoma, apipylė automobilį degiu skysčiu ir jį padegė.
Mįslinga mirtis
Dar vienas su šia grupuote siejamas lietuvis, Andrius Pagojus, teisingumo taip ir nesulaukė. Šių metų pradžioje jis be gyvybės ženklų rastas Dubline esančio kalėjimo kameroje.
Neoficialiais duomenimis, jis mirė suvalgęs neaiškių medžiagų, neatmetama ir versija, kad tai buvo narkotikai.
Kartu sunegalavo ir dar vienas tame pačiame kalėjime sėdėjęs lietuvis, kuris buvo nedelsiant išvežtas į ligoninę. Jis vėliau pasakojo, kad atsimena tik tai, kaip atsibudo gydymo įstaigoje.
Gali būti, kad abu jie šventė naujuosius metus ir apsinuodijo svaigalais.
Manyta, kad A. Pagojus gaujoje užėmė svarbias pareigas. Pagal jam pateiktus įtarimus, jis galėjo būti grupuotės finansininkas. Jo atsakomybė – iš narkotikų uždirbtų pinigų surinkimas, saugojimas ir perskirstymas.
Kartu apsinuodijęs vyras, įtariama, priklausė tai pačiai gaujai. Jo darbas – smulkių narkotikų prekeivių priežiūra, jam atsiskaityti turėjo į Airiją išvežti lietuviai.
Už netinkamą elgesį prekybos žmonėmis aukos sulaukdavo bausmių, taip pat ir fizinio smurto.