Biržų ūkininkams šiurpą kelia dar rugsėjo 5-ąją Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojų sulaikytų vyrų pavardės. Ypač - šiuo metu suimto ir psichiatrų prižiūrimo Biržų rajono gyventojo Virginijaus Jonaičio, gimusio 1966 m., ir laisvėje turto prievartavimo bylos tyrimo pabaigos laukiančio Rokiškio rajono gyventojo Giedriaus Rimkaus, gimusio 1969 m.
Šuo metu reketo istorijos tyrime minimi vyrai, kartu su mažeikiškiu Giedriumi Juška, gimusiu 1976 m., Biržų rajono apylinkės teisme neseniai išgirdo nuosprendį savavaldžiavimo byloje. Po teismo verdikto nukentėjusiųjų advokatas sako supratęs, kodėl žmonės nebenori kreiptis į teisėsaugą.
Teismui pateiktoje medžiagoje ūkininkų atstovas buvo surinkęs, jo manymu, abejonių nekeliančiu duomenimis, kad dėl G. Rimkaus kaltės ūkininkai patyrė milijonus litų siekiančią žalą.
Dėl savo artimųjų nerimaujantys ūkininkai nelinkę veltis į teisminius procesus. Visgi galimo nusikaltimo ėmėsi prokuratūra. Teisme ūkininkai pasijuto kalti, kad pradėję bendradarbiauti su teisiamaisiais, o po to likę apgauti. Ūkininkai neneigia, kad iš pradžių bendradarbiavimas prasidėjo be jokių įtartinų sprendimų – pasirašyta sutartis, G. Rimkus ir ūkininkai turėjo bendrų tikslų, Rokiškio rajono gyventojas nurodė turintis techniką, kurios reikia ūkininkams, tad visos aplinkybės kėlė mintis tik apie puikų bendradarbiavimą.
Per pažįstamus asmenis, jau dirbusius su byloje minimais ūkininkais, į jų kiemą atėjęs G. Rimkus buvo malonus, tačiau po sutarties pasirašymo, jis ėmęs šeimininkauti. Kai verslas persikėlė į kitą šalį, apie to meto įvykius parodymai teisme kaltinamųjų ir nukentėjusios pusės išsiskyrė.
Bylos duomenimis, G. Rimkus tikino, kad su juo ūkininkai neatsiskaitė. Nukentėjusioji pusė aiškino, kad du mėnesius nebuvo už ką atsiskaityti, nes technika nedirbo, buvo užsienyje ir įstrigo muitinėje dėl tam tikrų procedūrų. Kiek vėliau, ikiteisminio tyrimo duomenimis, iš kaltinamųjų ūkininkai sulaukė pasiūlymo, kad per banką išsimokėtinai ūkininkų įsigytą techniką verta tiesiog apdrausti ir pradanginti. Už ją bankui dar nebuvo gražintas kreditas, ūkininkai nurodė, kad norėjo dirbti, o ne sukčiauti, tad nesutiko.
Anot ūkininkų, netrukus atsirado „skolos raštelis“, kad ūkininkai skolingi G. Rimkui ir G. Juškai 100 tūkstančių litų. Bylos duomenimis, po to prasidėjo grasinimai, kad sudegs namai, nukentės žmonės ir nurodymai nesikreipti į policiją, nes pareigūnai nepadės.
Teisme nagrinėtoje byloje minimi 2009-2010 metų įvykiai. Nurodoma, kad 2009 m., jau po sutarties pasirašymo su G. Rimkumi, ūkininkų artimieji susipažino ir su V. Jonaičiu – jis, bylos duomenimis, kartu su G. Juška ėmė gana dažnai užsukti į ūkininkų sodybą, tačiau tiesiogiai apie pinigus ar skolą niekada nekalbėjo.
Maždaug po metų apie ūkininkų bėdas sužinojo ir banko, suteikusio paskolą technikai, teisininkai, nes dalį pinigų sumokėję ūkininkai tapo nemokūs. Teisininkui ūkininkai papasakojo, kad negali uždirbti pinigų, nes technikos neatgauna iš ją priverstinai paėmusio G. Rimkaus. Pastarasis, pasak banko darbuotojų, netrukus pats atvežė technikos raktelius ir dokumentus į banką.
Brangios, 360 tūkst. litų vertės miško kirtimo technikos ūkininkai neteko tik parsigabenę į Lietuvą - G. Rimkus ją perėmė nurodęs, kad privaloma techniką vežti į jo dirbtuves. Tyrimo metu ūkininkai ne kartą minėjo, kad pakluso reikalavimams iš baimės, nes vis buvo grasinama susidoroti, pakasti. Byloje G. Rinkus įrodinėjo, kad buvo priverstas reikalauti savo dalies, kai ūkininkams jungtine sutartimi buvo perleidęs naudotis savo technika. G. Rimkaus parodymais, ūkininkai jį apgavo – nemokėjo pinigų laiku.
Savavaldžiavimo organizavimu kaltinamas vyras įrodinėjo, kad jis jam skolingi ūkininkai slapstėsi, vengė bendrauti, užsiminus apie pinigus jie vis prašė laukti ir žadėjo sumokėti. V. Jonaitis teismui įrodinėjo, kad pas ūkininkus jis lankėsi savais tikslais, kurie su byla ar grasinimais neturi nieko bendra. Nukentėjusiųjų pusei atstovavęs advokatas sakė, kad vedęs vyras siekę įtikinti teismą, esą jis tiesiog simpatizavo ūkininkų dukrai. G. Juška esą tik lydėjo draugą, kad V. Jonaitis galėtų pamatyti jį sužavėjusią merginą.
Teismas pripažino, kad ūkininkai, netekę technikos kai ją G. Rimkus perėmė su bendrų pagalba, patyrė žalą. Teismui užteko duomenų pripažinti G. Rimkų ir G. Jušką kaltai dėl ilgalaikių grasinimų sudeginti namus ir susidoroti su šeima.
Tačiau patirtą žalą teismas įvertino gerokai mažesne suma nei prašė ūkininkai – skirta vos 20 tūkstančių išmoka, kurią turi solidariai sumokėti tik G. Rimkus ir G. Juška, nes bylos metu V. Jonaitis buvo pripažintas nusikaltimo metu nesuvokęs savo veiksmų, tad rekomendavus teismo psichiatrijos ekspertams, jis pripažintas nepakaltinamu.
Ūkininkai sulaukė ir dar vienos nemalonios žinios – vietoj jų prašytų milijono šešiasdešimt aštuonių tūkstančių litų, teismas, pripažinęs G. Rimkaus ir G. Juškos veiksmus nusikalstamais, priteisė dvidešimt tūkstančių ir skyrė abiem 90 ir 80 parų arešto bausmę.
Daugiau nei metus teismų slenksčius mynę ūkininkai tokį teismo sprendimą vadina pasityčiojimu, o pačios bylos kvalifikavimą neteisingu. Jų advokatas sako, kad tai akivaizdus turto prievartavimas, o ne savavaldžiavimas, mat sutartis jau senokai nutraukta paties G. Rimkaus iniciatyva.
Per dvidešimt dienų skųsti nepalankų teismo sprendimą galėjo visi bylos dalyviai. Tokia teise pasinaudojo tik G. Rimkus, kuris savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, bei pasibaigus bylos nagrinėjimui, kaltės nepripažino.