Pirmasis susitikimas vyko „Sainsbury‘s“ prekybos centro kavinėje pietrytinėje Londono dalyje. Čia žurnalistai užmezgė kontaktus su mafijos nariais iš Rusijos ir kelių Rytų Europos valstybių. Jie specializuojasi tapatybės dokumentų iš naujųjų ES šalių, tokių kaip Lenkija ar Lietuva, prekyboje.
Gaujos nariai pardavinėja ne vien pasus, vairuotojo pažymėjimus ir tapatybės korteles – per pokalbį jie užsimena ir apie moterų importavimą į Didžiąją Britaniją. Pasirodo, pasas kainuoja 1000 svarų, tačiau perkant daugiau kaina būtų 800 svarų.
Gaujos tarpininkas Pavelas – maždaug trisdešimties, apsirengęs kasdieniniais drabužiais, ant galvos odinė kepurė su snapeliu. Po kelių frazių jis paprašo vieną užsislėpusį reporterį, turintį paslėptą vaizdo kamerą, sekti paskui jį į tualetą. Čia Pavelas ištraukia parodyti paso pavyzdį, kokį galėtų parduoti. Iš pirmo žvilgsnio jis visiškai nesiskiria nuo originalo.
Kavinės tualete Pavelas paima trečdalį už pasą suderėtos sumos ir pareiškia, kad ateityje, jeigu tenkins kokybė, jis galės teikti dideliais kiekiais ir didmeninėmis kainomis. Ne tik pasus, bet ir kitas prekes bei paslaugas.
Po savaitės jis paskambina, susitariama dėl antrojo susitikimo, per kurį turi būti perduotas pasas ir paimti likusieji pinigai. Tačiau kažin kodėl Pavelas ima nervintis, prasitaria apie įtarimus, kad jį gali sekti policija ir paskutinę minutę susitikimą atšaukia. Dar po savaitės paskambinęs pasiūlo susitikti viename Londono parkų.
Tik į paskirto susitikimo vietą ateina ne pats, o atsiunčia vieną iš savo pavaldinių. Šis atskubėjęs nervingai ištraukia iš kišenės voką su pasu, pasiteirauja ar tenkina jo kokybė ir paėmęs likusius pinigus skubiai dingsta.
Pavelo parduotas pasas buvo pagamintas kontaktuojant su valdžios institucijomis Lietuvoje. Britų žurnalistai jam perdavė norimo asmens nuotraukas, išgalvotą pavardę, gimimo datą ir vietą.
Šios nuotraukos ir duomenys buvo išsiųsti į Lietuvą pas nusikaltėlių kontaktinius asmenis, kurie ir pasirūpino suklastoto paso spausdinimu. Dokumente buvo visi antspaudai, hologramos, vandens ženklai – tai reiškia, kad net labai patyrę britų policijos ir pasienio tarnybų pareigūnai nesuprastų, jog tai klastotas dokumentas.
Jį apžiūrėję tapatybės dokumentų ekspertai pareiškė, kad tai tikras pasas, o sužinoję teisybę patikino, kad tai „geriausia matyta klastotė“. Šis pasas netgi praėjo ultravioletinės šviesos patikrą, kurią britų pasų kontrolieriai naudoja paslėptiems vandens ženklams išryškinti.
Sučiupti tokį pasą turintį žmogų įmanoma vieninteliu atveju – jeigu jis išsiruoštų keliauti. Tada klastotė išaiškėtų pasienio kontrolės pareigūnui suvedus į kompiuterį dokumento numerį.
Suklastotas pasas atvers visas duris
Robertas Hamadi yra vienas geriausių ekspertų tapatybės vagystės klausimais. Jis teigia, kad vogtas ar suklastotas pasas – pats geriausias „kilmės“ dokumentas, kokį tik gali turėti nusikaltėlis. Su juo galima pradėti rinktis kitus tapatybės duomenis ir taip arba susikurti visiškai išgalvotą tapatybę, arba pavogti ją iš niekuo dėto asmens.
Pavyzdžiui, su iš Pavelo nupirktu suklastotu pasu galima atidaryti banko sąskaitą Didžiojoje Britanijoje, nes pagal ES įstatymus Lietuvos pasas tokiu atveju turi tokias pačias teises, kaip pačių britų pasai.
Bankams reikia dviejų dokumentų – vieno, patvirtinančio tapatybę, kito – nurodančio gyvenamąją vietą. Turint pinigų - o dauguma nusikaltėlių jų turi – butą išsinuomoti nei kiek nesudėtingiau, nei nusipirkti traškučių. Išsinuomojus butą reikia gauti nors vieną sąskaitą už komunalines paslaugas ta pavarde, kuri nurodyta suklastotame pase. Tad su šiais dviem dokumentais be jokių problemų banke atsidarysite sąskaitą ir galėsite ja naudotis plaudami pinigus ar valdydami teroristinėms operacijoms skirtus pinigų srautus.
Nusikaltėlis su suklastotu pasu gali taipogi gauti paskolą, išsisukinėti nuo policijos ir atlikti daugybę kitų nelegalių veiksmų. Todėl jis – organizuotų nusikaltėlių ir teroristų svajonių dokumentas. Tapatybės dokumentų ekspertai tvirtina, kad suklastotas pasas nusikaltėliams tarsi „aukso dulkės“.
„Sunday Herald“ žurnalistai susitiko su dar viena grupuote iš Rytų Europos, šį kartą siūlančia pagal užsakymą gaminamų tapatybės dokumentų komplektus. Šių nusikaltėlių specializacija – čekiški dokumentai: pasai, tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimai ir net gimimo liudijimai.
Derybos tarp šios grupuotės ir užsislėpusių žurnalistų vyko per moterį tarpininkę. Tačiau šį kartą sandoris neįvyko, nes gaujos lyderiai skubiai paliko šalį, kai britų policija suėmė vieną jų vadų.
Škotijos vyresnysis inspektorius detektyvas Stephenas Wardas pripažįsta, kad vogti ar suklastoti pasai apsunkina nusikaltėlių persekiojimą.
„Klastotų dokumentų prekyba dabar ypatingai suintensyvėjo, - sako jis. – Tai gali dramatiškai atsiliepti antiteroristiniam darbui bei kovai su organizuotu nusikalstamumu."
Pareigūnas teigia, kad tokios nusikaltėlių gaujos prekiauja viskuo: moterimis, narkotikais, ginklais bei tapatybėmis. Jie nežino, kas yra sąžinė – parduos bet ką ir bet kam. Jei tik atsiranda kam paklausa, jie sukurs, pagamins, atveš, suras ir parduos. O sučiupti tokius nusikaltėlius darosi vis sudėtingiau, nes pasaulis tampa „globaliniu kaimu“.
- Remiantis naujais statistiniais duomenimis, kuriuos dienraščiui „Sunday Herald“ išskirtinai suteikė CIFAS (Didžiosios Britanijos sukčiavimo prevencijos tarnyba), pernai daugiau negu 135 tūkst. britų tapo tapatybės vagystės aukomis.
- 1997 m. tapatybės vagystės aukų buvo apie 20 tūkst., iki 2002 m. tokių vagysčių padaugėjo iki 75 tūkst., 2003 metais jų skaičius pasiekė 101 tūkst., o 2004 metais – 120 tūkst.
- Apie 30 proc. tokių vagysčių sudarė mirusių žmonių tapatybės pasisavinimas.
- CIFAS spėjimu, kaip rodo šių metų duomenys, tokių bylų nuolatos daugės.
- Interneto dėka nenumaldomai daugėja ir su kreditinėmis kortelėmis susijusių sukčiavimų atvejų – tinklalapiuose net siūlomi įrenginiai, nuskaitantys kortelių informaciją. Kreditinių kortelių informacija nuskaitoma nesudėtingai paslepiamu prietaisu, panašiu į pranešimų gaviklį, kuriuo persiunčiami išsamūs duomenys, reikalingi tiksliai kortelės kopijai pagaminti. Tuo užsiima, pavyzdžiui, barų ar restoranų darbuotojai.
- Remiantis policijos ir valdžios institucijų duomenimis, dėl tapatybės vagysčių kasmet pateikiama daugiau negu 1,3 mlrd. svarų ieškinių per metus, iš kurių 500 mln. yra susiję su kreditinių kortelių informacijos vagystėmis.
- Naujausi valdžios institucijų duomenys rodo, kad 2003 m. buvo atskleista beveik 8 tūkst. pasų ir kitų tapatybės dokumentų klastojimo atvejų.
- Manoma, kad tapatybės vagystės aukomis gali tapti apie 18 mln. žmonių, kurie nesiima pakankamų saugumo priemonių, pavyzdžiui, nesunaikina išsamios informacijos apie kreditinę kortelę ir kitų identifikacinių duomenų, padedančių sukčiams pagaminti tikslias aukos tapatybės kopijas.
- Asmenys, kurie buitinėse atliekose ar biurų šiukšlėse ieško tokių dokumentų kaip kreditinių kortelių čekiai, uždirba apie penkis svarus už informacijos vienetą, kurį parduoda organizuotoms nusikaltėlių gaujoms.
- Finansinių institucijų atlikti tyrimai parodė, kad apie ketvirtadalyje buitinių atliekų konteinerių yra pakankamai informacijos tapatybės vagystėms atlikti.
- Policija perspėja, kad vis daugiau žmonių įkliūna į tapatybės vagių spąstus, suteikdami kreditinės kortelės duomenis fiktyvioms gatvės labdaros organizacijoms.
- Išsiaiškinti, kad jūsų tapatybė pavogta, užima vidutiniškai 479 dienas.
- Tapatybės vagysčių atvejų kasmet daugėja 10 proc., kas ketvirtas britas pažįsta tapatybės vagystės auką arba yra pats ja tapęs.