„D. Barinovas išteisintas, nes neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką”, – paskelbė trijų teisėjų kolegijai pirmininkavęs teisėjas Viktoras Kažys.
Jis pažymėjo, kad nebuvo paneigta bušido kovotojo gynybinė versija, o esant neaiškumams ir nesant galimybių juos pašalinti, visos abejonės taikomos D. Barinovo naudai.
Kauno apygardos teismas D. Barinovą buvo pripažinęs kaltu dėl nužudymo prie Kaune esančio prekybos centro „Maxima“ – jam buvo skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Tuo pačiu nuosprendžiu dėl nužudymo 13 metų laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas su „Agurkinių“ nusikalstamu susivienijimu siejamas kaunietis Saulius Strelčiūnas, tačiau jam nuosprendis paliktas galioti. Jų bičiulis Gediminas Kulbokas atsipirko pinigine bauda – jis nuteistas už tai, kad nepranešė apie nužudymą.
Nusikaltimas, dėl kurio D. Barinovas buvo išteisintas, buvo įvykdytas dar 2011 m. birželio 22 d. vakarą Kaune, Šilainių mikrorajone, Žiemgalių gatvėje, šalia prekybos centro „Maxima“.
Nustatyta, kad iš parduotuvės išėjęs 27 metų Vilmantas Žiglys buvo talžomas beisbolo lazda. Trys smūgiai, suduoti į galvą, sukėlė mirtį – vyras, taip ir neatgavęs sąmonės, birželio 23-iąją mirė ligoninėje.
Manoma, kad V. Žiglys buvo nužudytas dėl to, kad parduotuvėje vyras esą užgauliai atsiliepė apie vežimėlį stūmusią merginą – ji čia buvo atėjusi su S. Strelčiūnu.
Toks elgesys vyrą įsiutino – V. Žiglys buvo užpultas ir sumuštas.
Policijos pareigūnai tyrė ir kitą nusikaltimo versiją – esą V. Žiglio nužudymas galėjo būti neatsitiktinis. Išvakarėse iš Škotijos grįžęs, kur nesėkmingai ieškojo darbo, vyras turėjo didelių skolų. Tačiau versija, kad žmogžudystė galėjo būti užsakyta, vėliau nepasitvirtino.
Buvęs bušido kovotojas už grotų pateko ne iš karto – tyrimas į priekį pasistūmėjo tik tuomet, kai pareigūnai gavo informacijos iš savo kolegų Vokietijoje: jiems buvo atsiųsti dokumentai, patvirtinantys, kad būtent D. Barinovo kraujo dėmių mėginiai sutampa su tais pačiais, kokius savo duomenų bazėje turi išsaugoję Vokietijos pareigūnai ir kurie buvo rasti ant nužudytojo marškinėlių.
Vokietijos teisėsaugininkai D. Barinovą buvo sulaikę prieš kelerius metus, tirdami kitus nusikaltimus.
Ikiteisminio tyrimo metu D. Barinovas atsisakė pareigūnams išsakyti savo poziciją, tačiau teisme sportininkas pareiškė, kad kraujo dėmė su jo krauju, rastu ant nužudytojo marškinėlių, ten galėjo atsidurti atsitiktinai – kraujas ant beisbolo lazdos, kuria buvo daužomas nukentėjusysis, užtiško gerokai anksčiau.
Baudžiamąją bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva buvo nurodęs atlikti naują tyrimą – kreipėsi į ekspertus, kurių prašė išsiaiškinti, kaip ant marškinėlių pateko kraujas: ar nuo lašėjimo, prisilietimo, užtepimo, o gal nuo kraujavimo šaltinio.
Be to, iš naujo buvo atliktas D. Barinovo parodymų patikrinimas įvykio vietoje.
Kadangi bušido kovotojo gynybinė versija nebuvo paneigta, teismas nutarė jį išteisinti. Tiesa, prokurorai nuosprendį dar galės skųsti kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.