Tai jis trečiadienį pareiškė Vilniaus apygardos teisme, kuris iš naujo pradėjo nagrinėti daugiau kaip pusantrų metų teisme narpliotą vadinamąją Kauno žudynių bylą. Joje prokurorų kaltinimų dėl kurstymo ir padėjimo žudyti sulaukė Raimundas Ivanauskas ir Eglė Barauskaitė.
Bylą nagrinėti iš naujo teismas buvo priverstas dėl to, kad vienas iš trijų teisėjų kolegijos narių – teisėjas Artūras Pažarskis prezidentės dekretu buvo paskirtas dirbti į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Šioje byloje pakaitinis teisėjas nebuvo paskirtas.
Į Kauno žudynių bylą vietoj A. Pažarskio buvo paskirta teisėja Jolanta Čepukėnienė, kolegiją taip pat sudaro teisėja Rosita Patackienė ir kolegijos pirmininkė Daiva Kazlauskienė.
Pagal įstatymą, pasikeitus teisėjams, byla turi būti nagrinėjama iš naujo, todėl valstybinį kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas dar kartą teisme pagarsino kaltinamąjį aktą.
„Tai – nesveikas melas“, – paklaustas, ar pripažįsta kaltę, teisme sakė R. Ivanauskas. „Tai – absurdiški dalykai“, – jam antrino E. Barauskaitė.
Po kaltinamojo akto pagarsinimo teismas nusprendė, kad visų liudytojų anksčiau duotus parodymus pagarsins, nors R. Ivanausko ir E. Barauskaitės gynėjai mano, kad svarbiausi liudytojai būtinai turi būti apklausti dar kartą – esą naujai į bylą paskirta teisėja liudytojams gali turėti klausimų.
„Juk šioje byloje teismas sprendžia ir D. Kedžio kaltę, manau, nauja teisėja turėtų klausimų ir liudytojui Mindaugui Žalimui, taip pat gali turėti klausimų ir asmenims, kurie D. Kedžiui padėjo įgyti transporto priemones“, – sakė R. Ivanausko advokatas Artūras Bauža.
Advokatas teismui pateikė keturiolikos asmenų, kuriuos prašo apklausti, sąrašą. Tai – liudytojai, matę, kaip buvo nušautas teisėjas J. Furmanavičius, bei bendravę su D. Kedžiu prieš žudynes.
Teismas taip pat nutarė iš naujo apklausti kaltinamuosius, bet šie pareiškė, jog pakartotinai kalbės tik ištyrus visus bylos duomenis bei apklausus liudytojus.
Policijos pareigūnai atsisakė kalbėti
Išteisinti pareigūnai teisme atsisakė duoti parodymus. „Buvau kaltinamas nebūtais dalykais“, – V. Račkauskas teigė, kad nori pasinaudoti Konstitucijoje ir Baudžiamojo proceso kodekse (BPK) numatyta teise ir šioje byloje neliudys. Dėl to, kad neliudys, teisėjų kolegijos atsiprašė ir V. Vitkovskis.
Tuo metu buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas T. Ulpis tikino, kad nori viską papasakoti, bet negali, nes taip gali pakenkti savo byloje, kurioje nuosprendis dar neįsiteisėjęs ir greičiausiai bus apskųstas.
A. Venckus: mergaitė man neminėjo nė vieno pedofilo
Ne kartą į teismą kviestas ir pagaliau jame pasirodęs advokatu dirbantis buvęs N. Venckienės sutuoktinis A. Venckus nepanoro atskleisti detalių, susijusių su mažamete D. Kedžio ir L. Stankūnaitės mergaite. „Tai sužinojau kaip mažametės atstovas, vykdydamas savo pareigas kitoje byloje, todėl atskleisti negalėsiu – atstovavau D. Kedžiui ir jo dukrai dėl galimo seksualinio išnaudojimo“, – pareiškė A. Venckus.
Jis neslėpė, kad yra keletą kartų matęs šiuo metu teisiamą R. Ivanauską. „Pirmą kartą mačiau per D. Kedžio gimtadienį, o po to kartą ar du D. Kedžio kieme“, – sakė liudytojas.
Advokatu dirbantis A. Venckus negalėjo paaiškinti, kodėl mažametei D. Kedžio dukrai buvo parodytos teisėjų nuotraukos, iš kurių buvo prašoma nurodyti tariamą pedofilą. Jis taip pat tikino, kad jam nežinoma, kaip D. Kedys filmavo savo dukrą.
„Man asmeniškai neteko bendrauti su mažamete, todėl ji man neminėjo nė vieno asmens“, – buvęs N. Venckienės vyras teigė, kad mergaitė jam nebuvo įvardijusi nė vienos galimo pedofilo pavardės.
A. Venckus teisme sulaukė klausimų apie 2009-ųjų pavasarį Kaune įvykusį susitikimą su laikraščio „Laikinoji sostinė“ korespondentu Artūru Jančiu, kuris domėjosi tuo metu dar niekam nežinoma pedofilijos istorija.
Žurnalistas teisme yra sakęs, kad vėliau nušauto teisėjo J. Furmanavičiaus pavardę „pedofilijos kontekste“ jam pokalbio metu minėjo „N. Venckienė ar A. Venckus“, taip pat pasakojo, jog kovotoja prieš pedofilus besiskelbusi N. Venckienė savo kolegą įvardijo kaip „pedofilų orgijų“ dalyvį.
Jo teigimu, N. Venckienė ne kartą buvo atėjusi į redakciją ir skundėsi, kad pareigūnai netiria pedofilijos istorijos. Buvusia teisėja pradėjęs domėtis žurnalistas prisipažino apklausęs Garliavos mokytoją, kuris pareiškė, kad mokykloje N. Venckienė buvo „gabi mergaitė“, o D. Kedys – „liurbis“.
A. Jančys teigė, kad yra susitikinėjęs ir su A. Venckumi, tačiau šis tikino, jog taip pat nieko negali pasakyti apie šiuos susitikimus.
„Kad dalyvaučiau pokalbyje, primygtinai reikalavo korespondentas, bet kaip matosi iš straipsnio, jokių pavardžių neminėjau“, – teigė advokatas.
Tirs, ar R. Ivanauskas tikrai negali matyti
Kol kas teismas garsina anksčiau apklaustų liudytojų parodymus teisme.
Kauno žudynių bylą teismas yra suplanavęs nagrinėti dar pusmetį – teisėjai posėdžius yra suplanavę iki kitų metų gegužės vidurio.
Šioje byloje prokurorai teigia, kad R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė pritarė D. Kedžio sumanymui įvykdyti nužudymus, todėl buvo susitikę su vadinamuoju slaptuoju informatoriumi Mindaugu Žalimu – jo prašė padėti D. Kedžiui nužudyti J.Furmanavičių, V. Naruševičienę, L. Stankūnaitę ir A. Ūsą. Be to, M. Žalimo buvo prašoma surasti sodo namelį, kuriame turėjo slėptis D. Kedys.
2009 m. rugsėjo 6-ąją M. Žalimas suabejojo nužudymų būtinimu, todėl esą R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė jį įkalbinėjo padėti įvykdyti nusikaltimus.
Pasak valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro, po 10 d. M. Žalimas kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie D. Kedžio planuojamas žudynes.
D. Kedys: M. Žalimas yra patikimas žmogus
Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai taip pat nustatė, kad D. Kedys „dėl asmeninių priežasčių“ ruošiasi nužudyti keturis žmones ir ieško bendrininkų, pritarė D. Kedžio ketinimams ir sutarė, jog jam padės slapstytis bei suras bendrininką.
Byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras R. Savickas teisme sakė, kad kaltinamieji D. Kedį atvežė į Vilnių, kur jis susitiko su M. Žalimu. Čia R. Ivanauskas esą D. Kedį patikino, kad M. Žalimas yra „patikimas žmogus“, kuris padės nužudyti keturis žmones.
Taip pat nustatyta, kad nužudymo metu D. Kedys turėjo būti užsidėjęs peruką, specialiai pasinaudos kelių priežiūros tarnybos autobusiuku, įsigys ginklus, o po nužudymų autobusiuką paliks Marijampolėje, taip suklaidindamas pareigūnus.
Iš čia jį į sodo namelį Vilniuje turėjo nuvežti M. Žalimas.
Prokuroras sakė, kad prieš žudynes D. Kedys išbandė ginklą – šaudė į neperšaunamas liemenes.
Pasak R. Savicko, jau rugsėjo 16-ąją M. Žalimas iš R. Ivanausko paėmė tris krepšius, kurie buvo reikalingi D. Kedžio slapstymuisi ir juos tądien nuvežė į sodo namelį.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad jau prieš geras dvi savaites iki žudynių buvo žinoma, kad D. Kedys žudys spalio 5-ąją.
Prokuroro teigimu, į J. Furmanavičių buvo šauta 8, o į V. Naruševičienę – 6-7 kartus.