Buvusį Vilniaus policininką antradienio rytą konvojaus pareigūnai atvežė į Vilniaus apygardos teismą, kuriame buvo nagrinėjamas jam atstovaujančio advokato Juliaus Jasaičio apeliacinis skundas dėl praėjusių metų gruodį P. Klimavičiui paskelbto apkaltinamojo nuosprendžio.
„Velnio vaikas“, – pamatęs jį filmuojantį žurnalistą pareiškė P. Klimavičius. Tuo tarpu jo apeliacinį skundą nagrinėjančias tris teisėjas buvęs pareigūnas pavadino „žmonių teismu“.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas P. Klimavičių yra pripažinęs kaltu dėl savavaldžiavimo bei sukčiavimo – jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Nuteistasis buvo suimtas teismo salėje – teismas nusprendė, kad kartą jau teistas P. Klimavičius yra linkęs „pažeisti teisės normas akivaizdžiai negerbiant visuomenės vertybių“.
Poezijos knygą „MenTAS neMOKA neMYLĖTI“ išleidęs P. Klimavičius už grotų jau praleido 93 dienas – iš pradžių buvo uždarytas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, o vėliau – perkeltas į pataisos namus.
„Gerbiamas žmonių teisme, man užteko 93 dienų, kad suvokčiau tam tikrus dalykus gyvenime, netgi esu dėkingas už tai, kad čia jas praleidau, nes per bėgimus, skubėjimą gali kai kurių dalykų net nepastebėti“, – kreipdamasis į teisėjų kolegiją kalbėjo P. Klimavičius.
Jis teigė, kad nesutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu ir prašė jam paskelbti išteisinamąjį nuosprendį.
„Gal drastiškai nuskambės, bet prašau mane išleisti teismo salėje – laikydama už grotų valstybė patiria tik žalą dėl mano išlaikymo, – sakė nuteistasis. – Niekas ten, patikėkite, neperauklėja žmogaus, jeigu jis pats nenori persiauklėti. Gyvenu su žudikais, tokia aplinka – ne man. Kalėjimas netaiso, gali tik sugadinti žmogų“.
P. Klimavičius aiškino, kad nusikaltimų, dėl kurių buvo nuteistas, nepadarė. „Negaliu prisipažinti kaltu dėl to, ko nepadariau“, – patikino jis.
Kaimynės vaiką įtarė vagyste, o jo motinai žadėjo „atidaužyti kepenis“
P. Klimavičius buvo pripažintas kaltu, nes panaudojo fizinę ir psichologinę prievartą, kai iš vienos Kaišiadorių rajono gyventojos bandė išsireikalauti 160 Lt už pavogtus keturis žibintus. Buvęs pareigūnas buvo įsitikinęs, kad šį nusikaltimą padarė moters sūnus.
Kai moteris pasakė, kad policija žibintų vagystę jau tyrė bei atsisakė mokėti reikalaujamą sumą, P. Klimavičius pareiškė, jog policija blogai dirba ir „jis pats vykdys teisingumą“.
Pasak teismo, panaudodamas psichinę prievartą, P. Klimavičius moterį žemino, ją ir šios motiną vadino žemo intelekto, tyčiojosi dėl nukentėjusiosios inkstų nepakankamumo ligos, sakydamas „inkstukai pragerti“, grasino panaudoti smurtą ir ateityje išreikalauti didesnę pinigų sumą.
„Gyvenk kol kas. Ateityje kaina kils. Infliacija“, – po to grasindamas žodžiais „atidaužysiu kepenis“, P. Klimavičius moteriai esą kumščiu sudavė vieną smūgį į pilvo sritį ir sugriebęs ją už peties numetė ant žemės.
Su tokia apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota teismo aplinkybe P. Klimavičius nesutinka – jis aiškino, kad atvažiavęs pas sodo kaimynę norėjo tik išsiaiškinti, ar iš tikrųjų jos vaikas nepavogė žibintų.
„Man gėda prisipažint, kad ta moteris man sudavė, bet nejaugi aš toks žmogus, kad jai duosiu atgal“, – kaltės kratėsi jis, pažymėjęs, jog dėl vagystės buvo kreipęsis į policiją, kuria pats yra „atidavęs 15 savo gražiausių gyvenimo metų“, tačiau pareigūnai įtariamojo taip ir nenustatė.
Ant tuščio lapo pasirašęs pensininkas tapo skolininku
Buvęs policijos poetas taip pat buvo nuteistas dėl sukčiavimo. 73 metų vilnietis Anupras L. pareigūnams nurodė, kad antstolis areštavo jo turtą, nes jis P. Klimavičiui esą skolingas 19 tūkst. Lt. Būtent tokiai sumai nukentėjusiojo vardu pasirašytą vekselį antstolio Armino Naujokaičio kontorai pateikė P. Klimavičius, prašęs išieškoti skolą.
„Pinigų aš savo gyvenime nesu skolinęsis, jų man niekada nereikėjo“, – drebėdamas teisme aiškino pensininkas.
Vienoje sostinės mokykloje dirbantis Anupras L. pasakojo, kad visą laiką savo atlyginimą gaudavo į banko išduotą mokėjimo kortelę, tačiau praėjusiais metais pasikeitus piniginių lėšų pervedimo sistemai SEB banke, mokyklos buhalterė paprašė nueiti į banką ir susižinoti savo sąskaitos numerį (anksčiau pinigai buvo pervedami pagal kortelės numerį).
Karoliniškių mikrorajone gyvenantis pensininkas žinojo, kad netoli namų buvo SEB banko filialas, todėl į jį ir nuėjo. Tačiau jo neberado, o klaidžiodamas pamatė užrašą SIB (Skolų išieškojimo biure tuo metu dirbo P. Klimavičius) ir užėjo pasiteirauti, ar čia įsikūręs bankas.
Anupras L. teigė, kad biure jam paaiškino, kad banko čia nėra, tačiau vienas iš čia dirbusių asmenų (vėliau paaiškėjo, kad tai – P. Klimavičius) pasidomėjo, kokiais reikalais senolis keliauja į banką.
„Aš jam ir pasakiau, kad reikia sužinoti sąskaitos numerį, – teisme pasakojo pensininkas. – Tada jis man pasisiūlė padėti – surašyk savo duomenis, aš pasidomėsiu, tau nereikės vaikščioti. Atkišo man popieriaus galą, aš ten parašiau savo adresą, asmens kodą ir padėjau parašą“.
Visa ši istorija būtų pasibaigusi, bet vieną dieną Anuprą L. pasiekė antstolio raginimas sumokėti 19 tūkst. Lt skolą. Šoko ištiktas vyras ėmė aiškintis, kam yra skolingas ir netrukus sužinojo, kad pinigų reikalauja jam padėti pasisiūlęs P. Klimavičius – būtent jam yra pasirašęs vekselį.
„Dabar aš jam turiu kas mėnesį mokėti pinigus, nors jų niekada negavau ir man jų niekada nereikėjo“, – aiškino Anupras L.
P. Klimavičius ir dėl šio nusikaltimo nepripažino kaltės, pažymėjęs, kad pensininkui paskolino 15 tūkst. Lt, o šis po trijų savaičių buvo įsipareigojęs grąžinti 19 tūkst. Lt.
Ar buvęs pareigūnas pagrįstai buvo pripažintas kaltu, Vilniaus apygardos teismas žada paskelbti balandžio 26-ąją.