Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog tokia R. S. veika vertinama kaip neatsargus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, ir nuteisė jį šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme (didesne nei Baudžiamajame kodekse numatytos bausmės vidurkis).
Nuteistasis teigė, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, iš dalies atlygino žalą, ir prašė teismo laikyti tai lengvinančia aplinkybe, tačiau teismas to lengvinančia aplinkybe nepripažino, atkreipdamas dėmesį, kad nuteistasis siekė pateisinti savo elgesį, sumažinti savo atsakomybę, informavo teismas.
Teisėjų kolegija sutiko, kad nuteistajam paskirta šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, bausmės dydžiui reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos teisingai. Taip pat pirmosios instancijos teismas R. S. pagrįstai uždraudė trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. skyrė tuo metu galiojusią maksimalią baudžiamojo poveikio priemonę.
„Bausmės skyrimo tikslas – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą“, – vertina teisėjų kolegija.
Įsigaliojus šiam Lietuvos apeliacinio teismo procesiniam sprendimui, R. S. privalės atlikti realią laisvės atėmimo bausmę (įstatyme numatyta, kad asmenys, nuteisti už neatsargių nusikaltimų padarymą, bausmę atlieka atvirose kolonijose).
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutiko su apygardos teismo išvada, kad transporto priemonės, kurią vairavo nuteistasis R. S., savininkė ir nuomotoja UAB „Prime Leasing“ taip pat yra atsakinga už eismo įvykį ir atsiradusią žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuomotoja UAB „Prime Leasing“ nesilaikė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, automobilį perleido neblaiviam asmeniui, o šis sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo ir nukentėjo asmenys.
„Nuomotoja, užsiimdama automobilių nuomos verslu, suteikdama teisę tretiesiems asmenims naudotis ir valdyti transporto priemones, nesiėmė jokių priemonių, kurios leistų įsitikinti, kad transporto priemonės perleidimo metu užtikrinamas draudimo vairuoti motorinę transporto priemonę esant neblaiviam laikymasis. Be to, verslininkams keliami didesni atsakingumo, rūpestingumo, atidumo reikalavimai, todėl vien tai, kad imperatyvių teisės reikalavimų užtikrinimas sukelia tam tikrą finansinę naštą, savaime negali pašalinti jų civilinės atsakomybės, taigi tokia veikla užsiimantys asmenys turi prisiimti ir su verslo modeliu susijusias rizikas“, – teigia teisėjų kolegija.
Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nukentėjusiesiems priteistų piniginių sumų neturtinei žalai atlyginti dydžio, taip pat išsprendė skundus dėl priteistos turtinės žalos.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.