Reikšmingiausias 2021 metų Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrimas
LKPB pranešė, kad 2020 m. spalio mėnesį po didelio masto ir sudėtingos teisėsaugos operacijos Lietuvoje buvo sulaikyta 16 organizuotoje grupėje veikiančių asmenų, įtariamų sukčiavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, dokumentų klastojimu, mokesčių vengimu ir kitų nusikalstamų veikų padarymu.
Operacijos metu atlikta daugiau nei 60 kratų, jų metu rasti ir paimti nusikalstamos veiklos įrankiai – „juodosios buhalterijos“ dokumentai, buhalterinės apskaitos dokumentai, mobiliojo ryšio telefonai, kompiuterinė įranga, duomenų laikmenos, serveriai, grynieji pinigai ir kiti tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai. Atliekant šiuos veiksmus operacijoje dalyvavo daugiau nei 120 policijos pareigūnų.
Slapti, o vėliau ir procesiniai veiksmai buvo inicijuoti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos pareigūnų dar 2018–2019 metais, identifikavus nesąžiningą tarptautiniu mastu veikusį juridinį vienetą bei jo vardu veikusią asmenų grupę. Tam, kad išaiškintų naudotų automobilių nusikalstamą verslo schemą, pareigūnams teko išanalizuoti milžinišką kiekį viešosios informacijos, duomenis, esančius policijos informacinėse sistemose, Statistikos departamento, VĮ „Regitra“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės departamento valdomus duomenis bei juos susisteminti.
Pareigūnams buvo suformuota aiški užduotis ir tyrimo strategija – atskleisti visą stambaus nusikalstamo šešėlinio verslo, darančio didelę žalą valstybei, schemą (modus operandi), t. y. išaiškinti visą nusikalstamos veiklos grandinę, nuo nusikaltimo sumanymo, jo sumanytojų iki nusikalstamos veikos rezultato bei sėkmingo policijos operacijos rezultato.
Tiriant sudėtingus ir painius nusikaltimus šešėliniame naudotų automobilių verslo sektoriuje pareigūnai privalėjo turėti ne tik profesinių, teisinių ir analitinių, bet ir fiskalinės politikos, mokesčių sistemos, tarptautinių ir nacionalinių muitų sistemų, ekonominių, finansinių ir kitų specifinių žinių.
Laikėsi aukščiausios konspiracijos
Nustatytos organizuotos grupės lyderis ir jos nariai laikėsi aukščiausios konspiracijos, maskuodami savo nusikalstamą veiklą, ėmėsi griežtų saugumo priemonių, siekdami bet kokia kaina klestėti nusikalstamam verslui ir neleisti teisėsaugos institucijoms tam sutrukdyti bei fiksuoti įkalčius, susekti ir išaiškinti jų slaptą neteisėtą veiklą. Tam jie ėmėsi kontražvalgybos priemonių.
Administracinį pastatą, kuriame vykdė nusikalstamą veiką, saugojo fizinė apsauga bei dubliuotos pastatų apsaugos garso ir vaizdo sistemos.
Organizuotos grupės lyderis patikimiems savo grupuotės nariams davė griežtas instrukcijas – kas už ką atsakingas, kaip, atėjus į patalpas pašaliniams asmenims, grupuotės nariai turi elgtis su naudojamų kompiuterių slaptažodžiais, kriptuotais USB raktais, kuriuose buvo fiksuojami „juodosios buhalterijos“ duomenys, juos išskirtinai saugant, o esant reikalui – sunaikinant ar paslepiant.
Bendravimas tarp narių vyko tam tikromis slaptomis informacinėmis komunikavimo programėlėmis, lyderis samdė aukšto lygio informacinių technologijų specialistą, siekiant apsaugoti informacinę infrastruktūrą, apsaugant kompiuterinius tinklus bei serverius nuo bet kokios galimos teisėsaugos intervencijos, juos atskiriant ir paslepiant Klaipėdos miesto centre.
Grupuotės nariai buvo dirbę teisėsaugos institucijose
Tyrimą sunkino dar ir tai, jog kai kurie organizuotos nusikalstamos grupuotės nariai, tame tarpe ir lyderis, puikiai išmanė policijos darbo metodus, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir galimas priemones – kai kurie grupuotės nariai buvo dirbę teisėsaugos institucijose.
Vis tik tai nesustabdė Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų. Taikant aukštą įrodinėjimo standartą pareigūnai atliko išsamų slaptą tyrimą ir nustatė, jog organizuotai nusikaltimus darę įtariamieji, vadovaujami lyderio – vienos Lietuvoje registruotos bendrovės vadovo, naudodamiesi Lietuvoje bei lengvatinėse apmokestinimo zonose įkurtomis šešiomis įmonėmis ir galimai fiktyviu jų bendradarbiavimu, per keletą metų Jungtinėse Amerikos Valstijose įsigijo apie 20 000 vienetų naudotų transporto priemonių. Šis faktas leido nustatyti nusikalstamos veikos mastą bei požymius ir pradėti ikiteisminį tyrimą.
Jau šiuo metu itin kruopštaus tyrimo metu nustatyta, kad daugiau nei pusė šių automobilių buvo įsigyta už maždaug 80 mln. eurų sumą, tačiau, veikdami pagal gerai apgalvotą ir sudėtingą nusikalstamą schemą, įtariamieji muitinės deklaracijose bei kituose dokumentuose fiktyviai nurodė dvigubai mažesnę – maždaug 40 mln. eurų sumą. Dėl tokių nusikalstamų veikų į Lietuvos biudžetą nebuvo sumokėti apie 10 mln. eurų muito bei importo PVM mokesčių.
Atkreiptinas dėmesys, jog tyrime surinkti faktiniai duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad minėti organizuotos grupės nariai, naudodami nusikalstamo verslo schemą per keletą metų Jungtinėse Amerikos Valstijose įsigijo, kaip jau buvo minėta, iš viso apie 20 000 vienetų naudotų transporto priemonių, dėl ko į valstybės biudžetą nebuvo sumokėti apie 20 mln. eurų privalomų sumokėti mokesčių.
Ikiteisminio tyrimo metu dar atliekami specialistų skaičiavimai, todėl nesumokėtų mokesčių suma gali tik didėti.
Buvo kreiptasi į teismą dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo daugumai iš sulaikytų asmenų, kitiems sulaikytiems įtariamiesiems buvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.
Turto tyrimas – žalos atlyginimo garantas
Nuo pat minėto slapto tyrimo pradžios pareigūnams buvo formuojama ir kita svarbi užduotis – atlikti tiriamų asmenų turto tyrimus ir taip rasti aktualiu laikotarpiu buvusį ir esamą tiriamojo turtą, siekiant aiškiai atriboti teisėtai įgytą turtą nuo neteisėto ir, esant teisiniams pagrindams, pritaikyti teisės aktų numatytas teisines priemones. Tokiu būdu vykdant slaptą, o vėliau ir ikiteisminį tyrimą buvo surinkti duomenys apie tiriamųjų ir su jais susijusių fizinių ir juridinių asmenų turtą, sandorius ir finansines operacijas, turto buvimo vietą, siekiant surasti turtą, kuris galėjo būti įgytas nusikalstamu ar neteisėtu būdu, galimam civiliniam ieškiniui ar turto konfiskavimui užtikrinti. To siekiant buvo atliktas kruopštus analitinis darbas, vykdytas susižinojimas ir bendradarbiavimas su užsienio valstybių kompetentingomis įstaigomis.
Atlikus išsamius turto tyrimus buvo sėkmingai pasiruošta minėtai tyrimo sulaikymo operacijai, todėl siekiant atlyginti žalą valstybei, galimam išplėstinio turto konfiskavimui užtikrinti, įtariamiesiems apribota jų nuosavybės teisė į transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė yra didesnė nei 10 mln. eurų.
Šis Lietuvos kriminalinės policijos biure vykdomas tyrimas buvo pradėtas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. „Organizuota grupė“ 3 dalyje, 182 str. „Sukčiavimas“ 2 d., 220 str. „Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas“ 2 d., 222 str. „Apgaulingas apskaitos tvarkymas“ 1 d., 300 str. „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 3 d.
Tyrimui vadovauja ir jį organizuoja Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras.