Dėl tyčinio nužudymo 10 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, nuteistas 58 metų D. Skarius įsitikinęs, kad buvo nubaustas per griežtai, todėl Lietuvos apeliacinio teismo prašo sutrumpinti įkalinimo laiką. Kiek konkrečiai, vyras nenurodė, o pats teismo posėdyje nepanoro išdėstyti argumentų – paprašė jo neatvežti į teisingumo rūmus iš įkalinimo įstaigos.
Vis dėlto, D. Skarius raštu teisėjams nurodė, kad norėtų atsiprašyti nukentėjusiųjų, nes to dėl nerišlios savo kalbos iki šiol teisme taip ir negalėjo padaryti.
Trijų teisėjų kolegija D. Skariaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo dar rugpjūtį paskelbto nuosprendžio trečiadienį išnagrinėjo nuteistajam nedalyvaujant. Ar jo skundas bus patenkintas, teismas paskelbs po mėnesio.
Kartu su D. Skariumi yra nuteista ir 46 metų Tauragės rajono gyventoja Rita Mickevičiūtė – ji nužudytojo sugyventinė, ne tik mačiusi, kaip kaimynas muša jos gyvenimo draugą, bet ir vėliau jo lavoną užkasa netoli namų. Bet moteris tuos šešerius metus tylėjo ir visiems melavo, kad jos sugyventinis yra išvykęs iš Lietuvos.
Dėl nusikaltimo slėpimo ir už tai, kad prieš nužudymą taip pat panaudojo smurtą prieš sugyventinį, R. Mickevičiūtei teismas skyrė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo trejies metams. Nuteistoji su šia bausme sutiko ir nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.
Su pirmosios instancijos teismo verdiktu sutiko ir prokuratūra, ir nukentėjusieji – jiems iš žudiko buvo priteista 40 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Tačiau ši suma yra per didelė. Bent taip mano D. Skarius, apeliaciniame skunde taip pat prašantis sumažinti ieškinio dydį. Vyras tikina, kad laisvėje gyveno tik iš neįgalumo pensijos – per mėnesį valstybė jam mokėdavo vos 165 Eur.
„O iš tokių pinigų net pragyventi neįmanoma, tai ką kalbėti apie ieškinio atlyginimą“, – teismui nurodė žudikas.
Jam antrino ir valstybės paskirtas advokatas Ramūnas Vanagas – esą teisingiau būtų, jeigu nukentėjusiesiems būtų priteista mažesnė suma, bet nuteistasis realiai ją galėtų atlyginti.
Tačiau Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Alinskas įsitikinęs, kad tokie nuteistojo argumentai negali būti laikomi pagrįstais.
„Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą teismas atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, iš jo nukentėjusiesiems priteista suma atitinka teismų praktiką“, – pabrėžė jis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad D. Skarius dar 2009 m. rugsėjo 6 d., maždaug apie 14-16 val., Tauragės rajone, Oplankio kaime, pievoje prie namų, kuriuose su R. Mickevičiūte gyveno 40 metų Kąstytis Šimonis, šiam kelis kartus peiliu dūrė į šoną bei nenustatytu daiktu trenkė į galvą, dėl ko nukentėjusiajam lūžo kaukolė. K. Šimonis taip pat buvo smaugiamas, o kai netrukus mirė, paliktas laukuose.
Bet tą pačią dieną D. Skarius grįžo prie lavono ir jį įtempęs į karutį, nuvežė prie namų esančio ūkinio pastato ir iškasęs duobę užkasė.
Vietą, kurioje yra nužudytasis, D. Skarius parodė tik praėjus šešeriems metams – iki tol ne kartą policijos pareigūnų apklaustas vyras tylėjo ir visaip įtikinėjo, kad nieko nežino apie K. Šimonį. Jam antrino ir netikėtai dingusio vyro sugyventinė R. Mickevičiūtė – pareigūnams ir kaimynams moteris aiškino, kad K. Šimonis išėjo iš namų, nes ketino išvažiuoti į užsienį.
Dingusiojo be žinios pareigūnai ieškojo kelerius metus, kol galop jo paieška, nedavusi jokių rezultatų, buvo nutraukta. O R. Mickevičiūtė ir D. Skarius gyveno toliau sau – lyg nieko nebūtų nutikę. Tik praėjusių metų rugpjūtį pareigūnus pasiekė žinia, kad D. Skarius vis dėlto gali būti susijęs su K. Šimonio dingimu – byla dėl dingimo be žinios buvo atnaujinta, o įtariamasis buvo dar kartą apklaustas policijoje. Tada jau vyras prabilo apie įvykdytą nusikaltimą.
Per apklausą D. Skarius sakė, kad su K. Šimoniu prievoje susigrūmė dėl to, jog šis tą pačią dieną buvo sumušęs R. Mickevičiūtę. „O paskui jau buvo per vėlu“, – kalbėjo jis.
Dar alsuojančio K. Šimonio kūną D. Skarius iš pradžių paslėpė krūmuose ir išvažiavo į namus, kur žiūrėjo televizorių. Būtent tada jam ir gimė planas kūną užkasti – tą patį vakarą, kai ėmė temti, jis sugrįžo į R. Mickevičiutės sodybą, pasiėmė kieme buvusį karutį, jį nusivarė į pievą, įsikėlė lavoną, parvežė jį prie ūkinio pastato, kur iškasė duobę ir joje užkasė lavoną.
Tuo metu R. Mickevičiūtė prisipažino mačiusi, kaip kaimynas netoli ūkinio pastato kasė duobę. Ji netrukus suprato, kad čia bus palaidotas jos sugyventinis, tačiau apie tai niekam nesakė, nes augino tris nepilnamečius vaikus.
„Bijojau, kad jei pranešiu apie nužudymą, tai ir pati būsiu įtariama, tada iš manęs gali būti atimti vaikai“, – teisme sakė moteris.