Gegužės pabaigoje teismas paskelbė, kad šeimos ieškinys, siekiantis 120 tūkst. eurų, tenkinamas iš dalies – Kretingos rajono savivaldybė turi atlyginti 40 tūkst. eurų žalą ir sumokėti palūkanas nuo vaikų paėmimo dienos.
„Mes neketiname ieškoti didesnės sumos. Pinigų reikės vaikams, be to, kad įrodytume savo tiesą dėl šio teismo ėmėme paskolą, tad reikės padengti ir ją. Su vaikais iki šiol dirba psichologai, yra kitų reikmių, kur reikalingi pinigėliai. Be to, mums svarbiausia buvo įrodyti, kad esame teisūs ir taip, kaip pasielgė vaiko teisių specialistai su mumis, elgtis tikrai negalima“, – DELFI sakė berniukų mama.
Moteris neslepia, kad šeimos išgyventas košmaras turi labai rimtų pasekmių. Vyresnis berniukas buvo paimtas tiesiai iš darželio, kai auklėtojai pranešė Kretingos vaiko teisių skyriaus specialistams, kad pamatė galimus sumušimus ant berniuko kūno. Vietoj to, kad pasikalbėtų pirma su tėvais, specialistai nusprendė tuoj pat paimti vaiką. Lyg to būtų maža, jau kitą dieną vaiko teisių gynėjai atvyko į šeimos namus su policija ir jaunesnįjį sūnų išplėšė iš tėvų rankų.
Lyg didžiausi nusikaltėliai pasijutę tėvai bandė įrodyti, kad vyresnėlis turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių žalojasi. Kartais berniukas suduodavo ir broliukui. Tačiau daugiau nei pusmetį vaikai gyveno svetimų žmonių globoje, kol pagaliau buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš vaikus ir pateikta vaiko teisių specialistų išvada, kad tėvai nemelavo.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vida Stonkuvienė vaiko teisių sprendimą atimti abu vaikus iš šeimos įvardijo kaip neatsakingą Kretingos vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimą.
„Buvo remtasi neįgalaus vaiko pasakojimu. Taip, kaip buvo paimti vaikai iš šeimos, daryti negalima“,– sakė V. Stonkuvienė.
Šeima bei jiems atstovavęs byloje advokatas tokį teismo sprendimą vadina pergale ir savotišku įpareigojimu visiems vaikų teises ginti pasiruošusiems specialistams. Teismas konstatavo, kad pirma reikia išsiaiškini, ar grėsmė vaiko sveikatai ir gerovei yra reali, ar šeimai reikalinga kažkokia pagalba.
Anot šeimos advokato Aliaus Galmino, vaikai iki šiol dar reaguoja jautriai, kai į jų kiemą atvažiuoja nepažįstamas automobilis, jiems reikia laiko pasimiršti.
„Mums šis teismo sprendimas labai svarbus. Tik neaišku, ką darys savivaldybė, ar paduos skundą, ar ne. Mes jau norime ramybės“, – sako berniukų mama.
Kretingiškių šeima pateko į nepavydėtiną situaciją, kai 2010 metais Kretingos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnai pirma atėmė du vaikus ir tik po to ėmė aiškintis, kas iš tiesų įvyko.
Asmeninės Vaiko teisių apsaugos specialistų atsakomybės šeima nesiekė, kaip atsakovas teisme buvo nurodytas Kretingos rajono savivaldybė. Tuo metu savivaldybėse veikė savivaldybei pavaldūs vaiko teisių apsaugos skyriai, bet jie neturėjo jokios atsakomybes ar pavaldumo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Septynis mėnesius tėvams teko kovoti, kad Vaiko teisių specialistai pripažintų sūnaus ligą ir tai, kad tėvai tuomet dar penkerių metų sūnaus nemušė. Be to, kol vyko ikiteisminis tyrimas, iš šeimos buvo paimtas ir antras – tuomet dar nė dvejų metų neturėjęs sūnus.
Pirmasis berniukas buvo paimtas tiesiai iš darželio, antrąjį vaiko teisių specialistai tiesiog išplėšė iš tėvų rankų, kai atvyko su pareigūnais.
Moteris su sutuoktiniu neslepia, kad ilgi mėnesiai atskirai šeimos gerovei padarė daug žalos. Šeima moralinę žalą įvertino 120 tūkstančių eurų. Apie įtarimus, kad vyresnėlis serga autizmu, moteris pasakė specialistams iškart, kai tik berniukas buvo paimtas. Anot moters, tada jos niekas neklausė, o kai pagaliau berniuko ligą pripažino, tiesiog atidavė vaikus.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė sako, kad šioje istorijoje labai norėtųsi padėti tašką, tačiau jos manymu, atsakomybė turi kristi ne ant vienos institucijos pečių.
„Juk eina kalba ne tik apie vaikų paėmimą, o ir apie septynis mėnesius, per kuriuos vyko tyrimas. Man labai norisi atsiprašyti prieš šeimą už valstybę. Atsakinga už tai ir prokuratūra. Pagalvokite, vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas pamato sumuštą vaiką, jis pasielgė taip, kaip manė reikalinga. O po to dėl ilgai vykusio tyrimo vaikai buvo atskirti, jau ne dėl savivaldybės darbuotojų kaltės“, – DELFI sakė J. Girdvainė.
Dar nesibaigus terminui iki galimo skundo pateikimo, savivaldybės advokatai nusprendė bylinėtis toliau. Anot J. Girdvainės, viskas buvo daroma dėl pačių vaikų saugumo. Be to, sugrįžti į šeimą vaikai negalėjo jau ne dėl savivaldybės darbuotojų kaltės. Užtruko ikiteisminis tyrimas, kiti procesiniai veiksmai, kurie nepriklauso nuo vaiko teisių gynėjų.