Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. V. buvo nuteistas už tai, kad kartu su dviem bendrininkais 2018 m. vasarą neteisėtai žvejojo draudžiamais tinkliniais žvejybos įrankiais, pranešė prokuratūra.
Vieną vakarą vyrai Trakų rajone esančiame ežere išmetė 9 plombomis nežymėtus tinklus. Kitos dienos rytą jie ištraukė neteisėtai sužvejotus 119 karšių, 112 starkių, 27 lynus, daugiau kaip 20 kg karosų ir kitų žuvų. Neteisėtai žvejodami, vyriškiai naikino laukinės gyvūnijos išteklius ir padarė didelę, daugiau kaip 25 tūkst. eurų, žalą gyvūnijai.
Vilniaus regiono apylinkės teismas visus tris žvejus pripažino kaltais dėl neteisėto žvejojimo, jiems buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės bei tam tikrą laiką uždrausta žvejoti. Vyriškiai buvo įpareigoti ir solidariai atlyginti gamtai padarytą žalą. Teismo sprendimu, iš A. V. turėjo būti konfiskuotas ir automobilis, į kurį buvo sukrautos neteisėtai pagautos žuvys.
Su tokiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutiko ugniagesys-gelbėtojas A. V. Vilniaus apygardos teismas, š. m. kovo mėn. išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir A. V. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu kreipėsi Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Darius Maleckas, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl A. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Prokuroras kasaciniame skunde nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkami taikė būtinąsias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlygas, t. y. nuostatas, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Prokuroras atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu A. V. savo kaltę neigė, atsisakė duoti parodymus, nepadėjo greitai ir operatyviai atskleisti ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių, bet, nurodydamas neatitinkančius tikrovės faktus, klaidino pareigūnus. Siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. A. V. savo kaltę pripažino tik teismo posėdžio metu, tačiau sprendimą prisipažinti priėmė ne savanoriškai, nuoširdžiai, o tik dėl asmens, sutikusio būti laiduotoju, įtakos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija atsižvelgė į prokuroro kasaciniame skunde išdėstytus argumentus ir galutine bei neskundžiama nutartimi paliko galioti A. V. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir juo paskirtą bausmę.