Tarptautinės operacijos apimtys įspūdingos – buvo atlikta įvairiose šalyse atlikta 700 kratų, rasta ir išimta virš 8 tonų kokaino, 22 tonos kanapių, 2 tonos amfetamino, 250 ginklų ir 39 mln. eurų įvairiomis valiutomis.
Prie šios operacijos prisidėjo ir Lietuvos pareigūnai – pagal gautą informaciją jie atliko 11 tarptautinių sulaikymo operacijų, per kurias sulaikyta virš 30 įtariamųjų, siejamų su mūsų šalies kriminaliniu pasauliu. Šių operacijų metu rasta narkotikų, kurių vertė juodojoje rinkoje viršija 8,8 mln. eurų.
„Dalis priklauso Lietuvoje tiek užsienyje veikiančioms nusikalstamoms grupuotėms, dalis yra nauji veidai, ypatingai tie, kurie ilgą laiką gyvena užsienyje ir priklauso tarptautinėms grupuotėms“, – apie įtariamuosius kalbėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis.
Slapti susirašinėjimai – nusikaltėlių būtinybė
Šios neįtikėtinos ir kriminalinio trilerio vertos operacijos ištakos – 2018 metai. Ją pavyko įgyvendinti pasinaudojus tuo, kad nusikaltėliai seniai ieško įvairių saugaus bendravimo galimybių. Teisėsauga laisvai gali klausytis šešėlinio pasaulio veikėjų telefoninių pokalbių ar perimti jų žinutes, todėl jie persikelia į koduoto susirašinėjimo platformas.
Esant itin slaptų susirašinėjimų poreikiui, atsirado ir tų, kurie pasiūlė viliojantį sprendimą. Jau kurį laiką sukurti ir į rinką paleisti specialūs užkoduoti telefonai, su kuriais neįmanoma nei paskambinti, nei prisijungti prie interneto. Vienintelė jų funkcija – siųsti šifruotas žinutes į kitus identiškus telefonus, o šių susirašinėjimų pareigūnai perimti negali.
Slapto susirašinėjimo įrenginių kaina svyruoja nuo 1,5 tūkst. iki 2 tūkst. JAV dolerių. Jų neįmanoma įsigyti įprastoje parduotuvėje, telefonus nusikalstamo pasaulio atstovai perka per patikimų tiekėjų tinklą. Jie net nėra reklamuojami, žinios apie tokius prietaisus tarp kriminalinio pasaulio atstovų pasklinda iš lūpų į lūpas.
Susirašinėjimo koduotais telefonais teisėsauga visame pasaulyje ne tik negali nulaužti, tačiau jie turi ir kitą nusikaltėliams naudingą funkciją – visą informaciją įrenginyje galima ištrinti per atstumą, todėl pareigūnams iš jų mažai naudos net jį radus per kratas.
Tokie telefonai naudojami išimtinai kriminaliniame pasaulyje. Net ir labiausiai savo privatumu besirūpinantis pilietis nemokės 2 tūkst. dolerių už įrenginį, kuriuo galės tik išsiųsti užkoduotą žinutę. O narkotikų prekyba neatsiejama nuo koduotų susirašinėjimų ir pelnas čia toks didelis, kad nusikaltėliai gali sau tai leisti.
Būtent tokią paslaugą teikė Kanados įmonė „Phantom Secure“, kurio direktorių Vincentą Ramosą 2018 metų kovą sulaikė JAV Federalinių tyrimų biuro (FTB) agentai. V. Ramosas prisipažino, kad jo įmonės telefonais nusikaltėliams visame pasaulyje padėjo prekiaujant narkotikais, naikinant įkalčius ir plaunant pinigus. Už tai jis sulaukė 9 metų įkalinimo bausmės bei buvo priverstas atsisveikinti su 80 mln. JAV dolerių, kuriuos uždirbo iš nešvaraus verslo.
Genialus planas
Po V. Ramoso sulaikymo FTB agentai užverbavo vyrą, kuris kūrė naujos kartos užkoduotus slapto susirašinėjimo įrenginius. Nenorėdamas atsidurti už grotų, jis sutiko bendradarbiauti su JAV teisėsauga. Taip 2018 metų spalį prasidėjo operacija „Trojos skydas“ (Operation Trojan Shield), apie kurios kulminaciją visas pasaulis sužinojo šį antradienį.
Kadangi koduotų telefonų prekyba yra itin uždaras verslas, pradėta buvo pamažu. Slaptas FTB bendradarbis savo sukurtus slapto susirašinėjimo įrenginius „Anom“ pasiūlė trims tiekėjams Australijoje, kurie anksčiau platino „Phantom Secure“ prietaisus.
Šio bandymo pradžia buvo sėkminga – parduota maždaug 50 telefonų, kurie pateko į uždarų ir įtakingų Australijos kriminalinių organizacijų narių rankas. Turėdami teismo leidimą, šios šalies pareigūnai pradėjo stebėti jų susirašinėjimus.
Taip gauta informacijos apie prekybą šimtais kilogramų narkotikų, ginklų kontrabandą ir kitus nusikaltimus.
Kadangi prietaisas atrodė saugus, juo naudotis ėmė ir grupuočių lyderiai, o tada gandai apie patikimą naujovę sklisti tarp nusikaltėlių visame pasaulyje.
FTB savo slaptam bendradarbiui sumokėjo 180 tūkst. JAV dolerių, o jam, tęsiant operaciją, pavyko į rinką paleisti tūkstančius „Anom“ telefonų. Jais naudojosi nusikaltėliai iš 90-ies valstybių, tarp jų ir Lietuvos. Įrenginiai itin populiarūs tapo Vokietijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Australijoje ir Serbijoje, būtent čia eina svarbūs narkotikų prekybos keliai.
„Anom“ įrenginių paklausa dar labiau išaugo, kai šių metų kovą teisėsaugai pavyko likviduoti analogišką paslaugą teikiančią „Sky Global“ kompaniją. Įmonės sukurtos platformos „SKY ECC“ susirašinėjimus perėmę belgų pareigūnai sulaikė 48 įtariamuosius, tarp kurių ne tik prekeiviai narkotikais, bet ir policininkai, prokuratūros darbuotojas, valdininkai, kurie, kaip manoma, tekino svarbią informaciją grupuotėms.
Bendravo nesislėpdami
Kai rašoma JAV Kalifornijos teismo išslaptintuose dokumentuose, pasinaudojus per „Anom“ platformą perimtais susirašinėjimais, teisėsauga įvairiose valstybėse jau sustabdė ne vieną narkotikų siuntą.
Nusikaltėliai, jausdamiesi saugūs, ten bendravo atvirai ir be jokių šifrų aptarinėjo savo planus bei narkotikų kainas bei kontrabandinius siuntinius.
„Turiu nedidelį darbelį. 2 kg kokaino bus įdėti į prancūzų diplomatinio pašto vokus iš Bogotos“, – vienoje perimto pokalbio žinutėje sėbrui rašo liūdnai pagarsėjęs australų nusikaltėlis Baris Tukelis. Po to jis priduria, kad tokios siuntos gali būti reguliarios, bet tiekėjai Kolumbijoje nori pasiimti 50 procentų pelno. Dar jis prideda ir nuotraukas, kaip atrodo siuntos.
Tokių ir panašių susirašinėjimu perimta daugybė, prekeiviai kalba apie narkotikus paslėptus bananuose ir įvairiuose kituose kroviniuose.
Panaudojus šią medžiagą 2020 spalį buvo sulaikyta iš Ekvadoro į Belgiją atkeliavusi 613 kg kokaino siunta, kuri slėpta tuno skardinėse. 2021 metų gegužę Ispanijos policijai pavyko rasti 1595 kg kokaino, kuri buvo įgrūstas į anansus atplaukusiuose laive iš Kosta Rikos.
Prie bendro Australijos ir FTB tyrimo prisijungus Europolui, iš viso pavyko identifikuoti per 300 skirtingų kriminalinių organizacijų, tarp jų ir Italijos mafijos nariai, ir baikerių gaujos, ir įvairūs narkotikų gamybos, tiekimo, ir platinimo kanalai.
Tikėtina, kad tarp 800 pasaulyje sulaikytų įtariamųjų yra ir korumpuotų pareigūnų, kurie tekindavo informaciją nusikaltėliams apie tyrimus bei už pinigus nepamatydavo narkotikų siuntų.
Slapto susirašinėjimo įrenginius teikia ir daugiau įmonių. JAV teisėsauga viliasi, kad ši operacija ne tik taps istoriniu smūgiu organizuotam nusikalstamumui, bet ir įneš nepasitikėjimo į koduotų telefonų rinką.