Kaip DELFI sakė Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas, žemės ūkio aviacijos įmonės (barstančios trąšas laukuose ir pan.) „Klaipėdos avialinijos“ lėktuvas „An-2” skrido iš Geteborgo į Lietuvą. Jame buvo du pilotai, jokių keleivių, pasak A. Šumsko, nebuvo.
Pilotai, Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojo teigimu, vieni labiausiai patyrusių šalyje, tarp šios klasės lėktuvais skraidančių lakūnų.
Jie jau buvo įskridę į Lietuvos oro erdvę, kai 16.16 val. užmezgė paskutinį radijo ryšį. Po to lėktuvas dingo. Oro sąlygos tuo metu buvo normalios. Ryšys su lėktuvu prarastas, kai jis buvo maždaug už 97 jūrmylių nuo Palangos.
Bendrovė "Klaipėdos avialinijos" šį 1981 m. pagamintą rusišką lėktuvą nusipirko Švedijoje ir pilotai jį turėjo parskraidinti į Lietuvą.
Dingęs lėktuvas buvo jūroje ieškomas ir naktį, tačiau nieko nerasta. Išaušus prie lėktuvo paieškoje dalyvaujančių karo laivų vėl prisijungs sraigtasparniai.
Paieškos vyko visą naktį, oro sąlygos – sudėtingos
Lietuvos jūrų pajėgų atstovas civilių ir karių bendradarbiavimui kapitonas leitenantas Antanas Brencius DELFI teigė, jog Baltijos jūroje dingusio lėktuvo ir pilotų paieškos kol kas yra bevaisės. „Laivai „Šakiai“ ir „Jotvingis“ paieškas vykdė visą naktį ir jie negrįš tol, kol neapieškos viso numatyto paieškos ploto. O jis yra labai didelis, nes lėktuvas dingo, tiksliau signalas su juo prarastas, kai jis buvo 97 jūrmylių atstumu nuo Palangos. Skaičiuojama, kad per valandą jūroje ieškomas objektas nuo tikslių savo koordinačiių gali nukrypti dar pusę kilometro. Todėl paieškos plotas tikrai didelis“, – teigė A. Brencius.
Naktį planuota, kad iš ryto, kai tik prašvis, prie paieškos operacijos vėl prisijungs ir orlaiviai. „Šią minutę nėra sprendimo kelti į orą orlaivius, nes oro salygos sudėtingos. Vyrauja rūkas, todėl tai tik apsunkina paieškas, gal todėl kol kas nėra sprendimo, jog prie paieškų vėl prisijungtų orlaiviai“, – teigė A. Brencius.
Kreipiasi pagalbos į Latviją
Gelbėjimo ir paieškos operaciją vykdantys pareigūnai jau kreipėsi į Latvijos Jūrų pagalbos koordinavimo centrą, kad šie padėtų ieškoti dingusio orlaivio ir jo pilotų.
„Kol kas laukiame atsakymo, ar latviai padės. Jie taip pat turi paieškos laivus, orlaivius. Į latvius kreipėmės, nes, remiantis mūsų skaičiavimais, dėl vėjo krypties, jo greičio, paieškos objektas turėtų artėti prie Latvijai priskirtos paieškos ir gelbėjimo zonos“, – aiškino A. Brencius.
Jis kol kas neturėjo informacijos, ar šiandien ieškoti dingusių žmonių ir lėktuvo padės švedų orlaiviai, kurie į pagalbą suskubo šeštadienį.
„Tiesą sakant, juk mes net nežinome, ar tas lėktuvas nukrito į jūrą. Visi vis dar tikimės laimingos pabaigos. Gelbėtojams ypač padėtų tai, jei pavyktų rasti kokią nuolaužą, tepalų dėmę. Tada būtų aišku, kad lėktuvas nukrito, galėtume susiaurinti paieškos teritoriją, nes ji dabar yra didžiulė“, – kalbėjo A. Brencius.
Paskutiniu atskaitos tašku, kur galimai nukrito lėktuvas, laikoma vieta, esanti už 97 jūrmylių nuo Palangos. Dabar ji jau gali būti „pasislinkusi“ kokiomis 8 jūrmylėmis į šiaurę, tai lemia oro sąlygos.
„Jos sudėtingos. Vėjas dabar jūroje gūsiuose siekia iki 15 metrų per sekundę, jis kelia bangas iki dviejų metrų aukščio, o tai apsunkina paiešką, nes sunkiau ką nors pastebėti tiek iš paieškos laivo, tiek iš oro. Prognozuojama, kad vėjas dar labiau stiprės, bangos didės, todėl paieškos sąlygos bus dar sudėtingesnės“, – prognozavo A. Brencius.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) vėliau pranešė, kad Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras paprašė atitinkančias funkcijas vykdančio Latvijos centro skirti papildomus pajėgumus paieškai Latvijos atsakomybės zonoje. Latvijos jūrų gelbėjimo koordinavimo centras informavo apie tai, kad netrukus prie paieškos operacijos prisijungs vienas Latvijos sraigtasparnis.
A. Brencius: tokiose operacijose ieškome gyvų žmonių
Lietuvos jūrų pajėgų atstovas civilių ir karių bendradarbiavimui kapitonas leitenantas Antanas Brencius nepabijojo įvardinti, jog kuo ilgiau vyksta paieška, tuo mažiau vilties ieškomus žmones rasti gyvus.
„Apie tai, kiek žmonės gali išgyventi jūroje, mes sprendžiame pagal tai, kokias priemones jie turėjo. Žinome, kad jie turėjo gelbėjimosi liemenes, hidrokostiumus, guminę valtį. Tačiau nežinome, ar spėjo šias priemones panaudoti. Todėl nežinome, ar jie yra valtyje ir dreifuoja, ar vandenyje. Nežinome, kokie yra tie hidrokostiumai, kaip labai jie saugo nuo šalčio. Galiu pasakyti tiek, kad tokiose operacijos ieškome gyvų žmonių. Taip yra ir dabar“, – teigė A. Brencius.
Todėl, anot jo, paieškos ir gelbėjimo operacija truks tol, kol bus rasti žmonės, arba tol, kol egzistuos teorinė tikimybė juos rasti gyvus. Tačiau tai skaičiuojama valandomis, o ne paromis.
„Pasikartosiu, kad mes net nežinome, ar lėktuvas nukrito į jūrą. Todėl jei pavyktų rasti nors kokią nuolaužą, tai labai padėtų“, – akcentavo A. Brencius.
Skrido labiausiai patyrę Lietuvos pilotai
Bendrovės „Klaipėdos avialinijos“ direktorius Viktoras Šišniauskas patvirtino, jog Baltijos jūroje dingęs lėktuvas „An-2“ priklauso įmonei ir juo iš Švedijos skrido du pilotai, kurie, vadovo žodžiais tariant, yra labiausiai patyrę Lietuvoje pilotuoti tokio tipo lėktuvus. Šį An-2 pilotavo Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis. Abu jie turi po maždaug 40 metų pilotavimo stažo.
„Nežinau, ar lėktuvas nukrito, ar nusileido. Tikiu, kad vyrai yra gyvi. Aš manau, kad jie lėktuvu nusileido į jūrą. Suprantu, kad lėktuvas skęsta, bet viliuosi, kad pilotai iš jo išsilaipino, jie turi plaustus, yra profesionalai. Gelbėtojai dirba, turėtų juos rasti, juk vyrų laukia ir šeimos. Net nenoriu pagalvoti apie blogiausią scenarijų“, – susijaudinės kalbėjo V. Šišniauskas.
„Žinau, kad jie įskrido į Lietuvos oro erdvę, kad užmezgė ryšį su Palangos oro uostu, o paskui signalas dingo. Nežinau, kas atsitiko. Gal lėktuvą kas nors pašovė, gal dar kas nors. Bet jis juk buvo techniškai tvarkingas. Svarbiausia, kad vyrai būtų gyvi“, – sunkiai žodžius rinko direktorius.
Karinių jūrų pajėgų laivai tęsia paiešką
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, apie pirmą val., Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad gegužės 16 d., apie 18 val., Karinių oro pajėgų ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro budėtojai gavo Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centro pranešimus apie prarastą ryšį su orlaiviu An-2, skridusiu virš Baltijos jūros.
Į paieškos rajoną iš Nemirsetos gelbėjimo posto buvo nedelsiant išsiųstas budintis Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8, dar vienas karinis sraigtasparnis atskrido iš Kauno, jei prireiktų pastiprinti operaciją. Paieškai taip pat buvo pasitelkti du Karinių jūrų pajėgų laivai: gelbėjimo laivas „Šakiai“ ir vadovavimo bei aprūpinimo laivas „Jotvingis“ (N42). Prie paieškos taip pat prisijungė Švedijos orlaiviai.
Apie 23.45 val. kariniam sraigtasparniui grįžus į gelbėjimo postą, toliau paiešką tęsia Karinių jūrų pajėgų laivai.
Operaciją koordinavo Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centras, vėliau koordinavimą parėmė Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.
Preliminariais Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centro duomenimis, Lietuvoje registruotas civilinis orlaivis skrido iš Švedijos į Lietuvą.
Pasitelktas karinis sraigtasparnis
Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius BNS sakė, kad 7 val. 20 min. ieškoti lėktuvo pakilo Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8. Karo laivai paieškas tęsė ir naktį. Jokių dingusio orlaivio pėdsakų kol kas neaptikta.
„Naujienų jokių. Ieškoma 97 jūrmylių atstumu nuo kranto, būdamas tokiu atstumu jis prarado ryšį su Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centru“, - BNS sakė kapitonas leitenantas A.Brencius. Jis pažymėjo, kad neradus lėktuvo, jo bus ieškoma šiauriau, kas valandą ieškomas objektas gali vis labiau tolti.
A. Brencius LRT radijui teigė, kad žvalgyba iš oro taip pat yra sudėtinga.
„Dabar pasiųstas vienas sraigtasparnis, jis apžiūrės, kokia yra žvalgyba iš oro. Ją sunkina žemi debesys. Vėliau galbūt bus pasiųsta ir daugiau orlaivių žvalgybai iš oro“, - kalbėjo A. Brencius.
Sekmadienį Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad pagerėjus matomumui, dingusio An-2 orlaivio paieškai išsiųstas Lietuvos karinių oro lėktuvas L-410, galintis greičiau apskristi didesnius jūros plotus.
Be L-410, paiešką Baltijos jūroje tęsia du Lietuvos kariuomenės lavai, Latvijos atsakomybės zonoje jūrą žvalgo Latvijos sraigtasparnis.