Tarp jų – ir dvigubą žmogžudystę, įtariama, įvykdžiusio tariamo kovotojo prieš pedofiliją Drąsiaus Kedžio motina Laimutė Kedienė.
Teismas nagrinėja D. Kedžio bičiulių Raimundo Ivanausko ir Eglės Barauskaitės baudžiamąją bylą – jie kaltinami kurstymu žudyti.
Toliau liudytojų apklausas tęsianti trijų teisėjų kolegija pirmiausiai apklausė kaunietį Ričardą Vaičiūną – po Laimutės Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės ir teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymo į jo vairuojamą krovininį automobilį atsitrenkė, įtariama, D. Kedys.
„Tada važiavau su krovinine mašina Kariūnų plentu Vaišvydavoje, kai į mano automobilio galą atsitrenkė lengvoji mašina „Volkswagen Golf“ – štai ir autoįvykis, – pasakojo R. Vaičiūnas. – Išlipau, pasižiūrėjau į mašiną, o kitame automobilyje sėdėjo žmogus – jis net nesigilino, kas įvyko, į savo krepšį kažką dėliojo ir net nesiruošė išlipti. Kol apžiūrinėjau savo vilkiką, tas vyras išlipo ir nuėjo“.
Pasak liudytojo, vyras su savimi turėjo didelį sportinį krepšį. „Matėsi, kad jis slėpė savo veidą ir nenorėjo bendrauti, aš jam dar šūktelėjau, jog niekur neitų, tačiau jis tik paspartino žingsnius, o paskui ėmė bėgti“, – vairuotojas tikino, jog vyras bandė slėpti savo veidą po kepurėle.
Jis prisiminė, kad vėliau į eismo įvykio vietą atvykę pareigūnai apžiūrėjo lengvąjį automobilį, kuriame rado šovinį. „Tada buvo uždrausta prieiti prie automobilio“, – sakė R. Vaičiūnas.
Tuo metu policijos pareigūnas Modestas Gerulis, po eismo įvykio apžiūrėjęs automobilį, teisme sakė, kad šovinio tūtelė buvo rasta po keleivio sėdyne. „Vairuotojo pėdsakų ieškojo tarnybinis šuo, tačiau jie vedė tik tik autobusų stotelės“, – prisiminė jis.
Autobuso vairuotojas: D. Kedys prašė nuvežti į mišką
Atnaujinta 10.05 val.: Maršrutinio autobuso vairuotojas Saulius Ugorinka, kuris, įtariama, po žudynių D. Kedį vežė į Vaišvydavą, teisme taip pat prisiminė, jog prie stotelės įlipęs vyras elgėsi keistai ir su savimi turėjo didelį krepšį.
„Važiavau maršrutiniu autobusu ir priešais stotelę prie bažnyčios ir mokyklos sustabdė trys mergaitės, šalia jų buvo vyrukas, galvojau, kad tėvelis paėmė, – sakė S. Ugorinka. – Jos susimokėjo, o tas vyrukas kažkodėl nemokėjo – paskui atsisėdo, galvoju, ko jis nemoka, na, tiek to, išlips ir priminsiu, jog susimokėtų – iki pat galo maršruto nuvažiavau, visi išlipo, o jis – ne. Sako, gal gali mane į mišką nuvežti. Nieko konkrečiau nepasakė, sakiau, kad ne, laiko nėra, tuomet jis man 20 litų padavė, taip suglamžytą į kamuoliuką, atidaviau gražą ir išlipo“.
Liudytojas pažymėjo, kad keleivis buvo „kažkoks sunerimęs, pasimetęs“. „Jis man atrodė keistuolis, taip žmonės nevažiuoja – jis nemoka, blaškosi į šonus“, – sakė S. Ugorinka.
Vairuotojas teigė, kad grįžęs į namus per žinias pamatė, jog nužudyti du žmonės. „Visos žinios mirgėjo apie šaudymus, rodė nuotraukas, ir aš spėjau, jog čia tas pats žmogus, kuris važiavo su manimi – šiandien žinau, jog tai buvo D. Kedys“, – kalbėjo liudytojas.
L. Kedienė: sūnus neturėjo pinigų, dukra jam lizingu nupirko automobilį
Atnaujinta 10.25 val.: Kadangi dėl Kauno žudynių buvo įtariamas D. Kedys (jam mirus baudžiamasis persekiojimas buvo nutrauktas) jo motinai L. Kedienei, kaip šeimos narei, teismas pasiūlė dvi alternatyvas – duoti arba neduoti parodymų.
„Galiu duoti, galiu neduoti“, – sakė ji. Kiek pasvarsčiusi moteris sutiko kalbėti. „Ant šaukimo buvo parašyta, kad byla dėl nužudymo – nežinau, ar dėl mano sūnaus, ar dar dėl ko“, – sakė ji.
Liudytoja prisipažino, kad yra mačiusi kaltinamųjų suole sėdintį R. Ivanauską – jis lankydavosi kultūrizmo klube, o E. Barauskaitė buvo jo draugė. „Kokie jų santykiai su mano sūnumi, nežinau“, – teigė ji.
L. Kedienė pasakojo, kad savo sūnų D. Kedį paskutinį kartą matė 2009-ųjų spalio 5-ąją, kai buvo nužudyti J. Furmanavičius ir V. Naruševičienė. „Buvau su mergaite, kai jis išėjo – girdėjau tik jo žingsnius, ir viskas“, – sakė ji.
Apie dvigubą žmogžudystę L. Kedienė teigė žinanti tik iš spaudos. Moteris taip pat pažymėjo, kad sūnus, kurį ji teisme vadino Drąsiuku, turėjo tik vieną automobilį – „Mercedes Benz“.
„Jis neturėjo pinigų, dukra lizingu paėmė“, – sakė L. Kedienė. Vis dėlto, moteris pripažino, kad sūnus turėjo du ginklus: „Juos turėjo legaliai, laikė seife“.
Liudytojos teigimu, žudynių dieną į namus atvažiavusi policija seife nerado ginklų. „Vėliau vieną rado, o kur kitas – taip ir nežinau“, – sakė L. Kedienė.
Džiaugėsi L. Stankūnaitės draugyste su A. Ūsu
Atnaujinta 10.40 val.: L. Kedienė sakė, jog sūnus ne kartą yra pasakojęs, kaip yra sekamas. „Ne tik sekė, bet ir užpuolė, kas tokie, nežinau, nepažino tų žmonių“, – moteris taip pat prisipažino, jog Drąsius vartojo raminamuosius vaistus.
Ji nieko negalėjo pasakyti apie nužudytą teisėją J. Furmanavičių – sūnus esą apie jį nieko nepasakojo. „Kažkas Drąsiukui buvo pasakę, kad ir jis prievartavo tą mergaitę – jis praktiškai man nelabai ką pasakojo, – ašaras liejo L. Kedienė. – Pažinojau tik Violetą, tai Drąsiaus sugyventinės Laimos sesuo, ji važiuodavo į Šiaulius pas kareivius šokti, o mergaitę palikdavo“.
Moteris teigė, kad D. Kedys iš pradžių džiaugėsi L. Stankūnaitės draugyste su Andriumi Ūsu: „Galvojo, vyresnis, padoresnis žmogus, pastatys ją ant kojų, nes jis ją buvo išvijęs“, – sakė liudytoja.
Moteris tikino, kad nieko negali pasakyti ir apie vadinamąjį slaptąjį informatorių M. Žalimą. „Jis meluoja, jo gyvenime nesu mačiusi – tai grynas melas, jis aiškina, kad pas mus kieme buvęs, bet aš jo akyse nesu mačiusi, nežinau, iš kur atsirado, sako, laidotuvėse buvo, bet ten tūkstančiai žmonių buvo, galėjau ir nematyti“, – patikino ji.
Vėl prisiminė mergaitės dramą
Atnaujinta 10.52 val.: Liudytoja teigė, kad Drąsius labai pergyveno dėl savo mažametės mergaitės. „Man gėda pasakoti, kaip ta mergaitė man pasakojo, ką su ja darė – ji sakydavo, jog Jonas, Andrius ir Aidas... Kartais būdavo atskirai, Aidas dar ją veždavosi į namus ir akis užrišdavo“, – L. Kedienė teigė, jog kartą sūnus kompiuteryje parodė teisėjų nuotraukas ir anūkė esą iš karto atpažino teisėją J. Furmanavičių.
„Žinote, atėjo kažkas iš žmonių, sakė, ieškok Jono, nes jis su Violeta vaikščioja – sakė, vaikšto jie kartu, ir dar bylas padeda nagrinėti jos (V. Naruševičienės) vyro“, – anksčiau niekur neskelbtą versiją teisme pateikė L. Kedienė.
Pasak jos, labiausiai D. Kedys piktinosi L. Stankūnaite. „Jeigu motina jam neduos vaiko, tai niekas jam ir nieko nedarys – Drąsius visą laiką sakė, jog ji ne motina, jeigu duoda su savo vaiku taip elgtis“, – prisiminė liudytoja.
Liudytoja matė, kaip nušovė J. Furmanavičių: buvo du vyrai
Atnaujinta 11.24 val.: Į teismą liudyti atvyko ir kaunietė Giedrė Naujokaitytė, maždaug iš 15 m atstumo mačiusi, kaip buvo nušautas teisėjas J. Furmanavičius.
Mergina teisme sakė, kad tą spalio 5-osios rytą buvo tėvų namuose, kai išgirdo ne mažiau penkis šūvius.
„Išgirdau kaip šovė, tas vyras, į kurį buvo šauta, buvo suklupęs, jis dar rodė akivaizdžius gyvybės požymius – tada pamačiau, kaip į jį šovė – į galvą, tas žmogus sukniubo, – sakė iš antro aukšto kraupų įvykį mačiusi liudytoja. – Kieme taip pat mačiau baltą autobusėlį, į kurį įlipo tas šovęs žmogus. Automobilyje buvo dar vienas žmogus. Jeigu pirmasis buvo veikime ir konkrečiai atliko savo veiksmus, tai antrasis buvo statiškas, sudėjęs rankas ant pilvo“.
„Tas antras žmogus nejudėjo, tik sėdėjo rankas sudėjęs, nebuvo jo jokios reakcijos į šūvį“, – apie automobilyje sėdėjusį asmenį kalbėjo liudytoja. Ji pažymėjo, kad sutelkė visą dėmesį į šaudžiusį vyrą – labiausiai įstrigo jo plaukai. „Jie labai krito į akis“, – pažymėjo ji.
Liudytoja teigė, kad jai į akis krito tai, kad tie du žmonės buvo užsidėję kelių darbininkų liemenes, o ant autobusiuko buvo užrašyta „Kauno keliai“.
„Nuvažiuojant autobusėliui puoliau skambinti 112, iš to jaudulio pasakiau, kad man atrodo, jog nušovė žmogų, ir nuvažiavo baltu „Kauno kelių“ autobusėliu“, – G. Naujokaitytė apgailestavo, kad nespėjo įsidėmėti ir užsirašyti transporto priemonės valstybinių numerių.
Liudytoja teigė, kad šūvius paleidęs vyras buvo „jaunas, 35-40 metų vyras, 175 cm ūgio, sportinio sudėjimo, labai lengvai valdė ginklą“.
Advokatų paklausta, ar negalėjo apsirikti matydama du žmones, G. Naujokaitytė patikino, jog dėl šio jos pasakojimo buvo atliktas tyrimas, kai tragedijos vietoje įvykis buvo atkurtas. „Aš mačiau du žmones“, – patikino ji.
Akademijos dėstytoja: autobusiuke buvo du vyrai
Atnaujinta 12.05 val.: Kad J. Furmanavičiaus atvyko žudyti du žmonės, teisme teigė ir Kauno dailės akademijos dėstytoja Lilija Mogylienė. Ji pasakojo, kad tą spalio 5-osios rytą atvykusi į darbą pamatė prie akademijos dirbtuvių stovintį mikroautobusą.
„Lauke stovėjo šviesus mikroautobusas, jame sėdėjo du vyrai, pagalvojau, gal kokia signalizacija suveikė, – sakė liudytoja. – Atrakinau vartus, tada iš autobusiuko išlipo vienas vyriškis – ne vairuotojas, o kitas, sėdėjęs keleivio vietoje – jis buvo apsirengęs kaip policininkas, ir liemenė buvo salotinės spalvos... Jis žiūrėjo, ką darau, bet man nieko nesakė. Įvažiavau į kiemą, užėjau į kabinetą trečiame aukšte ir daugiau nieko nemačiau“.
Pasak liudytojos, maždaug po 10 min. atėjusi dėstytoja pranešė, jog lauke yra sukniubęs vyras.
L. Mogylienė teigė, kad iš autobusiuko išlipęs vyras buvo maždaug 40 metų, 180 cm ūgio.
„Neatsimenu, ar jis buvo su kepure, negaliu net šito pasakyti“, – sakė liudytoja.
Atnaujinta 12.11 val.: „Vėliau viena studentė atėjusi pasakojo, kad tas autobusiukas važiuodamas iš tos gatvės ją aptaškė – ji tuo metu apie įvykį nieko nežinojo“, – prisiminė akademijos dėstytoja.
Trečiadienį teismas Kauno žudynių byloje taip pat žiūrės televizijos laidas „Abipus sienos“, kuriose buvęs D. Kedžio draugas žurnalistui Virginijui Gaiveniui pasakojo, kaip D. Kedys planavo žudynes. Anksčiau teisme apklaustas M. Žalimas teigė, kad šiuo metu nuo Lietuvos teisėsaugos besislapstanti D. Kedžio sesuo Neringa Venckienė pritarė žudynėms.
Atnaujinta 12.22 val.: Trečiadienį teismas į posėdį buvo išsiuntęs šaukimą ir D. Kedžio seseriai N. Venckienei, tačiau raginimo atvykti į teismą jai nepavyko įtekti. „N. Venckienės šiuo metu negalėsime iškviesti“, – sakė byloje kaltinimą palaikantis prokuroras. „Bet pagal įstatymą šaukimą turime išsiųsti“, – pažymėjo teisėjų kolegijai pirmininkaujanti Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė.
Visus neapklaustus liudytojus teismas kvies į vasario 12-osios posėdį, o dar kitus apklausinės sausio 27 ir 29 d.
Šioje byloje yra ir įslaptintų liudytojų, kurių teisėjai dar nėra apklausę. Teismas siūlė šiuos liudytojus apklausti nuotoliniu būdu – advokatams, nukentėjusiesiems ir prokurorui suteikta galimybė klausimus surašyti ant popieriaus iš anksto vėliau teisėjai juos užduos atskirame neviešame posėdyje.
Be to, J. Furmanavičiaus šeimai atstovaujančio advokato Valdemaro Bužinsko prašymu teismas sutiko, kad būtų apklausta teisėjo motina – ją namuose apklaus prokuroras, o vėliau pateiks vaizdo įrašą, nes moteris yra garbingo amžiaus ir į teismą negali atvykti.
Nustatė, kaip įvykdytos žudynės
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė pritarė D. Kedžio sumanymui įvykdyti nužudymus, todėl buvo susitikę su vadinamuoju slaptuoju informatoriumi Mindaugu Žalimu – jo prašė padėti D. Kedžiui nužudyti J.Furmanavičių, V. Naruševičienę, L. Stankūnaitę ir A. Ūsą. Be to, M. Žalimo buvo prašoma surasti sodo namelį, kuriame turėjo slėptis D. Kedys.
2009 m. rugsėjo 6-ąją M. Žalimas suabejojo nužudymų būtinimu, todėl esą R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė jį įkalbinėjo padėti įvykdyti nusikaltimus.
Pasak valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro, po 10 d. M. Žalimas kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie D. Kedžio planuojamas žudynes.
Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai taip pat nustatė, kad D. Kedys „dėl asmeninių priežasčių“ ruošiasi nužudyti keturis žmones ir ieško bendrininkų, pritarė D. Kedžio ketinimams ir sutarė, jog jam padės slapstytis bei suras bendrininką.
Byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Redas Savickas teisme sakė, kad kaltinamieji D. Kedį atvežė į Vilnių, kur jis susitiko su M. Žalimu. Čia R.Ivanauskas esą D. Kedį patikino, kad M. Žalimas yra „patikimas žmogus“, kuris padės nužudyti keturis žmones.
Taip pat nustatyta, kad nužudymo metu D. Kedys turėjo būti užsidėjęs peruką, specialiai pasinaudos kelių priežiūros tarnybos autobusiuku, įsigys ginklus, o po nužudymų autobusiuką paliks Marijampolėje, taip suklaidindamas pareigūnus. Iš čia jį į sodo namelį Vilniuje turėjo nuvežti M. Žalimas.
Prokuroras sakė, kad prieš žudynes D. Kedys išbandė ginklą – šaudė į neperšaunamas liemenes.
Pasak R. Savicko, jau rugsėjo 16-ąją M. Žalimas iš R. Ivanausko paėmė tris krepšius, kurie buvo reikalingi D. Kedžio slapstymuisi ir juos tądien nuvežė į sodo namelį.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad jau prieš geras dvi savaites iki žudynių buvo žinoma, kad D. Kedys žudys spalio 5-ąją.
Prokuroro teigimu, į J. Furmanavičių buvo šauta 8, o į V. Naruševičienę – 6-7 kartus.