Prieš trejus metus Lazdijų rajone nutikusi avarija visiškai aukštyn kojomis apvertė E. Bagucko šeimos gyvenimą – per nelemtąjį eismo įvykį jis neteko močiutės, sunkiai buvo sužalota žmona, traumą patyrė ir motina, ir jis pats. Sunkius sužalojimus patyrė ir kito automobilio vairuotojas.
„Tai buvo mūsų gyvenimo košmaro pradžia, – prisipažino E. Bagucko sutuoktinė Lina Baguckienė. – Kai po avarijos tik buvome atvežti į ligoninę, atėjo policininkas – išklausęs vyro pasakojimą apie įvykio aplinkybes jis tik papurtė galvą, sakė, ne, ne, taip negali būti, jeigu išvažiavote į priešingą eismo juostą, tai ir esate kalti. Mes tada dar nesupratome, kas mūsų laukia – kad tiek patyrę mes dar ir liksime kalti. Juk niekam net neįdomu, kaip viskas nutiko.“
E. Baguckas šiandien neabejoja, kad jam koją pakišo dar ir tai, kad jis nėra vadinamasis paprastas žmogus iš gatvės, o dirba Bendrajame pagalbos centre (BPC) ir yra Alytaus skyriaus viršininkas.
„Vairuotojas, kuris, mano nuomone, yra kaltas dėl avarijos, labai apeliavo į mano pareigas – esą jis pats yra paprastas darbininkas iš kaimo, o aš užimu aukštas pareigas, todėl ir yra mano pusėje tiesa, – sakė jis. – Bet kad viskas vyko priešingai, mano versijos prokuroras net netyrė, o visos pareigūnų klaidos buvo traktuojamos mano nenaudai.“
Tokiai pozicijai pritaria ir tik laimingo atsitiktinumo dėka per eismo nelaimę išgyvenusi E. Bagucko žmona: „Toks visuomenės nusistatymas – jeigu pareigūnas, tai jau iš karto jis yra korumpuotas, kaltas, paprasčiau viską ant jo nurašyti ir visiems tada bus gerai.“
Tragiškas eismo įvykis E. Baguckui neduoda ramybės: „Kodėl kaltas aš, bandęs apsaugoti savo šeimą, o ne jis, prie vairo sėdęs girtas ir kelyje kėlęs grėsmę – juk net praėjus dviem valandoms po avarijos, kai buvo pastatyta ne viena lašinė, jo kraujyje buvo rasta 1,56 prom. alkoholio. Tai koks jo girtumas buvo avarijos metu?“
Sekundė, pakeitusi gyvenimą: žuvo, bet gyva širdyje
Tragiškai pasibaigęs eismo įvykis Lazdijų rajone, kelyje Alytus-Seirijai-Lazdijai, Gervėnų kaime, nutiko dar 2012 m. birželio 16 d., apie 7.40 val. Automobilį „Mitsubishi Space Wagon“ vairavęs E. Baguckas su savo žmona, motina ir močiute važiavo į Lenkiją, kai netikėtai pamatė, kad kita eismo juosta važiavęs lengvasis automobilis „VW Polo“ netikėtai pasuko į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo jo vairuojamas automobilis. Atstumas buvo labai nedidelis – apie 70 metrų.
„Viskas įvyko akimirksniu, tarp mūsų buvo labai nedidelis atstumas – puoliau automobilį stabdyti, sukau vairą į priešpriešinę eismo juostą ir spaudžiau garso signalą, – apie didžiausią gyvenimo košmarą kalbėjo E. Baguckas. – Viskas vyko per milisekundę, bet greičiausiai mano garso signalas pažadino to automobilio vairuotoją – jis staiga pasuko automobilį į savo eismo juostą. Ir tada mes susidūrėme jo kelio pusėje.“
„Nežinau, kas vairuotojui tada buvo nutikę, galiu tik spėlioti – arba jis užmigo prie vairo, arba nesugebėjo vairuoti dėl girtumo, o gal tiesiog tuo metu buvo pasilenkęs ir kažko ėmė ieškoti po kojomis“, – svarstė E. Baguckas.
Po tragiškos eismo nelaimės visi jos dalyviai atsidūrė Alytaus ligoninėje – pirmiausiai į čia buvo atvežta E. Bagucko močiutė, kuri netrukus mirė. Itin sunkios būklės buvo ir E. Bagucko žmona – jai buvo lūžęs stuburas, todėl nebuvo aišku, ar moteris dar kada nors vaikščios. Laimei, nebuvo pažeisti smegenys, todėl tik po gero pusmečio moteriai pavyko grįžti į įprastas gyvenimo vėžias, nors skausmus ji jaučia iki šiol.
„Gulėjau palatoje pripumpuotas vaistų, kai pranešė, kad močiutė taip ir neišgyveno, – sunkiai rinkdamas žodžius kalbėjo E. Baguckas. – Tačiau net ir šiandien, prabėgus trejiems metams po avarijos, ji man nėra mirusi. Nes nemačiau jos mirusios – dėl patirtos traumos negalėjau dalyvauti jos laidotuvėse. Močiutė visada yra mano širdyje. Žinoma, dažnai nueinu prie jos kapo, bet man galvoje yra įkalta, kad ji vis tiek man yra gyva. Žinote, kai prasidėjus tyrimui nuėjau į apklausą pas tyrėją, jis man pareiškė, kad neturiu jokio pasirinkimo, esu kaltas ir privalau prisiimti kaltę. Tai mane pribloškė, todėl jam ir pasakiau: „O kaip jums atrodo, aš dabar nueisiu pas močiutę ant kapo ir sakysiu, nepyk, už kito klaidas prisiimsiu kaltę?“ Ne, taip nebus. Niekada.“
Būtent prie močiutės kapo pasakyti žodžiai, kad įrodys tiesą, E. Baguckui suteikia stiprybės – vyras vis dar viliasi, jog bus išgirstas ir pagaliau bus patikėta jo sakomais žodžiais. Nes kitaip – nėra teisingumo.
Turėjo tikėtis stebuklo – gal girtas vairuotojas atsibus
Praėjus vos penkioms dienoms po tragiško eismo įvykio, kai E. Baguckas su žmona dar gulėjo ligoninėje, o kito automobilio vairuotojas D. Vaicekauskas net nebuvo atsigavęs iš komos, Lazdijų policijos komisariate pasirodė Vilniaus advokatas Vidmantas Martyšius, gynęs ne vieną garsų Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėją. Jis prisistatė esąs D. Vaicekausko advokatas.
„Apie tai sužinojome tik tada, kai buvo baigtas ikiteisminis tyrimas ir man buvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga – labai nustebome, kodėl jam iš karto reikėjo advokato, jeigu jis yra nekaltas dėl avarijos“, – prisipažino E. Baguckas.
Jis neslėpė, kad žinia apie tai, kad dėl avarijos jam bus pareikšti įtarimai, sukėlė tikrą šoką ne tik jam pačiam, bet ir artimiesiems: „Tada ir buvo sunkiausia – kai man pasakė, kad aš, o ne girtas vairuotojas yra kaltas dėl avarijos.“
„Dabar, žinoma, lengva kalbėti, lengva analizuoti kiekvieną milisekundę, kaip ir su tuo pareigūnu, kuris nušovė įtariamą kontrabandininką – jis tą sekundę turėjo nuspręsti, ar šauti, ar ne, – sakė E. Baguckas. – Jis priėmė tokį sprendimą, nes manė, kad tai yra teisinga. Aš irgi priėmiau tokį sprendimą, nes maniau, jog tai yra teisinga, bet dabar esu priverstas po kruopelytę nešti įrodymus ir bandyti įrodyti tai, kas buvo.“
Pradžia, anot E. Bagucko, nebuvo lengva – pareigūnai net nebandė gilintis į avarijos aplinkybes, nes jiems užteko fakto, jog jo vairuojamas automobilis su kita transporto priemone susidūrė priešingoje eismo juostoje.
„Niekas net nesigilino, kodėl taip atsitiko – kodėl išvažiavau į priešingą eismo juostą, – sakė jis. – Stabdžiau ir išvažiavau į kitą juostą, nes siekiau išvengti susidūrimo. Pareigūnai sako, kad būčiau teisus tik tuomet, jeigu būčiau neišvažiavęs iš savo eismo juostos. Bet – turėčiau tikėtis, kad kito automobilio vairuotojas, važiuojantis priešpriešiais į mane, vos už keliasdešimt metrų, nusuks vairą į kitą pusę. Absurdas. Man tuo metu atrodė, kad jis nenusuks vairo ir trenksis į mano automobilį. Važiavau su trimis žmonėmis, o jam gal tas pats buvo, juk jis buvo girtas, o aš blaivus – supratau, kas vyksta, todėl bet kokiu atveju bandžiau išvengti susidūrimo. Ir norėjau apsaugoti su manimi važiuojančius keleivius.“
E. Baguckas įsitikinęs, kad jeigu nebūtų signalizavęs, eismo įvykio galbūt ir nebūtų įvykę.
„Šiandien man atrodo, kad tokiu atveju mes būtume tiesiog prasilenkę – manau, jog garso signalas vairuotoją pažadino ir jis automatiškai pasuko vairą, – sakė alytiškis. – Net neįsivaizdavau, kad jis per tą milisekundę gali pabusti ir pasukti vairą.“
Teisėjas patikėjo: negalima pasikliauti neprognozuojamu vairuotoju
Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui Lazdijų prokuroras ekspertų paprašė atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, kas yra kaltas dėl tragiškai pasibaigusio eismo įvykio. Ekspertas nurodė, kad dėl eismo įvykio, tikėtina, yra kaltas E. Baguckas. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, ekspertizę atlikęs specialistas net neturėjo visų duomenų apie įvykį – jam buvo pateiktas kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog ant kelio, kuriame nutiko nelaimė, nėra nei padangų, nei stabdymo pėdsakų. O šį dokumentą buvo pasirašęs tik vienas tyrėjas – lyg daugiau žmonių nebūtų buvę įvykio vietoje.
„Pats esu buvęs ugniagesys, todėl žinojau, kad į įvykio vietą atvykę gelbėtojai visada vaizdą fiksuoja kamera, – sakė E. Baguckas. – Kreipiausi į ugniagesius, jie turėjo nuotraukas iš įvykio vietos – jose aiškiai buvo užfiksuoti stabdymo pėdsakai, taip pat buvo nufotografuoti susidūrę automobiliai. Su advokatu užsakėme naują nepriklausomą ekspertizę ir jos išvadas pateikėme bylą nagrinėjančiam teismui – buvo patvirtinta, kad būtent mano vairuojamas automobilis pradėjo stabdyti savo kelio eismo juostoje, o pėdsakai baigėsi kitoje, priešpriešinėje juostoje. Tai tik patvirtino faktą, kad man atsirado kliūtis ir buvau priverstas stabdyti automobilį, jį nusukinėjau į šoną. Bet kaltinimą palaikančiam prokurorui tai nepadarė įspūdžio – jis ir toliau laikėsi pozicijos, kad esu kaltas būtent aš.“
Dėl tragiško eismo įvykio iškeltą baudžiamąją bylą beveik dvejus metus nagrinėjo Lazdijų rajono apylinkės teismas. Įsigilinęs į aplinkybes teisėjas Ramūnas Šarka paskyrė dar vieną ekspertizę – ją atlikęs Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas konstatavo, E. Bagucko veiksmai, įvažiuojant į priešingą eismo juostą, tokioje situacijoje techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą. Tačiau, pasak eksperto, jeigu „VW Polo“ vairuotojas D. Vaicekauskas prieš eismo įvykį buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, taip keldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį E. Bagucko vairuojamam automobiliui, tai būtent tokie jo veiksmai techniniu požiūriu ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
Šios eksperto išvados ir kitos baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, kaip nusprendė Lazdijų teisėjas, tik parodo, kad E. Baguckas nėra kaltas dėl tragiškos avarijos – „Mitsubishi Space Wagon“ vairuotojas buvo išteisintas.
Teisėjas konstatavo, kad E. Baguckas elgėsi teisingai, o reikalavimas nedelsiant sustabdyti savo vairuojamą automobilį ir tikėtis, kad iš priekio atvažiuojanti ir greičio nemažinanti transporto priemonė sugrįš į savo eismo juostą dar prieš prasilenkiant, yra nelogiškas ir reiškia tik pasikliovimą atsitiktinumu ir kito, neprognozuojamo vairuotojo veiksmais, bei rizikavimą savo ir keleivių gyvybe bei sveikata.
Kauno teisėjai manė kitaip: žinia, sukėlusi tikrą šoką
„Tada lengviau atsikvėpėme – pagaliau mus išgirdo ir patikėjo, – šiandien prisipažįsta E. Bagucko žmona Lina. – Mes dalyvavome visuose teismo posėdžiuose, klausinėjome ekspertų, nes mums tai rūpi, nes tai yra mūsų gyvenimas. Ir kai vyrą išteisino, vylėmės, kad viskas bus gerai, juk yra faktai, prieš kuriuos paprastai negali užsimerkti.“
Anot teisėjų, vairuotojas privalėjo suvokti, kad „VW Polo“ vairuotojas gali spėti sugrįžti į savo eismo juostą.
Kauno teisėjai E. Baguckui skyrė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atidėjo ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įpareigojo asmeniškai atsiprašyti nukentėjusiojo.
Toks reikalavimas nuteistajam pareigūnui ir jo žmonai sukėlė tikrą šoką.
„Išgirdęs teismo nuosprendį tvardžiausi, bet žmona nesugebėjo, apsiverkė, – prisiminė E. Baguckas. – Raminau, sakiau, neverk, dar ne pabaiga, dar turime vieną galimybę – nuo pat pradžių buvau įsitikinęs, kad ši byla pasieks Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Taip ir yra – apskundėme nuosprendį, tikiuosi, kad čia mus išgirs ir pavyks įrodyti savo tiesą. Nes Kaune mumis netikėjo – jie labiau tikėjo žmogumi, kuris vairavo girtas ir sakė, kad nieko neatsimena. O tie, kurie matė įvykį, yra melagiai – tai mus labai žeidžia. Suprasčiau, jeigu būčiau koks nors nusikaltėlis, kuris nuolat meluoja, gerai, tuomet netikėkite, bet iki šiol dar niekas nesuabejojo mano reputacija. Tebūnie, gerai, netikėkite manimi, bet kodėl melagėmis tapo mano motina, žmona?“
Vyras stebėjosi, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjai net netyrė ir neanalizavo, dėl kokių priežasčių jis staiga intensyviai ėmė stabdyti automobilį, darė manevrą vairu į kairę, t. y., vengė susidūrimo su kliūtimi, dėl ko išvažiavo į priešpriešinę juostą.
„O juk buvau blaivus ir nepavargęs, mano nukentėję šeimos nariai taip pat buvo blaivūs, buvo dienos metas, kelio danga sausa, matomumas geras“, – sakė jis.
„Teismas net nesiaiškino, kodėl D. Vaicekauskas, pastebėjęs mano vairuojamą automobilį, nestabdė, nesumažino greičio ir nesiėmė jokių priemonių atsiradusiai kliūčiai apvažiuoti – byloje nustatyta, kad jo vairuojamo automobilio „VW Polo“ greitis susidūrimo metu buvo nuo 75 iki 84 km/val., taip pat nustatyta, jog jis jokių stabdymo žymių nepaliko“, – pabrėžė E. Baguckas, kurio vairuojamo automobilio greitis susidūrimo metu buvo perpus mažesnis.
Girto vairuotojo net nenubaudė – jis toliau važinėja
BPC Alytaus skyriaus viršininkas neslepia, kad su žmona jau apsvarstė ne vieną variantą, jeigu nepavyks savo tiesos įrodyti neskundžiamus sprendimus priimančiame Aukščiausiajame Teisme.
„Šioje situacijoje yra baisu tai, kad mes auginame du mažus vaikus, – sakė E. Baguckas. – Jeigu teismas paliks galioti man priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, gausis taip, kad tas girtas vairuotojas iš manęs pradės reikalauti nesąmoningai didelės pinigų sumos – jau dabar jis savo patirtą žalą įvertino 100 tūkst. eurų. Ir tai yra didžiausias absurdas, kad jam turėsiu sumokėti pinigus. Ir dar už tai, kad jis buvo girtas prie vairo. Emigracija – geras variantas, tačiau nuo teisingumo niekur nepabėgsi, tik gal užsienyje gyvenant būtų paprasčiau išmokėti pinigus. Bet apie tai dar negalvojame – tai variantas juodai dienai.“
Vyras neslepia, kad nors ir pats yra pareigūnas, tačiau tik pakliuvęs į tokią beviltišką situaciją suprato, jog ką išgyvena žmonės, priversti turėti reikalų su teisėsauga.
E. Baguckas taip pat pažymėjo, kad apie D. Vaicekausko girtumą sužinojo tik tuomet, kai buvo baigtas ikiteisminis tyrimas – iki to laiko ši informacija nuo jo buvo slepiama.
O kai susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, sužinojo ir daugiau šokiruojančių faktų – Lazdijų policija net nesugebėjo laiku D. Vaicekauskui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo už tai, kad šis neblaivus sėdo prie automobilio vairo. Protokolą pareigūnai surašė, bet jau buvo pasibaigęs šešių mėnesių terminas, per kurį galima neblaivų vairuotoją patraukti atsakomybėn – teismas bylą jam nutraukė ir leido toliau važinėti gatvėmis.
„Tai tik patvirtina faktą, kad Lietuvoje gali važinėti girtas, jeigu turi pažįstamą policininką – gali jo paprašyti pavėluoti su terminais ir liksi nenubaustas, kuo ramiausiai toliau galėsi važinėti girtas“, – sakė jis.
Nors po avarijos E. Bagucko žmona bijo važiuoti automobiliu, į avariją pakliuvusiam vyrui nebuvo kito pasirinkimo: „Toks mano darbas, kad dažnai turiu važinėti automobiliu, bet nors kelyje ir leidžiamas 90 km/val. greitis, važiuoju lėčiau – kai atrodo, kad kiekviena važiuojanti mašina gali išvažiuoti priešais tave, yra labai sudėtinga. Ir dėl to važiuoju lėtai, vos ne drebančiomis rankomis.“
Neblaivaus vairuotojo versija: gynė ne mane, o BPC skyriaus viršininką
Tuo metu baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas D. Vaicekauskas, kuris apie tragišką įvykį pareigūnams negalėjo nieko papasakoti, taip pat turi savo nuomonę apie policijoje vykusį tyrimą ir teismų priimtus sprendimus. DELFI pateikia keletą jo argumentų iš skundo, kurį jis buvo pateikęs Kauno apygardos teismui – remdamiesi juo teisėjai nuteisė E. Bagucką.
„Eismo įvykio dieną dirbau paprastu darbininku – statinių sienų ir stogų remontininku, o kaltinamasis E. Baguckas – BPC Alytaus centro viršininku. Tai įtakojo faktą, kad grubiai pažeidžiant teritorijų paskirstymo ir teisės aktuose nustatytas policijos komisariatų vykdomas funkcijas, pirminius veiksmus eismo įvykio vietoje kažkodėl atliko ne Lazdijų rajono PK operatyvinių darbuotojų grupė, vadovaujama tyrėjo ar prokuroro, o Alytaus apskrities VPK policininkai ir gelbėtojai bei kitų tarnybų darbuotojai, t. y. E. Bagucko pakviesti pavaldiniai. Šiuo aspektu bylos tyrimo aplinkybės teisme nebuvo tirtos ir toks „operatyvumas“, šališkumas bei įsibrovimas į nepriskirtas aptarnauti teritorijas vertintinas vienareikšmiškai – kaip norėjimas (visais įmanomais būdais) padėti savo viršininkui išsisukti nuo baudžiamojo persekiojimo. Mano įsitikinimu, tai buvo visiškai nepriimtina eismo įvykio tyrimo forma („niekas negali būti teisėju savo byloje“), nes sudarė realias prielaidas fundamentalių teisingumo, visų asmenų lygybės prieš įstatymą principų, kurie ypač svarbūs baudžiamosios justicijos sferoje, pažeidimams ir tai sugriovė mano ir artimųjų tikėjimą teisingumu šioje baudžiamojoje byloje (dėl transporto priemonių pėdsakų netinkamo užfiksavimo po eismo įvykio, dėl mistinio alkoholio atsiradimo mano kraujyje, kaltininko E. Bagucko vairuoto automobilio pėdsakų, likusių ant kelio, netinkamo užfiksavimo, dėl mano automobilio utilizavimo.“
„Manau ir esu įsitikinęs, kad mano procesinė padėtis visą laiką buvo blogesnė už kaltinamojo (BPC Alytaus skyriaus viršininko E. Bagucko), o nepalankiam teismo sprendimui buvau pasmerktas dar neprasidėjus teismo procesui Lazdijų rajono apylinkės teisme, nors jokie įrodymai teismui negalėjo turėti išankstinės galios, visi jie turėjo būti visapusiškai ištirti ir motyvuotai įvertinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje.
Mano, paprasto darbo žmogaus žmogaus giliu įsitikinimu, toks KET laisvas interpretavimas, kai vairuotojui – BPC Alytaus skyriaus viršininkui E. Baguckui – Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu leidžiama ir toliau nepaisyti KET pagrindinių bendrųjų nuostatų, visiškai negina kitų žmonių ir piliečių teisių ir laisvių bei visuomenės ir valstybės interesų nuo nusikalstamų veikų kelių transporto eismo saugumo srityje ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis neturi jokio, į ateitį nukreipto, eismo dalyvių auklėjamo poveikio.“