Svarbu nubrėžti liniją
„Nebesusimąstome, kiek daug svarbių savo gyvenimo detalių paverčiame viešomis. Pirmoji vaiko diena darželyje, mokyklos ir universiteto baigimo šventė, medaus mėnuo šiltuose kraštuose, naujas automobilis, pirmasis būstas... Galų gale, viešiname ir tokius dalykus kaip gimimo data, gyvenamoji vieta, asmeninis telefono numeris, darbo vieta, atostogų planai. Ir jei anksčiau publikuodami nuotraukas socialiniuose tinkluose dar susimąstydavome, kur nuotrauka gali atsidurti ir kokią informaciją ji perduoda, tai šiandien apie tai susimąstome vis rečiau, nes tai tapo rutinos dalimi. Blogiausia, kad nebežinome, kur tiksliai turėtume nubrėžti liniją – kuo dalysimės su kitais, o kuo – tik su pačiais artimiausiais šeimos nariais ir draugais?“, – svarsto BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.
D. Strazdienės teigimu, socialiniai tinklai šiandien yra tapę puikia platforma ilgapirščiams rinkti informaciją, o vėliau iš jos pelnytis.
„Ko gero, nėra geresnio apiplėšimo plano nei gatavai pateikiama vaizdo informacija. Tik įsivaizduokite, savo auką ilgapirščiai šiandien puikiausiai gali atrasti nė neišėję iš namų, o tiesiog panaršę socialiniuose tinkluose „Facebook“ ar „Instagram“. Tam puikiai pasitarnauja „Instagram“ esanti funkcija „Stories“, kur žmonės gali realiu laiku transliuoti savo kasdienybę, gyvenamąją aplinką, kelionių planus ir nuotykius užsienyje. Kitaip tariant, viskas padedama kaip ant lėkštutės, vagišiams belieka veikti“, – pasakoja BTA atstovė.
Ilgapirščiai, socialiniuose tinkluose pamatę, kad jų auka atostogauja, įsitikina ar gyvenamojo būsto niekas neprižiūri, o tuomet imasi to, ką geriausiai sugeba. Skaičiuojama, kad vien Didžiojoje Britanijoje per pastaruosius metus vien dėl asmenukės publikavimo socialiniuose tinkluose buvo apiplėšti net 680 tūkst. gyvenamųjų būstų.
Atkreipkite dėmesį į nuotraukos foną
Gyvename išmaniųjų technologijų laikais, todėl dauguma žmonių socialinius tinklus naudoja ne tik komunikacijai, tačiau ir norėdami pasidalinti su draugais, į kokius pasaulio kampelius jie nuvyksta, kokį maistą valgo, kur apsiperka, o kartais pasidalija tiesiog įamžinta svarbia gyvenimo akimirka. Draudimo specialistė ypatingai atkreipia dėmesį į nuotraukas, daromas namų aplinkoje.
„Prieš darant nuotraukas namų aplinkoje, visų pirma, reiktų atkreipti dėmesį, ar jose nesimato brangių daiktų, kokios nors technikos, baldų, interjero detalių, meno dirbinių ir bet ko, kas galėtų masinti vagišius. Net ir būsto signalizacijos ar apsaugos sistemos fragmentai gali pasufleruoti, kokio lygio apsauga laukia, jei vis dėlto vagys nutars patekti į vidų. Nuotraukų fone neturėtų būti nieko, kas keltų bent menkiausią pagundą ir palengvintų patekimą į būstą“, – įspėja ji.
D. Strazdienė ragina kuo rečiau naudoti ir vietos rodymo funkciją realiu laiku. Anot jos, socialiniuose tinkluose aktyvūs žmonės net ne per atostogas tampa nuspėjamų įpročių šaltiniu. Vagišiai gali išsiaiškinti, kada jų aukos sportuoja, su kuo bendrauja, kur lankosi. Tai, kur dirbate ar kaip leidžiate laisvalaikį vagišiams gali pasufleruoti, jog jūsų gyvenamąją aplinką verta stebėti atidžiau.
„Svarbiausia – vadovautis sveiku protu, kritiškai vertinti ne tik savo atvaizdą nuotraukose, bet ir matomą aplinką, kuri galėtų apie jus atskleisti daugiau nei galbūt norėtumėte. Ilgapirščiai analizuoja net jūsų turimą buitinę techniką, vaizdą pro langą, nes pagal tai gali sužinoti gyvenamąją vietą. Nusipirkus naują brangų daiktą, nepulkite kelti jo nuotraukų į viešąją erdvę. Tam tikras gyvenimo būdas jiems taip pat leidžia spėti, kad ir namuose gali būti vertingų daiktų. Ir net jei tai netiesa, to pakanka, jog susigundytų bent jau „patikrinti“ jūsų namus“, – sako ji ir priduria, kad dažniausiai pavagiami tokie lengvai realizuojami daiktai kaip kompiuteriai, pinigai, papuošalai.