Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas praneša, kad Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai kartu su Šiaulių apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimo pareikšti 57 metų Pakruojo rajono gyventojui.
Vyras apibūdinamas, kaip sudarantis patikimo žmogaus įvaizdį ir užsirekomendavęs, kaip išmanantis savo darbą.
Pareigūnai, atlikę ikiteisminį tyrimą, atskleidė pinigų pasisavinimo schemą, kuria naudodamasis draudimo bendrovės tarpininkas pasisavino apie 13 tūkstančių eurų.
Kaltinamasis, pajutęs asmeninių pinigų stygių, jį pradėjo kompensuoti iš klientų už draudimo polisus gaunamais pinigais. Gavęs atlyginimą, jis skolą padengdavo, tačiau ir vėl likdavo be pinigų.
Toks nuolatinis grynųjų pinigų, kurie jam nepriklausė, turėjimas sugundė vyrą įsisukti į nuolatinį užburtą ratą. Dalį iš klientų gautų įmokų jis panaudodavo savo reikmėms, o vėliau skolą padengdavo savo atlyginimu. Taip gyvendamas ir dirbdamas, jis pasiekė tokią situaciją, kai atlyginimo skoloms padengti jam nebeužteko. Skolą jis dengė skola, tačiau padėtis tik blogėjo.
2015 metais draudimo bendrovės finansų skyrius pastebėjo, kad pakruojietis vėluoja atsiskaityti už surinktas klientų įmokas. Raginamas kuo greičiau tai padaryti vyras neskubėjo, galiausiai pasakė, kad to padaryti jis neįstengs. Tada jam buvo pasiūlyta pasirašyti vekselius, su juo nutraukta bendradarbiavimo sutartis, o jo buvę klientai perduoti kitam tarpininkui.
Naujasis draudimo bendrovės tarpininkas klientams pradėjo siųsti priminimus, kad būtina sumokėti draudimo ketvirtinę įmoką, o klientai buvo nustebinti tokio draudimo bendrovės „akibrokšto“, nes draudimo įmokas seniai buvo sumokėję už visus metus.
Štai tada ir paaiškėjo buvusiojo tarpininko finansinės machinacijos ir jo piktnaudžiavimas iš klientų gautais pinigais. Pasirodo, susidarius įsiskolinimus pakruojietis dengdavo pinigais, kuriuos surinkdavo iš žmonių, įkalbėtų, likus keliems mėnesiams iki draudimo sutarties pabaigos, įforminti jų pratęsimą kitiems metams. Taip pasielgti žmones jis įtikindavo argumentu, kad mokėdami iš anksto jie gaus nuolaidą. Taigi pakruojietis iš kliento paimdavo pinigus už visus metus, tačiau jų draudimo bendrovei neperduodavo, o draudimo bendrovės informacinėje sistemoje nurodydavo, kad draudimo paslauga bus apmokama ketvirčiais.
Ketvirtadalį gautų pinigų jis panaudodavo kliento ketvirtinei draudimo įmokai, o likusius naudodavo savo įsiskolinimams padengti – kitų klientų, su kuriais sudarytos draudimo sutartys taip pat metams, ketvirtinėms įmokoms sumokėti. Pakruojietis buvo gana kruopštus, stengdavosi dirbti tiksliai pagal savo susidarytą schemą ir laiku kas ketvirtį sumokėdavo reikiamas įmokas už klientus, todėl ilgą laiką ir sugebėjo slėpti tokią savo darbo specifiką.
Tik kai su juo buvo nutraukta bendradarbiavimo sutartis ir jis nebegalėjo prisijungti prie draudimo bendrovės informacinės sistemos bei kas ketvirtį įmokėti pinigų už metams sudarytas draudimo sutartis, yla išlindo iš maišo.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą kaltinamajam gresia laisvės atėmimas iki 10 metų.