Jau antrą kartą T. Verslovo baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad palieka galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo nuteistajam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams. Per šį laiką T. Verslovas be teismo sutikimo negalės keisti darbo vietą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Be to, nuteistasis nužudytojo seseriai privalės sumokėti 55 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą (30 tūkst. Lt T. Verslovas jau yra sumokėjęs).
Į bylos aplinkybes įsigilinusi teisėjų kolegija konstatavo, kad prokurorų surinkti duomenys patvirtina, jog T. Verslovas dar 2009-ųjų kovo 24-osios popietę savo bute peiliu dūrė Robertui Ruteniui (gim. 1964 m.) – jis pusnuogis stovėjo prie T. Verslovo sugyventinės. Ji taip pat buvo pusnuogė.
T. Verslovas teigė pamanęs, kad 18 metų už jį vyresnė sugyventinė su R. Rusteniu galėjo turėti lytinių santykių, todėl pareikalavo, kad šis išeitų iš namų ir kartą jį pastūmė. Tada R. Rustenis kelis kartus T. Verslovui trenkė į veidą, todėl šis nuėjęs į virtuvę pasiėmė peilį ir grįžęs juo savo draugui smogė į kairįjį žąstą. Dėl pjautinės žaizdos su kiauryminiu širdies sužalojimu R. Rustenis mirė įvykio vietoje.
Prokurorai T. Verslovą kaltino tyčiniu nužudymu ir siekė, kad šis už grotų praleistų 7 metus, tačiau bylą išnagrinėję teismai nusprendė, jog kaltinamojo veika turi būti kvalifikuojama pagal švelnesnį Baudžiamojo kodekso straipsnį – dėl nužudymo labai susijaudinus.
Nenorėjo viešinti santykių su į motina tinkančią moterimi
Kaip pažymima nuo paskelbimo įsiteisėjusiame nuosprendyje, iš karto po įvykio savo ranka rašytame „nuoširdžiame prisipažinime“ T. Verslovas glaustai nurodė įvykio aplinkybes, tačiau neįvardijo konflikto priežasties.
Tik baigiantis tyrimui T. Verslovas pareiškė, kad girtaujant namuose nuėjo į tualetą, kuriame užtruko apie 20 minučių, o grįžęs į kambarį pamatė, jog R. Rustenis „buvo nusimovęs kelnes, o jo sugyventinės liemenėlė pakelta į viršų ir ji yra pusiau apsinuoginusi“.
„Supratau, kad R. Rustenis priekabiavo, o gal net bandė lytiškai santykiauti su mano drauge, todėl būdamas susijaudinęs liepiau R. Rusteniui tuojau išeiti, tačiau šis man sudavė kumščiu keletą smūgių į veidą – paėmiau ant stalo gulėjusį peilį ir juo smogiau draugui į šoną“, – teisme aiškino T. Verslovas.
Analogiškus parodymus T. Verslovas davė ir apeliacinės instancijos teisme – vyras aiškino, kad anksčiau niekada nebuvo įsivėlęs į konfliktą su draugu, o tikslios ginčo priežasties ikiteisminio tyrimo pradžioje nenurodė, nes esą nenorėjo viešinti savo itin artimų santykių su sugyventine.
„Ji yra gerokai už mane vyresnė“, – sakė nuteistasis.
Prabilo apie telefone rastas intymias nuotraukas
T. Verslovo sugyventinė buvo vienintelė tragiško įvykio liudytoja. Ikiteisminio tyrimo pradžioje moteris taip pat neįvardijo, dėl ko jos sugyventinis susipyko su R. Rusteniu. Savo parodymus moteris pakeitė tik baigiantis tyrimui, kai pareiškė, jog į svečius atėjus R. Rusteniui užsnūdo T. Verslovo lovoje, o pabudo vos tik pajutusi, kad kažkas glosto jos krūtinę.
„Pamačiau, kad mane glamonėja R. Rustenis, be to, jis buvo nusimovęs savo kelnes, – sakė T. Verslovo sugyventinė. – Tuo metu į kambarį atėjo T. Verslovas, kuris pamatęs apsinuoginusį ir prie manęs lendantį R. Rustenį supyko ir liepė jam išeiti iš namų“, – teisme kalbėjo moteris.
Apeliacinės instancijos teisme T. Verslovo sugyventinė taip pat aiškino, kad dviejose pirmosiose apklausose nenorėjo įvardyti konflikto priežasties.
„Nenorėjau viešinti savo ir T. Verslovo santykių, mes intymiai bendravome, o Tomas už mane yra žymiai jaunesnis, – sakė moteris. – Tik vėliau, kai mane išsikvietę ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai pasakė, kad T. Verslovo telefone rado mano intymias nuotraukas, nusprendžiau papasakoti apie mūsų santykius ir tikrąją konflikto tarp R. Rustenio ir T. Verslovo priežastį“.
Liudytoja neslėpė, kad buvo įsitikinusi, jog niekas nesužinos apie T. Verslovo darytas intymias nuotraukas. „Maniau, kad jis mano visiškai nuogutėlės nuotraukas ištrynė iš telefono“, – sakė ji.
Nužudytojo elgesys prieštaravo moralės bei dorovės principams
„Kai paaiškėjo tiesa apie T. Verslovo ir jo sugyventinės tarpusavio santykių pobūdį, visiškai suprantama ir paaiškinama, dėl ko jie patikslino savo parodymus apie R. Rustenio veiksmus ir dėl to kilusį didelį T. Verslovo susijaudinimą bei iš karto sekusius neteisėtus veiksmus“, – teismo teigimu, tai, ekspertai konstatavo, kad nuteistasis yra nepasitikintis savimi, linkęs kaupti neigiamus išgyvenimus, tačiau vengiantis konfliktines situacijas spręsti, naudodamas agresiją, asmuo.
„Teismų praktikoje BK 130 straipsnis dėl nužudymo labai susijaudinus inkriminuojamas ir tais atvejais, kai neteisėtas ar itin įžeidžiantis poelgis nukreiptas ne į patį kaltininką, o į kitą jam artimą asmenį, kuo gali būti šeimos nariai, artimi giminaičiai, kaimynai, draugai ar kiti asmenys, su kuriais glaudūs ryšiai ir jų pobūdis leidžia spręsti, kad nukentėjusiojo poelgis dėl to ir sukėlė labai didelį kaltininko susijaudinimą – nagrinėjamoje byloje būtent tokia situacija ir yra nustatyta“, – pabrėžė teisėjų kolegija.
Pasak teisėjų, T. Verslovas ir jo draugė apeliacinės instancijos teismo posėdyje dar kartą vienodai patvirtino, kad R. Rustenis gerai žinojo apie jų tarpusavio artimus santykius, o įvertinus dažnus R. Rustenio vizitus pas T. Verslovą, netikėti šiais parodymais nėra pagrindo.
„Teisėjų kolegijos nuomone, R. Rustenio veiksmai, pasireiškę intymaus pobūdžio santykių su moters siekimu tame pačiame bute esant jos draugui T. Verslovui, turi būti vertinami kaip itin įžeidžiantys nuteistąjį ir jį žeminantys, bei esmingai prieštaraujantys moralės bei dorovės principams“, – rašoma nuosprendyje.
Situacija, kurioje nėra išeities
Pasak teisėjų, ekspertai nustatė, kad T. Verslovas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų.
„Jis buvo fiziologinio afekto būsenoje lengvo girtumo fone, kuri turėjo įtakos jo sąmonei ir veiklai, gebėjimui įvertinti susidariusią situaciją bei atitinkamai reguliuoti savo veiksmus“, – ekspertų nuomone, konfliktinė situacija, kilusi dėl nepadoraus R. Rustenio elgesio T. Verslovo atžvilgiu, pastarajam subjektyviai atrodė kaip netikėta situacija, kurioje nėra išeities.
„R. Rustenio elgesį T. Verslovas suprato kaip realiai grėsmingą ir žeminantį ir jis nerado adekvačių sprendimo būdų šioje subjektyviai sudėtingoje situacijoje“, – pažymėjo medikai.