Teismo salėje – džiaugsmo ašaros ir nuoširdūs apsikabinimai: pagaliau šeimą persekiojęs košmaras baigėsi. „Galiu drąsiai pasakyti, teisingumas Lietuvoje yra“, – sunkiai tramdydamas ašaras sakė alytiškis Evaldas Baguckas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį paskelbė, kad dėl prieš trejus metus Lazdijų rajone įvykusios avarijos, kuri visiškai aukštyn kojomis apvertė E. Bagucko ir jo šeimos gyvenimą, jis nėra kaltas.
Per nelemtąjį eismo įvykį E. Baguckas neteko močiutės, sunkiai buvo sužalota žmona, traumą patyrė ir motina, ir jis pats. Sunkius sužalojimus patyrė ir kito automobilio vairuotojas.
Galutine ir neskundžiama nutarti LAT trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad panaikina Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo E. Baguckas buvo pripažintas kaltu dėl avarijos – kasacinės instancijos teismas nustatė, kad E. Baguckas nėra kaltas dėl avarijos, kaip anksčiau tai buvo konstatavęs ir Lazdijų rajono apylinkės teismas.
Kauno teisėjai Alytaus Bendrojo pagalbos centro (BPC) vadovą E. Bagucką buvo nuteisę vien dėl to, kad vengdamas susidūrimo su netikėtai į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusiu automobiliu, jis signalizuodamas ir stabdydamas pasuko vairą į kairę pusę – tuo metu atsibudęs kito automobilio vairuotojas, kuris buvo girtas, grįžo į savo eismo juostą ir abi transporto priemonės susidūrė.
LAT mano, kad E. Baguckas pasielgė teisingai – vengdamas susidūrimo galėjo pasukti į kairę pusę. Anot teisėjų, dėl eismo nelaimės yra kaltas vairuotojas, sukėlęs kliūtį. Maža to, neblaivus vairuotojas (1,56 prom. alkoholio) nesiėmė jokių priemonių, kad išvengti susidūrimo.
„E. Bagucko veiksmuose nebuvo Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo ir priežastinio ryšio eismo įvykiui kilti“, – palikdamas išteisinamąjį nuosprendį pažymėjo teisėjų kolegijos pranešėjas Vytautas Masiokas.
Pagaliau ramiai atsikvėpti galintis E. Baguckas prisipažino, kad ši vos jo šeimos gyvenimo nesugriovusi istorija dar nebaigta – jis dabar sieks, jog dėl avarijos būtų nuteistas neblaivus vairuotojas.
Sekundė, pakeitusi gyvenimą: žuvo, bet gyva širdyje
Tragiškai pasibaigęs eismo įvykis Lazdijų rajone, kelyje Alytus-Seirijai-Lazdijai, Gervėnų kaime, nutiko dar 2012 m. birželio 16 d., apie 7.40 val. Automobilį „Mitsubishi Space Wagon“ vairavęs E. Baguckas su savo žmona, motina ir močiute važiavo į Lenkiją, kai netikėtai pamatė, kad kita eismo juosta važiavęs lengvasis automobilis „VW Polo“ netikėtai pasuko į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo jo vairuojamas automobilis. Atstumas buvo labai nedidelis – apie 70 metrų.
„Viskas įvyko akimirksniu, tarp mūsų buvo labai nedidelis atstumas – puoliau automobilį stabdyti, sukau vairą į priešpriešinę eismo juostą ir spaudžiau garso signalą, – apie didžiausią gyvenimo košmarą anksčiau DELFI kalbėjo E. Baguckas. – Viskas vyko per milisekundę, bet greičiausiai mano garso signalas pažadino to automobilio vairuotoją – jis staiga pasuko automobilį į savo eismo juostą. Ir tada mes susidūrėme jo kelio pusėje.“
Sakydamas, kad kito automobilio vairuotojas miegojo, E. Baguckas nėra tuo tikras – po susidūrimo automobilį „VW Polo“ vairavęs 28 metų Lazdijų rajono gyventojas Darius Vaicekauskas prarado sąmonę ir maždaug savaitę išbuvo komoje, o atsigavęs nurodė, kad nieko apie tragišką įvykį negali pasakyti, nes tiesiog nieko neatsimena.
„Nežinau, kas vairuotojui tada buvo nutikę, galiu tik spėlioti – arba jis užmigo prie vairo, arba nesugebėjo vairuoti dėl girtumo, o gal tiesiog tuo metu buvo pasilenkęs ir kažko ėmė ieškoti po kojomis“, – svarstė E. Baguckas.
Po tragiškos eismo nelaimės visi jos dalyviai atsidūrė Alytaus ligoninėje – pirmiausiai į čia buvo atvežta E. Bagucko močiutė, kuri netrukus mirė. Itin sunkios būklės buvo ir E. Bagucko žmona – jai buvo lūžęs stuburas, todėl nebuvo aišku, ar moteris dar kada nors vaikščios. Laimei, nebuvo pažeisti smegenys, todėl tik po gero pusmečio moteriai pavyko grįžti į įprastas gyvenimo vėžias, nors skausmus ji jaučia iki šiol.
„Gulėjau palatoje pripumpuotas vaistų, kai pranešė, kad močiutė taip ir neišgyveno, – sunkiai rinkdamas žodžius kalbėjo E. Baguckas. – Tačiau net ir šiandien, prabėgus trejiems metams po avarijos, ji man nėra mirusi. Nes nemačiau jos mirusios – dėl patirtos traumos negalėjau dalyvauti jos laidotuvėse. Močiutė visada yra mano širdyje. Žinoma, dažnai nueinu prie jos kapo, bet man galvoje yra įkalta, kad ji vis tiek man yra gyva. Žinote, kai prasidėjus tyrimui nuėjau į apklausą pas tyrėją, jis man pareiškė, kad neturiu jokio pasirinkimo, esu kaltas ir privalau prisiimti kaltę. Tai mane pribloškė, todėl jam ir pasakiau: „O kaip jums atrodo, aš dabar nueisiu pas močiutę ant kapo ir sakysiu, nepyk, už kito klaidas prisiimsiu kaltę?“ Ne, taip nebus. Niekada.“
Būtent prie močiutės kapo pasakyti žodžiai, kad įrodys tiesą, E. Baguckui suteikia stiprybės – vyras vis dar viliasi, jog bus išgirstas ir pagaliau bus patikėta jo sakomais žodžiais. Nes kitaip – nėra teisingumo.
Turėjo tikėtis stebuklo – gal girtas vairuotojas atsibus
Praėjus vos penkioms dienoms po tragiško eismo įvykio, kai E. Baguckas su žmona dar gulėjo ligoninėje, o kito automobilio vairuotojas D. Vaicekauskas net nebuvo atsigavęs iš komos, Lazdijų policijos komisariate pasirodė Vilniaus advokatas Vidmantas Martyšius, gynęs ne vieną garsų Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėją. Jis prisistatė esąs D. Vaicekausko advokatas.
„Apie tai sužinojome tik tada, kai buvo baigtas ikiteisminis tyrimas ir man buvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga – labai nustebome, kodėl jam iš karto reikėjo advokato, jeigu jis yra nekaltas dėl avarijos“, – prisipažino E. Baguckas.
Jis neslėpė, kad žinia apie tai, kad dėl avarijos jam bus pareikšti įtarimai, sukėlė tikrą šoką ne tik jam pačiam, bet ir artimiesiems: „Tada ir buvo sunkiausia – kai man pasakė, kad aš, o ne girtas vairuotojas yra kaltas dėl avarijos.“
Alytiškis neslepia, kad ir šiandien, jeigu patektų į tokią situaciją, elgtųsi lygiai taip pat.
„Dabar, žinoma, lengva kalbėti, lengva analizuoti kiekvieną milisekundę, kaip ir su tuo pareigūnu, kuris nušovė įtariamą kontrabandininką – jis tą sekundę turėjo nuspręsti, ar šauti, ar ne, – sakė E. Baguckas. – Jis priėmė tokį sprendimą, nes manė, kad tai yra teisinga. Aš irgi priėmiau tokį sprendimą, nes maniau, jog tai yra teisinga, bet dabar esu priverstas po kruopelytę nešti įrodymus ir bandyti įrodyti tai, kas buvo.“
Pradžia, anot E. Bagucko, nebuvo lengva – pareigūnai net nebandė gilintis į avarijos aplinkybes, nes jiems užteko fakto, jog jo vairuojamas automobilis su kita transporto priemone susidūrė priešingoje eismo juostoje.
„Niekas net nesigilino, kodėl taip atsitiko – kodėl išvažiavau į priešingą eismo juostą, – sakė jis. – Stabdžiau ir išvažiavau į kitą juostą, nes siekiau išvengti susidūrimo. Pareigūnai sako, kad būčiau teisus tik tuomet, jeigu būčiau neišvažiavęs iš savo eismo juostos. Bet – turėčiau tikėtis, kad kito automobilio vairuotojas, važiuojantis priešpriešiais į mane, vos už keliasdešimt metrų, nusuks vairą į kitą pusę. Absurdas. Man tuo metu atrodė, kad jis nenusuks vairo ir trenksis į mano automobilį. Važiavau su trimis žmonėmis, o jam gal tas pats buvo, juk jis buvo girtas, o aš blaivus – supratau, kas vyksta, todėl bet kokiu atveju bandžiau išvengti susidūrimo. Ir norėjau apsaugoti su manimi važiuojančius keleivius.“
E. Baguckas įsitikinęs, kad jeigu nebūtų signalizavęs, eismo įvykio galbūt ir nebūtų įvykę.
„Šiandien man atrodo, kad tokiu atveju mes būtume tiesiog prasilenkę – manau, jog garso signalas vairuotoją pažadino ir jis automatiškai pasuko vairą, – sakė alytiškis. – Net neįsivaizdavau, kad jis per tą milisekundę gali pabusti ir pasukti vairą.“
Teisėjas patikėjo: negalima pasikliauti neprognozuojamu vairuotoju
Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui Lazdijų prokuroras ekspertų paprašė atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, kas yra kaltas dėl tragiškai pasibaigusio eismo įvykio. Ekspertas nurodė, kad dėl eismo įvykio, tikėtina, yra kaltas E. Baguckas. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, ekspertizę atlikęs specialistas net neturėjo visų duomenų apie įvykį – jam buvo pateiktas kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog ant kelio, kuriame nutiko nelaimė, nėra nei padangų, nei stabdymo pėdsakų. O šį dokumentą buvo pasirašęs tik vienas tyrėjas – lyg daugiau žmonių nebūtų buvę įvykio vietoje.
„Pats esu buvęs ugniagesys, todėl žinojau, kad į įvykio vietą atvykę gelbėtojai visada vaizdą fiksuoja kamera, – sakė E. Baguckas. – Kreipiausi į ugniagesius, jie turėjo nuotraukas iš įvykio vietos – jose aiškiai buvo užfiksuoti stabdymo pėdsakai, taip pat buvo nufotografuoti susidūrę automobiliai. Su advokatu užsakėme naują nepriklausomą ekspertizę ir jos išvadas pateikėme bylą nagrinėjančiam teismui – buvo patvirtinta, kad būtent mano vairuojamas automobilis pradėjo stabdyti savo kelio eismo juostoje, o pėdsakai baigėsi kitoje, priešpriešinėje juostoje. Tai tik patvirtino faktą, kad man atsirado kliūtis ir buvau priverstas stabdyti automobilį, jį nusukinėjau į šoną. Bet kaltinimą palaikančiam prokurorui tai nepadarė įspūdžio – jis ir toliau laikėsi pozicijos, kad esu kaltas būtent aš.“
Dėl tragiško eismo įvykio iškeltą baudžiamąją bylą beveik dvejus metus nagrinėjo Lazdijų rajono apylinkės teismas. Įsigilinęs į aplinkybes teisėjas Ramūnas Šarka paskyrė dar vieną ekspertizę – ją atlikęs Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas konstatavo, E. Bagucko veiksmai, įvažiuojant į priešingą eismo juostą, tokioje situacijoje techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą. Tačiau, pasak eksperto, jeigu „VW Polo“ vairuotojas D. Vaicekauskas prieš eismo įvykį buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, taip keldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį E. Bagucko vairuojamam automobiliui, tai būtent tokie jo veiksmai techniniu požiūriu ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
Šios eksperto išvados ir kitos baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, kaip nusprendė Lazdijų teisėjas, tik parodo, kad E. Baguckas nėra kaltas dėl tragiškos avarijos – „Mitsubishi Space Wagon“ vairuotojas buvo išteisintas.
Teisėjas konstatavo, kad E. Baguckas elgėsi teisingai, o reikalavimas nedelsiant sustabdyti savo vairuojamą automobilį ir tikėtis, kad iš priekio atvažiuojanti ir greičio nemažinanti transporto priemonė sugrįš į savo eismo juostą dar prieš prasilenkiant, yra nelogiškas ir reiškia tik pasikliovimą atsitiktinumu ir kito, neprognozuojamo vairuotojo veiksmais, bei rizikavimą savo ir keleivių gyvybe bei sveikata.
Kauno teisėjai manė kitaip: žinia, sukėlusi tikrą šoką
„Tada lengviau atsikvėpėme – pagaliau mus išgirdo ir patikėjo, – sakė E. Bagucko žmona Lina. – Mes dalyvavome visuose teismo posėdžiuose, klausinėjome ekspertų, nes mums tai rūpi, nes tai yra mūsų gyvenimas. Ir kai vyrą išteisino, vylėmės, kad viskas bus gerai, juk yra faktai, prieš kuriuos paprastai negali užsimerkti.“
Tačiau džiaugsmas truko neilgai – teisėjo R. Šarkos paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka apskundė ne tik prokuroras, bet ir nukentėjusysis. Jų skundą trijų teisėjų kolegija išnagrinėjo vos per valandą trukusį posėdį ir netrukus priėmė visiškai priešingą sprendimą – dėl avarijos yra kaltas E. Baguckas.
Anot teisėjų, vairuotojas privalėjo suvokti, kad „VW Polo“ vairuotojas gali spėti sugrįžti į savo eismo juostą.
Kauno teisėjai E. Baguckui skyrė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atidėjo ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įpareigojo asmeniškai atsiprašyti nukentėjusiojo.
Toks reikalavimas nuteistajam pareigūnui ir jo žmonai sukėlė tikrą šoką.
„Išgirdęs teismo nuosprendį tvardžiausi, bet žmona nesugebėjo, apsiverkė, – prisiminė E. Baguckas. – Raminau, sakiau, neverk, dar ne pabaiga, dar turime vieną galimybę – nuo pat pradžių buvau įsitikinęs, kad ši byla pasieks Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Taip ir yra – apskundėme nuosprendį, tikiuosi, kad čia mus išgirs ir pavyks įrodyti savo tiesą. Nes Kaune mumis netikėjo – jie labiau tikėjo žmogumi, kuris vairavo girtas ir sakė, kad nieko neatsimena. O tie, kurie matė įvykį, yra melagiai – tai mus labai žeidžia. Suprasčiau, jeigu būčiau koks nors nusikaltėlis, kuris nuolat meluoja, gerai, tuomet netikėkite, bet iki šiol dar niekas nesuabejojo mano reputacija. Tebūnie, gerai, netikėkite manimi, bet kodėl melagėmis tapo mano motina, žmona?“
Vyras stebėjosi, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjai net netyrė ir neanalizavo, dėl kokių priežasčių jis staiga intensyviai ėmė stabdyti automobilį, darė manevrą vairu į kairę, t. y., vengė susidūrimo su kliūtimi, dėl ko išvažiavo į priešpriešinę juostą.
„O juk buvau blaivus ir nepavargęs, mano nukentėję šeimos nariai taip pat buvo blaivūs, buvo dienos metas, kelio danga sausa, matomumas geras“, – sakė jis.
„Teismas net nesiaiškino, kodėl D. Vaicekauskas, pastebėjęs mano vairuojamą automobilį, nestabdė, nesumažino greičio ir nesiėmė jokių priemonių atsiradusiai kliūčiai apvažiuoti – byloje nustatyta, kad jo vairuojamo automobilio „VW Polo“ greitis susidūrimo metu buvo nuo 75 iki 84 km/val., taip pat nustatyta, jog jis jokių stabdymo žymių nepaliko“, – pabrėžė E. Baguckas, kurio vairuojamo automobilio greitis susidūrimo metu buvo perpus mažesnis.
Girto vairuotojo net nenubaudė – jis toliau važinėja
„Su tokiu psichologiniu spaudimu dar niekada nebuvau susidūręs – atvažiuoji į apklausą policijoje, o tave smukdo, bando visaip sumenkinti, – sakė E. Baguckas. – Tu nesi žmogus, iš kurio jie nori sužinoti tiesą ir išsiaiškinti visas aplinkybes, jie kalba kryptingai – prisipažink, tu esi kaltas. Yra absurdas, kad būdamas nukentėjusiuoju esu apkaltintas dėl nusikaltimo ir dar turiu rinkti įrodymus, jog esu nekaltas, nors tai turėjo padaryti pareigūnai. Žinote, kai tyrėjas siūlė man prisiimti kaltę dėl avarijos, tarp kitko jis manęs paklausė, ar dar nebuvau nuėjęs pas prokurorą. O ko man pas jį eiti? Tada tyrėjas į mane pasižiūrėjo kaip į kokį kvailį – nežinau, gal Lazdijuose yra įprasta praktika, kad eini pas prokurorą ir tariesi ar dar kažką darai, bet juk aš nieko nepadariau ir neturiu ko pas jį vaikščioti.“
E. Baguckas taip pat pažymėjo, kad apie D. Vaicekausko girtumą sužinojo tik tuomet, kai buvo baigtas ikiteisminis tyrimas – iki to laiko ši informacija nuo jo buvo slepiama.
O kai susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, sužinojo ir daugiau šokiruojančių faktų – Lazdijų policija net nesugebėjo laiku D. Vaicekauskui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo už tai, kad šis neblaivus sėdo prie automobilio vairo. Protokolą pareigūnai surašė, bet jau buvo pasibaigęs šešių mėnesių terminas, per kurį galima neblaivų vairuotoją patraukti atsakomybėn – teismas bylą jam nutraukė ir leido toliau važinėti gatvėmis.
„Tai tik patvirtina faktą, kad Lietuvoje gali važinėti girtas, jeigu turi pažįstamą policininką – gali jo paprašyti pavėluoti su terminais ir liksi nenubaustas, kuo ramiausiai toliau galėsi važinėti girtas“, – sakė jis.
Nors po avarijos E. Bagucko žmona bijo važiuoti automobiliu, į avariją pakliuvusiam vyrui nebuvo kito pasirinkimo: „Toks mano darbas, kad dažnai turiu važinėti automobiliu, bet nors kelyje ir leidžiamas 90 km/val. greitis, važiuoju lėčiau – kai atrodo, kad kiekviena važiuojanti mašina gali išvažiuoti priešais tave, yra labai sudėtinga. Ir dėl to važiuoju lėtai, vos ne drebančiomis rankomis.“