„Nusikaltėliai irgi bijo nukentėti. Ginkluotų žmonių jie bijo labiau negu policininkų, nes šie veikia pagal tam tikras taisykles, o gyventojai, turintys šaunamąjį ginklą, mažiau prognozuojami ir gali pasielgti visai ne pagal taisykles“, – sako jis.
Vis dėlto, pabrėžia A. Kiškis, JAV statistika rodo, kad šaunamieji ginklai dažnai panaudojami ne tada, kai reikia: „Pavyzdžiui, turint šaunamąjį ginklą, tikimybė žūti nuo jo savo namuose padidėja 2,6 karto. O savižudžių skaičius tarp turinčių šaunamuosius ginklus yra beveik penkis kartus didesnis nei tarp neturinčių asmenų.“
Lietuvoje – 60 tūkst. ginkluotų asmenų
Nors statistika rodo, kad, palyginti su 1995–1996 m., nusikaltimų su šaunamaisiais ginklais gerokai sumažėjo, o jų įsigijimo tvarka griežtesnė, incidentų dar būna. Vis dėlto, buvusio policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus nuomone, didelės grėsmės nėra, nes Lietuvoje ginklą turi apie 60 tūkst. žmonių, o nusikaltimai sudaro labai nedidelį procentą.
„Kažkada buvo sudėtingiau, nes nusikalstamos grupuotės ir atskiri asmenys, kurie vykdė nusikaltimus, turėjo ginklų ir galėjo jų gana lengvai įsigyti iš tuo metu Lietuvoje buvusių sovietinių karinių dalinių ar kitais būdais. Tada mes netgi mėginome priešintis bandymui priimti įstatymą dėl galimybės įsigyti ginklą savigynai, nes galvojome, kad tai sukels nusikaltimų su šaunamaisiais ginklais bangą“, – sako V. Grigaravičius.
Tačiau, pabrėžia jis, sukūrus tinkamą ginklų ir galimybės jų įsigyti kontrolės sistemą, didelių problemų nekilo, o ginklai iš nusikalstamų grupuočių pamažu buvo konfiskuojami.
Didesnis pavojus ginklo savininkui
Anot Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto docento A. Kiškio, vis dėlto šaunamųjų ginklų laikymas namuose sukelia ir pavojų. Tai patvirtina JAV statistika – šioje šalyje yra didžiausias apsiginklavimo šaunamaisiais ginklais lygis visame pasaulyje.
„Pavyzdžiui, turint šaunamąjį ginklą, tikimybė žūti nuo jo savo namuose padidėja 2,6 karto. O savižudžių skaičius tarp turinčių šaunamuosius ginklus yra beveik penkis kartus didesnis nei tarp neturinčių asmenų“, – pastebi A. Kiškis.
Anot jo, XX a. 7-ajame dešimtyje JAV asmenys, turintys ginklą, nužudė šešis kartus daugiau savo giminaičių, draugų ir kaimynų nei vagių. Be to, rizika tapti žmogžudžio auka amerikiečiams yra penkis kartus didesnė nei Japonijos gyventojams, kur priimtos griežtos ginklų laikymo taisyklės.
Ginklų kontrolės sistemą reikia tobulinti
Kita vertus, pastebi A. Kiškis, kasmet šaunamieji ginklai, įsigyti savigynai, JAV užkerta kelią nusikalstamiems pasikėsinimams į gyvybę, laisvę, teises ir nuosavybę apie milijonui žmonių: „Pavyzdžiui, viename JAV mieste policija naudotis šaunamaisiais ginklais apmokė 2,5 tūkst. moterų. Po to išžaginimų skaičius šiame mieste sumažėjo net 88 proc.“
Kaip pastebi docentas, kartais turėti šaunamąjį ginklą namuose gerai, ypač jis praverstų žmonėms, gyvenantiems vienkiemiuose ir pan. „Nusikaltėliai irgi bijo nukentėti. Ginkluotų žmonių jie bijo labiau negu policininkų, nes šie veikia pagal tam tikras taisykles, o gyventojai, turintys šaunamąjį ginklą, mažiau prognozuojami ir gali pasielgti visai ne pagal taisykles“, – kalba A. Kiškis.
Ir A. Kiškis, ir V. Grigaravičius sutinka, kad šaunamasis ginklas – padidėjusio pavojaus šaltinis. „Bet kartu jis gali padėti išsaugoti žmogaus gyvybę, sveikatą, turtą, – mano buvęs policijos generalinis komisaras. – Tik mūsų ginklų kontrolės sistemoje nenumatyta, kad kiekvienas tokio ginklo savininkas privalėtų kartą per metus išlaikyti tam tikras įskaitas, kad neprarastų įgūdžių. O visa kita, manau, Lietuvoje veikia gerai.“