Vestuvių svitoje – skolose paskendęs uošvis
Neseniai kauniečiai galėjo stebėti išskirtinį reginį – Rotušėje žiedus sumainė praeityje garsių ir įtakingų nusikalstamo pasaulio šulų atžalos.
Už daug sunkių nusikaltimų kalėti iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro, pravarde Henytė, sūnus Enrikas vedė savo išrinktąją Kamilę Doveikaitę.
Antrąja 32 metų E.Daktaro žmona tapusi, 8 metais jaunesnė K. Doveikaitė taip pat turi netiesioginių sąsajų su šešėliniu pasauliu. Daktarės pavardę pasirinkusios jaunosios velionis tėvas Vidmantas Siaurusevičius-Siauras – kadaise buvo vienas įtakingiausių Kauno nusikalstamo pasaulio veikėjų, vadintas dešiniąja H.Daktaro ranka.
Mįslingomis aplinkybėmis, spėjama, perdozavus narkotikų, 2000 m. Nidoje miręs Siauras anksčiau gyrėsi, kad nusikaltėlių pasaulyje pasiekė aukščiausią įmanomą statusą – tapo įteisintu vagimi. Pasak Siaurą pažinojusių buvusių teisėsaugininkų, jis palaikė artimus ryšius su įtakingais Rusijos nusikaltėlių bosais, bet įteisintu vagimi nebuvo tapęs. Pasakojama, kad banditų pasaulyje buvo pradėta Siauro karūnavimo procedūra, bet ji nebuvo baigta.
Žiniasklaidos plačiai aprašytose nesantuokinės Siauro dukters ir Henytės sūnaus vestuvėse šmėžavo ir pusamžis vyras, sukėlęs skausmo ne vienam žmogui.
Tai – E. Daktaro uošviu tapęs, jo žmonos patėvis, verslininku prisistatantis R. Zemenauskas. Virš šio veikėjo galvos jau kurį laiką telkiasi tamsūs debesys. Teisininkai siekia įrodyti, kad jis – aferistas, skolinęsis nemažas sumas neturėdamas nei noro, nei galimybių pinigus grąžinti.
Kaunietis Ričardas Mežinis iki šiol keikia tą dieną, kai automobiliais prekiavusiam ir biurą sostinėje turėjusiam R. Zemenauskui patikėjo parduoti prabangų visureigį „Dodge RAM 2500“.
„Šio visureigio išlaikymas man pasirodė brangus, todėl nusprendžiau jį parduoti. Ketinau grąžinti skolą ir dar pats užsidirbti“, – pripažino R. Mežinis.
Galiausiai kaunietis liko be nieko. Prabangų visureigį parduoti patikėjęs solidaus verslininko įspūdį sudariusiam R. Zemenauskui jis neteko automobilio, neatgauna ir pinigų.
Pirkimo-pardavimo sutartyje R. Zemenausko prašymu buvo nurodyta 20 tūkst. litų suma, likusiai sumai – 122,5 tūkst. litų – šis pasirašė skolos raštelį. Nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 30 d. R. Zemenauskas automobilį už 147,6 tūkst. litų pardavė bendrovei BRC. Sutartyje nurodyta bankrutuojanti įmonė „Autolita LT“, kuriai jis vadovavo. Tą pačią dieną visureigis už 165,7 tūkst. litų buvo perparduotas.
„Pinigų už automobilį taip ir neatgavau, R. Zemenauskas jų taip ir nesiteikė sumokėti. Po kurio laiko sužinojau, kad mano „Dodge“ važinėja Rygoje, su tais pačiais lietuviškais valstybiniais numeriais“, – leidiniui „Savaitraštis Kaunui“ sakė išskirtinio automobilio netekęs R. Mežinis.
Kaunietis kreipėsi į teismą, ten buvo pripažinta skola, jos R. Zemenauskas net neginčijo. Vėliau paaiškėjo, kad atgauti priteistų pinigų, ko gero, nepavyks. Atvykęs pas Trakuose dirbančią antstolę Mariją Lekstutienę kaunietis išgirdo neguodžiančią naujieną – eilėje net keliolika kreditorių, verslininku prisistatantis R. Zemenauskas jokio turto neturi, o namas Vievyje, kuriame jis gyvena su šeima, priklauso bankui.
Suvokęs, kad tapo aferisto auka, kaunietis kreipėsi į policiją. Pareigūnai patraukti baudžiamojon atsakomybėn svetimą automobilį pardavusio ir pinigų savininkui neatiduodančio veikėjo nenorėjo. Vagystės nebuvo, nes automobilį „Dodge RAM“ parduoti R. Zemenauskui davė pats R. Mežinis, o skolą pripažino teismas. Jokio kriminalo nėra, tai viso labo yra tik civiliniai santykiai.
Prarado šeimos santaupas
Atgauti E. Daktaro uošviu tapusiam veikėjui paskolintus pinigus iki šiol tikisi ir žinomas kultūristas, treneris Artūras Bartkus.
Visas savo santaupas R. Zemenauskui paskolinęs sportininkas – vienas iš daugelio kreditorių. Deja, viltis atgauti pinigus vis labiau blėsta, bet A. Bartkus pasiryžęs kovoti iki galo, jis siekia aferistui iškelti baudžiamąją bylą.
Automobilių prekyba besivertusiam R. Zemenauskui sportininkas paskolino 69 tūkst. eurų. Didžiąją dalį šios sumos gyvendama užsienyje uždirbo A. Bartkaus mama, kita dalis – paties trenerio uždirbtos lėšos.
Šeimos santaupas A. Bartkus neblogai pažįstamam R. Zemenauskui paskolino patikėjęs jo kalbomis apie atrastą naują aukso gyslą – Jungtiniuose Arabų Emyratuose įsigytų prabangių automobilių gabenimą į Europą.
Nesulaukęs skolos grąžinimo, A. Bartkus delsė kreiptis į teisėsaugą, tikėjo prekeivio pažadais, vis labiau primenančiais fantazijas.
Kultūristas minėjo, kad skolininkas žadėjo atsiskaityti, rasdavo įvairių pasiteisinimų. Galiausiai sportininko kantrybė trūko ir jis kreipėsi į teismą. Praėjo nemažai laiko, kol skolą pavyko įrodyti ir 2008-aisiais gauti vykdomąjį raštą.
Deja, tai mažai ką pakeitė. Treneris kreipėsi į antstolę M. Lekstutienę ir sužinojo, kad analogiškų istorijų labai daug, o R. Zemenauskas oficialiai savo vardu neturi jokio turto.
Sportininkas pripažino, kad kelis kartus bandė griežčiau kalbėti su šeimos santaupas nežinia kur pradanginusiu veikėju, užsiminė apie galimybę kreiptis į teisėsaugą ir inicijuoti baudžiamosios bylos dėl sukčiavimo iškėlimą.
A. Bartkus pasakojo sulaukęs keistos R. Zemenausko reakcijos, šis ėmė provokuoti ir klausinėjo, ar reikalavimą grąžinti skolą reikėtų suprasti kaip grasinimą. Kultūrizmo treneris neabejoja, kad skolininkas pasirinko gudrią taktiką – galbūt įrašinėjo pokalbius, vėliau juos ketindamas panaudoti kaip poveikio priemonę.
„Tai – žmogus, gyvenantis kitų sąskaita. Su teisininkais bandome įrodyti, kad jo veikla sisteminga – pinigai buvo skolinamiesi neketinant jų grąžinti. Jau apklausta daug nuo R. Zemenausko nukentėjusių žmonių, manau, kad teisėsauga turėtų griežčiau įvertinti šio tipo veiklą“, – praėjusią savaitę sakė nuo 2008 m. šeimos santaupų vis dar neatgaunantis A. Bartkus.
Veikia kaip Ostapas Benderis
Nuo E. Daktaro uošviu tapusio R. Zemenausko nukentėjusių žmonių sąraše – ir žinomas Vilniaus verslininkas, su Artūru Zuoku siejamos bendrovės „BNA grupė“ vadovas Gytis Trinkūnas.
„Skaudulys jau praėjo, gyveni ir mokaisi. Labiausiai norėčiau, kad į šio veikėjo pinkles nepakliūtų daugiau žmonių. Keista, kad prokuratūra iki šiol tinkamai neįvertino jo veiksmų“, – pernai šio straipsnio autoriui sakė G. Trinkūnas.
Nors teismas pripažino nemažą skolą ir išdavė vykdomąjį raštą, iš jokio turto neturinčio veikėjo atgauti skolintus pinigus šansų itin mažai.
„Ką man su tuo raštu daryti – pasikabinti ant sienos? Kodėl Lietuvoje iki šiol nėra bendros sistemos, rodančios, kiek ir kam žmogus yra skolingas. Nors esmė ne pinigai, bet jie yra uždirbami. Skaudžiausia, kai tave apgauna žmonės, kuriais pasitikėjai. Gaila ir tų žmonių, kurie susitaupo pinigų ir juos praranda“, – yra minėjęs G. Trinkūnas.
Pašnekovas mano, kad R. Zemenauskas suka verslą niekuo nerizikuodamas, nes visas jo turtas jau kelis kartus areštuotas, jam nėra ko prarasti. Jis su kartėliu prisimena pažintį su R. Zemenausku.
„Jis buvo pažįstamas su įtakingais žmonėmis. Kai vienas verslas žlugo, griebėsi kito. Sakydavo, kad pinigai bus investuoti į verslą, o galėjo juos naudoti skoloms padengti. Jis veikia tarsi romano „Aukso veršis“ veikėjas Ostapas Benderis“, – kalbėjo bendrovės „BNA Grupė“ vadovas.
Tapo aferisto auka
Juodai dienai sukauptų ir R. Zemenauskui paskolintų 29 tūkst. eurų iki šiol neatgauna dar vienas verslininkas, Kaune veikiančios bendrovės „Videotronas“ vadovas Gintautas Klupšas.
„Iš antstolės kol kas jokių žinių nesulaukiu. Ji man žadėjo paskambinti, jeigu pavyks rasti bent dalį pinigų. Ką darysi, pensija dar toli, kol kas pragyvenimui užsidirbu. Jeigu pavyks atgauti skolą, tai bus geras priedas prie pensijos“, – ironizavo apgautas kaunietis.
G. Klupšas pasakojo, kad paties R. Zemenausko asmeniškai nepažinojo. Paskolinti asmenines santaupas – 100 tūkst. litų (29 tūkst. eurų) – jį įkalbėjo pažįstamas.
„Šį žmogų pažinojau 20 metų, juo pasitikėjau. Jis laidavo už R. Zemenauską. Iš pradžių viskas buvo neblogai, kelis mėnesius mokėjo palūkanas, tačiau po kurio laiko mokėti nustojo ir dingo. Skaudu, kad taip nutiko: gyveni, taupai juodai dienai ir staiga viską prarandi. Žinoma, gyvenime nutinka kur kas blogesnių dalykų, pavyzdžiui, prarandi sveikatą“, – svarstė G. Klupšas.
Kaunietis sakė matęs reportažus prie E. Daktaro vestuves ir atpažinęs puošniai apsirengusį R. Zemenauską.
„Gal tapus E.Daktaro uošviu jo finansinė padėtis pasikeis ir bent dalį skolų grąžins? Nors nelabai tikiu“, – atsiduso G. Klupšas.
Turto neturi – tik skolas
Trakuose dirbanti antstolė M. Lekstutienė, paklausta, kaip sekasi tvarkyti R. Zemenausko skolas, giliai atsiduso.
Dar 2011-ųjų pabaigoje ji vyko į bankui įkeistus R. Zemenausko namus Vievyje, aprašė ten surastą kilnojamąjį turtą ir pardavė. Tąkart pavyko parduoti prasiskolinusio veikėjo šeimos namuose buvusius baldus ir 2 plazminius televizorius.
„Skolų susikaupė labai daug, šis žmogus neturi jokio turto. Labai nedidelės sumos kas mėnesį mokamos iš bendrovės, kurioje jis dirba. Matyt, jis pasirinko šią taktiką, nes nenori, kad mes vėl vyktume į namus“, – sakė antstolė M. Lekstutienė.
Paklausus, ar kuklių įmokų pakaks atsiskaityti su daugybe skolininkų, M. Lekstutienė neslėpė, kad R. Zemenauskas – tarsi amžinas „klientas“, kuriam iki gyvenimo galo nepavyks grąžinti visų savo skolų.
„Pasakysiu atvirai – situacija beviltiška. Šis žmogus tai puikiai supranta, jis žino, kad mes negalime iš jo nieko daugiau paimti ir, ko gero, visai nesistengia grąžinti skolų. Manau, situacija pasikeistų, teisėsaugai pradėjus tyrimą dėl sukčiavimo. Tik atsiradus galimybei patekti už grotų, atsirastų ir motyvacija atsiskaityti su kreditoriais“, – sakė antstolė M. Lekstutienė.
Kaltina kreditorius
Telefonu susisiekus su R. Zemenausku ir paklausus, ar žmonėms bus grąžinti pinigai, vyras tikino esantis užsienyje, todėl negalintis atsakyti į ne pačius maloniausius klausimus.
Kiek anksčiau bendraudamas su šio straipsnio autoriumi savo skolas jis vadino nesėkmių versle padariniais, dėl kurių kalti bankai ir kiti automobilių pardavėjai.
„Nėra nė vienos skolos, kuri būtų panaudota mano asmeniniais ar nusikalstamais tikslais. Jeigu būčiau tuos pinigus būčiau paėmęs, sėdėčiau kalėjime“, – sakė skolose skendintis veikėjas.
„Facebook“ jis piktinosi teisybės ieškančiais, pinigus patikėjusiais ir jų neatgaunančiais žmonėmis. Prasiskolinęs veikėjas tikino, kad jie ir taip gavo solidžias palūkanas. Esą jie, antstoliai ir bankai specialiai žlugdo bandymus dirbti ir grąžinti skolas.
„Linkiu sėkmės „nukentėjusiems“ ir pažadu, kad viskas šioje žemėje su Dievo pagalba bus atsiskaityta“, – su pagieža teigė naujasis E. Daktaro uošvis.
Kelioms bankrutavusioms bendrovės vadovavęs R. Zemenauskas neseniai pardavė dar vieną savo bendrovę „SIR Capital“, kurios vardu gyrėsi į Lietuvą iš Kinijos atvešiantis itin pigių ir kokybiškų elektromobilių. Dabar jis veikia kitos bendrovės – „Ginol“ – vardu.
„Elektriniai automobiliai ir kitos transporto priemonės pagal individualius užsakymus iš P. Korėjos, Japonijos, Kinijos, JAV ir Jungtinių Arabų Emyratų!!!“ – skelbiama bendrovės tinklapyje.