Taip ketvirtadienį nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas – teisėja Lilija Tarčevskaja paskelbė, kad I. Volbikui skiria 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią jis turės atlikti atvirijoje kolonijoje. Be to, jis žuvusios merginos tėvams turės atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą – daugiau kaip 132 tūkst. Lt.
Tačiau net ir atlikęs bausmę I. Volbikas jaus nepatogumus – teismas jam taip pat 3 metams uždraudė vairuoti transporto priemones.
Bylos duomenimis nustatyta, kad I. Volbikas praėjusių metų spalio 4-ąją, apie 10.15 val., Vilniuje, Lukšio g., prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos partrenkė ir sunkiai sužalojo į paskaitas ėjusią studentę. Ji nuo patirtų sužalojimų po kelių valandų mirė ligoninėje.
Ikiteisminio tyrimo metu ekspertai nustatė, kad I. Volbiko vairuojamas automobilis viršijo leistiną greitį – judrioje sostinės vietoje važiavo 62, nors čia leistinas ne didesnis kaip 50 km/val. greitis.
Žuvusi mergina – 23 metų Julija Glotautė Kamarauskaitė iš Kauno. Ji Vilniuje taip pat studijavo.
„Ruošėmės dukros vestuvėms, bet turėjome rūpintis jos laidotuvėmis – tai, ką išgyvenome, gali suprasti tik tie, kurie laidojo savo vaikus“, – teisme yra sakiusi vienturtės dukros motina Daina Kamarauskienė. Ji – Nacionalinio K. M. Čiurliono dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja, jos sutuoktinis – garsus skulptorius Gintaras Kamarauskas.
Dėl tragiškai pasibaigusio eismo įvykio baudžiamojon atsakomybėn patrauktas I. Volbikas teisme pripažino savo kaltę ir pasakojo, kad tą rytą brolio automobiliu važiavo į paskaitas Vilniaus Gedimino technikos universitete.
„Kai į Lukšio g. įsukau, pasižiūrėjau į spidometrą, kuris rodė, kad važiuoju 50 km/val. greičiu, tolumoje mačiau grupelę žmonių, neatrodė, kad jie ketina eiti per perėją, – sakė kaltinamasis. – Važiavau toliau, kai viena mergaitė netikėtai išėjo į perėją, dar bandžiau automobilį sukti į kairę pusę, bet kliudžiau jos kojas, tada ji trenkėsi galva į stiklą, o tada skrido...“.
Blaivus vairavęs I. Volbikas pripažino, kad galėjo viršyti greitį: „Esu kaltas, kad prieš perėją nepristabdžiau automobilio, neįsitikinau, jog niekas į ją neįžengs ir kad kliudžiau pėsčiąją“.
Sunkiai rinkdamas žodžius kaltinamasis teisme taip pat prisiminė, kaip prieš pat susidūrimą su mergina pamatė jos žvilgsnį, kuris jį persekioja iki šiol.
„Manau, eidama ji nematė manęs – paskutinę sekundę ji atsisuko į mane, o paskui žengė tą žingsnį ir ją kliudžiau“, – kalbėjo I. Volbikas.
Tuo metu dukros netekusi motina teisme yra pasakojusi, kad iki šiol su didžiulu skausmu prisimena, kaip iš karto po avarijos sulaukė dukros skambučio – ji pati kaip tik tuo metu ruošėsi skambinti savo vienturtei.
„Ir kai suskambo telefonas, pagalvojau, štai vėl suveikė mūsų telepatiniai sugebėjimai“, – D. Kamarauskienė šio skambučio turbūt nepamirš visą gyvenimą – jai paskambinusi dukros kursiokė pranešė baisią žinią.
D. Kamarauskienė neslėpė, kad dukros netektis ją labai paveikė ne tik psichologiškai – dėl to pašlijo ir jos sveikata. „Stresas gali iššaukti neįtikėčiausius sveikatos sutrikimus“, – apie sveikatos problemas kalbėjo moteris.
Sunkiai rinkdama žodžius ji sakė, kad su vyru liko vienui vieni ir senatvę pasitiks ne tik be dukros, bet ir anūkų, apie kuriuos taip svajojo.
„Mes liekame vieniši, nebus to šeiminio ryšio, kai ateina tavo vaikas ir užjaučia, čia – ne tai, kad paduoti vandens stiklinę senatvėje“, – sakė D. Kamarauskienė.
Vienturtės dukros netekę tėvai savo neturtinę žalą įvertino 150 tūkst. Lt, jų ieškinys buvo patenkintas iš dalies.
„Kiek gali būti tavo vaiko kaina? – klausė ji. – Milijonas? Du? Visos sumos atrodo juokingos, jeigu man pasakytų, kad tu viską, ką turi, parduok ir atgausi dukrą, iš karto parduočiau, kad tik susigrąžinčiau dukrą. Nors įstatyme nurodyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajam turėtų kompensuoti patirtą skriaudą, tačiau vaiko netekimo atveju tai – tik utopija. Tai gali suprasti tik tie, kas laidojo savo vaikus“.
Moteris sakė, kad specialistai yra paskaičiavę, jog vaiko iki 18 metų užauginimas tėvams atsieina 150 tūkst. Lt, todėl būtent tokią sumą jie ir prašė priteisti iš I. Volbiko.
„Galvodami apie ieškinio dydį, galvojome ir apie tave, Ignai, – kalbėdama teisme D. Kamarauskienė kreipėsi į I. Volbiką. – Tu esi dar jaunas, o jau tiek KET pažeidimų padaręs – ir už greičio viršijimą, matyt, tau buvo skirtos per švelnios bausmės. Manau, kad tau turi būti skirta didelė bausmė ir didelis ieškinys – tu turi atsisakyti malonumų ir pajusti, kaip yra nepatogu gyventi. Nori gyventi bute, nuomokis, o savo parduok, nori prašmatnių vestuvių, tuokis kukliai. Mes norime, kad būtų užkirstas kelias dar didesnei nelaimei – iš praeities klaidų tu nepasimokei“.