Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Žalnieriūnienė tikino, jog vėliausiai šįryt užrašas nuo skulptūros bus nutrintas.
Užrašai bado akis
Miesto širdyje stovinti „Arka“ buvo valyta prieš porą savaičių. Tada mažai kam teužkliuvo juodais dažais išterliotos keverzonės. Šiemet jau teko valyti raudonų plytų sieną prie Santuokų rūmų, skulptūras Skulptūrų parke, granito plokštes Atgimimo aikštėje, M.Mažvydo paminklą Lietuvininkų aikštėje, Biržos tilto atramas ir net savivaldybės pastatą, kurio fasadas nukentėjo nuo vandalų.
Nors senamiestyje esantys pastatai turi savininkus, kurie turi rūpintis sienų švara, šiemet savivaldybės lėšomis buvo valomos ir šios sienos.
Miesto svečių labiausiai lankomas senamiestis badė akis šlykščiais ir įžeidžiais antisemitiniais bei fašistiniais užrašais ar simboliais. Daugelis miestiečių ir svečių ilgą laiką buvo priversti žvelgti į Danės gatvėje virš praėjimo po Pilies tiltu išpieštą svastiką.
Miegamųjų rajonų daugiaaukščiai, kiek siekia žmogaus ūgis, Klaipėdoje aprašinėti ir išpiešti beveik visi.
Valymas - brangus
Savivaldybės skelbtą konkursą namams valyti buvo laimėjusi bendrovė „Baltijos prochemas“. Vieno kvadratinio metro nuvalymo kaina - kiek didesnė nei pusšimtis litų. Dabar paskelbtas naujas konkursas. Jį laimėsianti įmonė turės imtis ir pastatų sienų impregnavimo darbų. Nors prieš porą metų ir buvo žadėta specialiais chemikalais pradėti dengti dažniausiai terliojamus visuomeninius pastatus, tačiau iki šiol tai daryta nebuvo.
Privačių pastatų savininkai kasmet išleidžia tūkstančius litų iššaukiantiems užrašams naikinti. Sienas valiusiai A.Raubos įmonei prieš porą metų kvadratinio metro išorinės sienos nudažymas kainavo apie 25 litus.
Braižo ir nagais
Tinkuotiems pastatų fasadams pavojingiausi yra purškiami dažai. Ne vienerius metus pastatus nuo teplionių vadavęs individualios įmonės savininkas Arūnas Rauba pasakojo, jog lengviau tokią dėmę uždažyti naujais dažais nei ją išvalyti. Chemikalai blukina tinko dažus, ir išvalyta vieta atrodo negražiai.
Bendrovė „Derivatus“ prižiūri „Snoro“ banko bei „Lietuvos spaudos“ kioskus. Pasak bendrovės „Derivatus“ darbų vykdytojo Aleksandro Donėlos, plastmasiniams paviršiams didžiausią grėsmę kelia naujais markeriais apsiginklavę paaugliai. Valant chemikalais tokį paviršių sugadinamas pats kioskas. Paradoksalu, tačiau vandalai kioskus neišvalomai sugadina kiaušiniais. Senas kiaušinis, ištiškęs į kiosko langą, po poros dienų virsta bjauria dėme, kurios neišnaikina jokie chemikalai.
Autobusų stotelių niokotojai įsigudrino jas braižyti aštriais įnagiais. Jie suprato, kad dažus ir markerio dėmes valytojai panaikins, todėl įniko jas raižyti. Tokio paviršiaus nušlifuoti neįmanoma, tenka keisti visas plokštes.
Tepliotojų negaudo
Prieš dvejus metus Šaulių gatvėje du paaugliai sunkiai suskaitomais rašmenimis aprašinėjo Buities rūmų Manto gatvėje pirmojo aukšto langus bei šalia esančio pastato sienas. Nepilnamečius užfiksavo vaizdo kameros, tačiau atpažinti vandalų taip ir nepavyko.
Policijos pareigūnai nerengia tikslinių reidų sienas tepliojantiems chuliganams gaudyti. Dažniausiai sienas darkančius asmenis jie nutveria atsitiktinai. Tačiau blogiausia, jog dėl žalos namų šeimininkai policijai pareiškimus rašo itin retai. Nėra pareiškimo, nėra nusikaltimo, nereikia ir žalos atlyginti. Nebaudžiami paaugliai tampa vis drąsesni. Žmonės netiki, kad pasiseks rasti kaltininkus ir išreikalauti atlyginti už subjaurotas sienas.
Nepilnamečiai tepliotojai už tokius nusižengimus paprastai nebaudžiami. Atsakyti tenka jų tėvams. Kad ir kokią bausmę gautų vaikas - diržo nuo tėčio ar būtų įtrauktas į nusikalsti linkusių vaikų sąrašus tėvams tektų atlyginti jų padarytą žalą. Jeigu ji nesiekia 125 litų, dažniausiai baudžiama už chuliganizmą. Jei žala didesnė, gali būti baudžiama už tyčinį turto sunaikinimą.
Dažniausiai ištepliotas gyvenamųjų namų sienas nuvalo kiemsargiai. Tam jie naudoja įprastą acetono skiediklį.
Ėmėsi keršto
2003 metų balandžio 3 dieną neformalios organizacijos „Klaipėdos naciai“ nariai išdaužė Rusijos generalinio konsulato pastato lango stiklą ir juodais dažais bei tušu aptaškė jo sieną. Tą patį vakarą buvo suniokotos už kelių šimtų metrų nuo konsulato - S.Daukanto gatvėje esančios Antrajame pasauliniame kare dalyvavusių karių kapinės.
Jaunuoliai prisipažino įvykdę šį vandalizmo aktą. Tai buvo atsakas į kovo mėnesį Sankt Peterburge įvykusį incidentą, kuomet per Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo minėjimą mūsų šalies generalinį konsulą šiame mieste rusų radikalai aplaistė pomidorų padažu. Jaunuoliai teigė kerštavę ir dėl kito išpuolio, per kurį Rusijos jaunieji nacionalbolševikai Lietuvos ambasados Maskvoje centrinį įėjimą apmėtė buteliais su juodos spalvos skysčiu.
Politinį atspalvį galima įžvelgti ir terlionėse ant žydų bendruomenės pastatus juosiančios sienos. Tačiau dauguma sienų bei paminklų niokojimo atvejų nėra susiję su politika. Užrašai bei keverzonės neturi jokios prasmės.