Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį paskelbė, kad M. Drėmą pripažįsta kaltu dėl svetimo turto įgijimo apgaulės būdu ir sukčiavimo – už padarytus nusikaltimus sukčiui skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Bet tai – ne viskas: teisėja Alberta Baltušytė subendrino M. Drėmai su kitu nuosprendžiu paskirtas bausmes ir paskelbė, kad už grotų nuteistasis privalės praleisti trejus metus.
Skelbdama nuosprendį garsiam Vilniaus sukčiui teisėja pažymėjo, kad nusikaltimus, dėl kurių pirmadienį buvo nuteistas, jis padarė neišnykus teistumui, todėl nėra pagrindo taikyti įstatyme numatytą išimtinę taisyklę dėl bausmės vykdymo atidėjimo.
Nors M. Drėma pasiųstas už grotų, tačiau laisve dar galės kurį laiką pasimėgauti – apkaltinamasis nuosprendis įsiteisės tik po 20 dienų, žinoma, jeigu nuteistasis jo neapskųs apeliacine tvarka. Ar šia teise pasinaudos, sukčius žurnalistams nesakė – po nuosprendžio paskelbimo ant galvos užsimaukšlino juodos spalvos medžiaginę kaukę ir apsigaubęs gobtuvu jis išėjo iš teisingumo rūmų.
Kaip gangsteris jis atrodė ir atėjęs į teismą – kaip įmanydamas slėpė savo veidą, maža to, teismui teko net keliolika minučių laukti, kol M. Drėma pasirodys posėdžių salėje. Į nuosprendžio paskelbimą vėlavęs vyras teisinosi, kad sugedo automobilis, kuriuo važiavo išklausyti teismo nuosprendžio.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas taip pat paskelbė, kad M. Drėma privalės sumokėti 1 013 eurų Vilniaus viešbučio „Flamingas“ direktoriui Juozui Kelminskui – tiek verslininkas buvo paskolinęs nuteistajam, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, net neketino pinigų grąžinti.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad M. Drėma ieškodamas darbo dar 2013 m. vasarį atvyko į J. Kelminsko vadovaujamą viešbutį.
„Jis pasirodė linksmas, imlus jaunuolis, todėl leidau jam pabandyti dirbti“, – sakė verslininkas.
Jis pažymėjo, kad visada palaiko jaunus žmones, kurie į gyvenimą „kabinasi“ savo rankomis ir neieško paramos.
„Kovo pradžioje jis man papasakojo, kaip prieš metus nupirko ir kovo 8-ąją pardavė 2 tūkst. tulpių, sakė, kad norėtų ir šiemet šiuo verslu užsiimti, tačiau neturi pinigų, – pasakojo J. Kelminskas. – Jis pasakojo, kad Pagiriuose ketino po litą nupirkti 3 tūkst. tulpių, bet jau nepavyko, todėl dabar turės važiuoti į Kauną, kur mokės po 1,2 Lt už tulpę. Prašė manęs 3,6 tūkst. Lt, bet tada turėjau 3,5 tūkst. Lt – ištraukiau ir padaviau, verslo planas atrodė realus.“
Anot nukentėjusiojo, pinigus „su magaryčiomis“ M. Drėma turėjo grąžinti kovo 8-osios vakarą, tačiau jų taip ir nesulaukė.
„Jis tik kūrė pasakas, „padarė dingau“, neatsiliepdavo į telefono skambučius, tada siunčiau SMS žinutes, bet atsakydavo tik į kas penktą, – teisme kalbėjo verslininkas. – Kai kreipiausi į policiją, jis pats man paskambino ir pradėjo diktuoti sąlygas – kad galbūt kažkada įsidarbins ir galbūt kada nors grąžins pinigus. O paskui prasidėjo skundai į įvairias institucijas – akivaizdu, kad jis tai galėjo rašyti.“
Tuo metu M. Drėma neneigė, kad pasiskolino pinigų, tačiau tikino, jog pats buvo apgautas, todėl esą ir negalėjo grąžinti skolos. Jis tikino, kad susipažino su vienu vyru, kuris esą prekiavo gėlėmis, ir jam perdavė 3,5 tūkst. Lt, bet tulpių prieš Tarptautinę moters dieną taip ir nesulaukė. Kas tas paslaptingasis esą jį apgavęs verslininkas, M. Drėma negalėjo pasakyti – nežinojo nei jo vardo ir pavardės, nei gyvenamosios ar darbo vietos adreso.
Teismas nutarė, kad skolindamasis pinigus M. Drėma net neketino jų grąžinti, o istoriją apie tariamo verslininko apgavystę tiesiog išsigalvojo, vengdamas baudžiamosios atsakomybės.
Apgaulės būdu M. Drėma bandė įgyti svetimus pinigus ir tada, kai nutarė nuomoti svetimus butus. Apie tai, kad nuomoja nekilnojamąjį turtą, jis skelbė viename skelbimų portale. Nuo jo šioje baudžiamojoje byloje nukentėjo trys asmenys – kai šie suprato, kad buvo apgauti, kreipėsi į policiją. O M. Drėma tuo metu bandė su jais taikytis – grąžino kaip avansą už buto nuomą ir tarpininkavimo paslaugas suteiktus pinigus bei prašė atsisakyti policijoje pareikštų pretenzijų.
Nuo M. Drėmos nukentėjusiaisiais pripažinti studentai teisme pasakojo, kad apie tai, jog sostinės Baltupių mikrorajone yra nuomojamas trijų kambarių būstas, sužinojo iš skelbimų internete.
Vilniuje studijuojantis Ignas K. teisme pasakojo, kad M. Drėma žadėjo išnuomoti trijų kambarių butą už 230 eurų (800 Lt).
„Mums butas patiko, buvo atliktas remontas, M. Drėma mums sakė, kad mes jam tinkame kaip nuomininkai, tačiau, deja, jis yra priverstas paprašyti 200 Lt užstato, nes butą nori nuomotis ir kiti asmenys“, – sakė studentas.
Jis prisiminė, kad į butą turėjo įsikraustyti po mėnesio, tačiau praėjus vos dviem savaitėms po rankpinigių davimo suprato, kad kažkas yra negerai.
„M. Drėma ėmė mūsų vengti, bet tikino, kad viskas yra gerai, dabar bute gyvenantys nuomininkai greitai išsikraustys, – sakė Ignas K. – Kai atėjo sutartas terminas atsikraustyti į butą, M. Drėma neatsiliepė į mūsų skambučius, o kai nuvažiavome į butą, kurį ketinome išsinuomoti, duris atidarė vyras, kuris pasakė, kad jis yra buto šeimininkas ir jo nenuomoja. Supratome, kad esame apgauti.“
Kitiems studentams M. Drėma prisistatė kaip nekilnojamojo turto brokeris ir už tarpininkavimą išnuomojant butą paprašė 400 Lt. Nukentėjusiaisiais pripažinti bičiuliai šią sumą sumokėjo perpus.
O kol laukė,kada galės įsikelti į butą, vieną dieną iš M. Drėmos sulaukė skambučio.
„Jis sakė, kad norėtų kuo greičiau pasirašyti sutartį bei gauti pinigus už nuomą ir iš karto atiduoti raktus“, – sakė vienas nukentėjusiųjų. Toks brokerio elgesys juos nustebino – kadangi turėjo jo vardą ir pavardę, nutarė juo pasidomėti internete.
„Įvedėme jo vardą ir pavardę į paieškos sistemą ir mums parodė žiniasklaidos straipsnius, kad jis yra teistas už sukčiavimą, tada supratome, jog ir mes esame apgauti“, – sakė jo bičiulis.
Draugai tada irgi nuvažiavo į butą, kurį ketino išsinuomoti – duris atidaręs vyras pareiškė, kad butas yra jo ir jis nieko neketina išnuomoti.
„Tada kreipėmės į policiją“, – sakė jis.
Pinigus pralošdavo kazino
Anksčiau M. Drėma taip pat buvo teistas dėl aferų su butais – jis išsinuomoti norėjusiems asmenims prisistatydavo nekilnojamojo turto agentu.
Teisme buvo nustatyta, kad jis galėjo apgauti mažiausiai šešis asmenis, kurie mokėjo ne tik už būsto nuomą, bet ir už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.
Nukentėjusieji pareigūnams nurodė, kad M. Drėmai sumokėjo daugiau kaip 5 tūkst. litų. Vienam nukentėjusiajam „agentas“ sugrąžino dalį sumokėtų pinigų – 400 Lt už suteiktas paslaugas.
Būstus M. Drėma nuomojo sostinės S. Neries, Minties, Ukmergės bei Gabijos g. esančiuose daugiabučiuose.
Studentai pareigūnams sakė, kad agentas jiems net aprodydavo nuomojamą būstą, paimdavo dalį nuomos mokesčio bei tarpininkavimo įmoką, žadėdamas, jog artimiausiu metu ne tik sudarys nuomos sutartį, bet ir supažindins su būsto savininkais.
Tačiau tai tik ir teliko pažadai – po kiek laiko supratę, kad buvo apgauti, nukentėjusieji turėdavo ieškotis naujos gyvenamosios vietos.
Ikiteisminio tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad nuo M. Drėmos, įtariama, nukentėjo ne tik būstą išsinuomoti norėję kitų miestų gyventojai, bet ir su juo draugavusi mergina – ji pareigūnams nurodė, kad vaikinas pagrobė jos banko mokėjimo kortelę bei prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis ir iš dviejų greitųjų kreditų bendrovių paėmė 2 tūkst. Lt kreditus. Banko kortelę pareigūnai rado pas M. Drėmą per kratą po kelių mėnesių.
Be to, jis nuteistas ir dėl vagystės, kai per išgertuves apvogė vieną moterį – pagrobė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną.
Nukentėjusiajai buvo padaryta 248 Lt žala. M. Drėma teisme pripažino jam pateiktus kaltinimus ir teisinosi, kad iš nuomininkų gautus pinigus pralošdavo.