Atrodo, kas čia keisto? O keistenybės prasidėjo netrukus po to kai alytiškis išėjo iš įkalinimo įstaigos. 2013-ųjų vasarą susisiekęs su A. K. nurodyta patikima buhaltere J. Č., gimusia 1968 m., gyvenančia ir dirbančia Kaune, vyriškis gavo nurodymus surasti žmonių, kuriuos būtų galima įdarbinti į įmonę, nors jos veikla oficialiai jau buvo sustabdyta.
Pasirinkta uždaroji akcinė bendrovė „Breta“. D. K. taikiniu tapo socialiai pažeidžiami asmenys, lengvai susigundantys bet kokiu pasiūlymu, kad ir už menką atlygį, todėl „darbuotojų“ surasti buvo nesunku. Į įmonę buvo darbinami asmenys su menkomis pajamomis, neįgalūs, be nuolatinės gyvenamosios vietos arba turintys nemenkų finansinių sunkumų, skolų. Naujieji „Bretos“ darbuotojai net nesidomėjo, kokias pareigas jie eina, kaip ne keista, jiems net dirbti nereikėjo, taip pat nežinojo, kur yra įmonės biuras, bendravo tik su kontaktiniu asmeniu. Įmonės direktoriumi tapo 1985 m., gimęs alytiškis, turintis neįgalumą.
Anksčiau jau minėta J. Č., nesant jokios darbo sutarties, tikrovės neatitinkantį pranešimą apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo L. M. įdarbinimą bendrovėje „Breta“ perdavė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, tokiu būdu nuo 2013-07-18 iki 2015-02-02 fiktyviai jį įdarbino ir melagingai nurodė, kad jam mokamas 5 000 litų darbo užmokestis. Firmos buhalteriu tapo R. P., gimęs 1984 m., įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Alytaus rajone, jo fiktyvus darbo užmokestis – 500 litų. Jam buvo sukurtas elektroninis paštas, jo vardu įgytas elektroninis parašas ir tvarkomi buhalteriniai dokumentai, pažymos. Suprantama, kad prisidengusi R. P. vardu fiktyvias pažymas ir įvairius dokumentus pateikinėjo J. Č. Pasak buhalterės „Bretos“ darbuotojams ji padėjo nesiekdama jokio pelno, o nemokamai, vedina draugiškumo.
Iš viso įmonėje dirbo apie 10 fiktyvių darbuotojų. Tačiau nei D. K., nei A. K. ar J. Č. duomenys ar pavardės įmonės veikloje nefigūravo. Praėjus atitinkamam laikui naujai įdarbinti darbuotojai pradėjo „nešti pelną“. Su jais buvo susisiekiama, atidaromos arba naudojamos jau turimos banko sąskaitos bei pasiūloma paimti savo vardu kreditus įvairiose greitojo kredito įmonėse, pirkti išsimokėtinai elektronikos prekes – mobiliuosius telefonus, kompiuterius, įvairiose parduotuvėse ir salonuose visoje Lietuvoje. O „darbuotojų“ finansinės galimybės atrodė nemenkos, nes kai kurių fiktyvus darbo užmokestis siekė iki 15 000 litų. Pavyzdžiui, vienas „Bretos“ darbuotojas vien iš greitojo kredito įmonių gavo 31 039 litų (8 989,51 eurų). Taip pat sudarinėjo sutartis su mobiliojo ryšio bendrovėmis dėl mobiliųjų telefonų pirkimo lizingu tokiu būdu viena įmonė patyrė 4 952,04 litų (1434,21 eurų), kita – 3 214,15 litų (930,88 eurų) ir 6 420,30 litų (1859,45 eurų) nuostolio. Vėliau kai kuriems įmonės darbuotojams atėjo laikas „susirgti“. Kartu su tarpininku D. K. nuvykę į polikliniką, užsiregistruodavo pas gydytoją, nurodydavo, kad neva patyrė traumą buityje. Gydytojas diagnozuodavo tai kelio sąnario vidinių raiščių audinių plyšimą, tai kelio sąnario išorinių raiščių audinių plyšimą ar kitą atitinkamą diagnozę. Dėl šių tariamų traumų, niekur realiai nedirbantiems ir traumos nepatyrusiems UAB „Breta“ darbuotojams buvo išduodami maždaug mėnesį trunkantys nedarbingumo pažymėjimai. Įmonės buhalterinius dokumentus tvarkiusi J. Č., per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS), pasirašydama fiktyvaus UAB „Breta“ buhalterio elektroniniu parašu, pateikdavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešimus, kurie būtini sprendimui dėl socialinio draudimo pašalpos skyrimo. Apsimetėliams ligoniams buvo priskaičiuojama iki 3 083,66 litų (893,09 eurų) ligos pašalpa per mėnesį. Per metus šie asmenys taip „sirgo“ 5 kartus.
Pataisos namų kameroje susipažinusių bendrų apetitas augo bevalgant. Jiems jau nepakako pelno, gaunamo iš apgaudinėjamų „Bretos“ darbuotojų imamų kreditų, jų išsimokėtinai gaunamų elektronikos prekių bei nedarbingumo išmokų. Sukčių dėmesį patraukė Kaune veikianti įmonė „Augančio verslo asociacija“ (toliau - AVA), kuri remia jaunus verslininkus. Radę tinkamą jauną verslininką sukčiai vylėsi gauti iki 86 000 litų (24 907,32 eurų) paramos iš minėtos asociacijos. Jie surado „paskendusį“ skolose jauną verslininką, nekartą susitiko ir su atsakingais už paramą AVA darbuotojais. Tačiau koją pakišo bendrininkų nesutarimas dėl sąlyginai menkos pinigų sumos. Žlugo ne tik pasitikėjimas vienas kitu, tačiau ir didysis 86 000 litų (24 907,32 eurų) vertės planas bei UAB „Breta“ veikla.
Šioje istorijoje atspindėta tik maža surinktos ikiteisminio tyrimo medžiagos dalis, tačiau ji leidžia susidaryti bendrą vaizdą apie aferos mąstą.
Kyla klausimas, kiek iš viso sukčiai savo ir kitų asmenų naudai iš kredito bendrovių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir kt. apgaule įgijo lėšų?
O sumos įspūdingos – pasikėsinta įgyti 233 576, 44 litų (kas atitinka 67 648,41 eurų), apgaule iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, bendrovių, įgijo pinigines lėšas, daiktus, neatsiskaityta už suteiktas paslaugas, nuostolis – 166 572,7 litų (kas atitinka 48243,7 eurų). Taip pat virš 300 000 litų nuostolis „Sodrai“ dėl nesumokėtų mokesčių.
Atkaklaus ir kruopštaus Alytaus apskr. VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus tyrėjų ir Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius prokurorų darbo dėka ši byla pasiekė teismą.
Byloje nustatytiems 8 įtariamiesiems pareikšti kaltinimai pagal LR Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio (182 straipsnis. Sukčiavimas) 1 arba 2 dalis. Na o paskutinį tašką šioje istorijoje padės teismo priimtas nuosprendis.