Aplankyti savo gimtosios mokyklos - Kauno Antano Smetonos gimnazijos - D. Mackela vyko neatsitiktinai. Pareigūną pakvietė jo auklėtoja, rusų kalbos mokytoja Lolita Leonavičienė bei gimnazijos direktorė Violeta Balčiūnienė.
Gimnazijoje nuolat organizuojamos bendruomenės dienos, kuomet suteikiama galimybė buvusiems gimnazijos auklėtiniams bent trumpam grįžti į savo vaikystės „antruosius namus". Taip pat šios dienos tikslas yra mokyklos auklėtinius supažindinti su įvairiomis specialybėmis, asmenimis, kurie atstovauja skirtingas profesijas.
Dalius prisipažino, kad kvietimas jį nustebino, nes mokykloje jis buvo ne pats pavyzdingiausias mokinys, krėtė begalę šunybių ir išdaigų. „Vargu, ar nors vienas mokytojas prieš 20 metų būtų patikėjęs, kokį kelią pasirinksiu. Aš džiaugiuosi, kad specialybė pati mane pasirinko ir praėjus 17 metų, kiek dirbu šį darbą, aš didžiuojuosi, jog esu policininkas", - bendraudamas su moksleiviais kalbėjo D. Mackela.
Pareigūno auklėtoja į susitikimą atnešė pareigūno vaikystės nuotraukų, į kurias žiūrėdamas Dalius kartu su kolegomis, kurie jį atlydėjo į gimnaziją, šypsojosi. Kolegos juokavo, kad tas mažas berniukas plačia šypsena šiandien yra nuostabus žmogus, puikus policininkas, pedagogas, patikimas partneris ir kolega.
Per pusantros valandos, kurias pareigūnai praleido Antano Smetonos gimnazijoje bendraudami su moksleiviais ir mokytojais, D. Mackela papasakojo ne vieną įvykį iš savo darbo policijos sistemoje. Prisiminė ir linksmų nutikimų, ir skaudžių nelaimių, ir gerai pasibaigusių operacijų.
Moksleiviai pareigūną apipylė įvairiais klausimais: teiravosi apie moksleiviškas išdaigas, asmeninius dalykus, apie laisvalaikį, šeimą, darbą policijoje.
Bendravimas su vaikais buvo labai atviras ir nuoširdus, todėl gimnazistai net nenorėjo paleisti pareigūno. D. Mackela pažadėjo, kad tikrai dar sugrįš į mokyklą, kuri kitąmet minės 30-ąjį jubiliejų.
