Akistata su pensininku Juozapu Algirdu Dikčiumi dviem Ukmergės rajono gyventojams baigėsi dideliais nemalonumais – Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad senjorą apiplėšusius anksčiau net 7 kartus teistą Giedrių Minderį (gim. 1970 m.) ir Marių Ivanovą (gim. 1989 m.) pripažįsta kaltais ir skiria realias laisvės atėmimo bausmes.
Teisėjas Vladislavas Lenčikas nutarė, kad G. Minderis už grotų turės praleisti 6 metus, o M. Ivanovas – pusantrų metų. Be to, jie nukentėjusiajam privalės atlyginti padarytą turtinę žalą – 155 eurus. Tiek jie pagrobė iš J. A. Dikčiaus.
Pasak teismo, nuteistieji pensininką apiplėšė veikdami bendrininkų grupėje, nors M. Ivanovas ir neigė, kad dalyvavo nusikaltime – esą tik savo bičiulį lydėjo iki nukentėjusiojo namų.
„Toks M. Ivanovo teiginys vertintinas kaip jo gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, – nurodė teismas. – Pats M. Ivanovas pripažįsta, kad iki įvykio ne vieną kartą dirbo nukentėjusiojo ūkyje, todėl galėjo žinoti jo turtinę padėtį, o kaltinamasis G. Minderis su J. A. Dikčiumi nebendravo, dėl ko negalėjo žinoti jo finansinės padėties.“
Apkaltinamąjį nuosprendį paskelbęs teismas pabrėžė, kad nors M. Ivanovas tiesiogiai nedalyvavo apiplėšiant pensininką, tačiau buvo prie pat namų (apie 30 metrų atstumu nuo namo), girdėjo nukentėjusiojo šauksmus, kad šaus, po to šūvius, todėl priėjo arčiau lango, maždaug 2-3 metrų atstumu ir pamatė, jog G. Minderis vis tiek jau įlipo į namo vidų bei ant grindų laikė prispaudęs nukentėjusįjį, jį apglėbęs.
„M. Ivanovas būdamas šalia ir matydamas tokius bendrininko veiksmus, jiems neprieštaravo ir nebandė jų nutraukti, taigi pritarė tokiam G. Minderio elgesiui“, – teisėjas nurodė, kad teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales.
Bylos duomenimis nustatyta, kad apiplėšimas Pabaisko seniūnijoje buvo įvykdytas balandžio 17 d. apie 21.40 val. – į J. A. Dikčiaus namus atėjęs G. Minderis pareikalavo atidaryti duris, net bandė apsimesti geru senolio pažįstamu, bet vienas namuose buvęs vienkiemio šeimininkas nepažįstamojo neįleido, o atsidarė langą ir liepė nešdintis.
„Plėšikui, kuris ant galvos buvo užsimaukšlinęs kaukę, pasakiau, kad šausiu, jeigu jis neišeis“, – teisme pasakojo senolis.
Atstatęs legaliai laikomą revolverį pensininkas nejuokavo – į artėjantį kaukėtą vyrą paleido vieną, po to – dar du šūvius.
Bet plėšiko tai nesustabdė – jis per langą įlipo į vidų ir senolį pargriovė ant žemės, atimdamas savigynai išduotą ginklą.
„Jis dar kažkiek mane palaikė, o paskui pasišalino“, – prisiminė J. A. Dikčius, ant kurio veido plėšikas užmetė striukę – baiminosi, kad senolis gali jį atpažinti.
Bet J. A. Dikčius į jo namus įsiveržusį vyrą pažino iš karto – G. Minderis ir anksčiau buvo įsiveržęs į jo namus.
Plėšikui pasišalinus senolis pastebėjo, kad ant stalo, kuris stovi prie pat lango, nėra piniginės. O joje buvo ne tik svarbiausi dokumentai, bet ir 155 eurai, kuriuos šis ketino sumokėti agentui už draudimo paslaugas.
Pasprukdamas G. Minderis pasisavino revolverį, kuriuo senolis jį sužeidė.
„Kai atvažiavo policija, matė kraują – man atrodė, kad G. Minderiui sužeidžiau ranką“, – sakė jis. Vis dėlto, senolis gerai neįžiūrėjo, nes G. Minderiui buvo peršauta nosis. J. A. Dikčius nekviestą svečią galėjo sužeisti ir rimčiau, bet, kaip pats sakė teisme, nenorėjo, o ir gaila buvo. „Nejaugi šausi į galvą? Bijojau per daug jį sužeisti“, – sakė jis.
Pensininkas prisipažino, kad tą vakarą jo apiplėšti G. Minderis atėjo ne vienas – prie namų laukė ir iki šiol ne kartą įvairius ūkio darbus nudirbti padėjęs M. Ivanovas.
„Bet jo aš nemačiau“, – sakė J. A. Dikčius.
Kad tą vakarą buvo prie pensininko namų, teisme neneigė baudžiamojon atsakomybėn patrauktas M. Ivanovas. Tiesa, jis teisinosi, kad jokio nusikaltimo nepadarė – esą tik negerai pasielgė, kai su G. Minderiu sutiko nueiti iki senolio namų.
M. Ivanovas teisme pasakojo, kad tą dieną su G. Minderiu susitiko Pabaiske, abu buvo apsvaigę nuo alkoholio, norėjo išgerti dar, bet pinigų neturėjo.
„Tada buvau išgėręs keletą skardinių alaus, bet mano protas buvo blaivus, – kalbėjo jis. – G. Minderis pasiūlė nueiti pasiskolinti pinigų pas senuką, sutikau jį palydėti – kai jis nuėjo prie namų, aš laukiau prie kelio, negalvojau, kad viskas taip įvyks.“
Vyras sakė, kad laukdamas, kol su pinigais grįš G. Minderis, girdėjo, kaip draugas prisistatė svetimu vardu ir buvo neįleistas į namus.
„O paskui išgirdau šūvius – labai išsigandau, – sakė kaltinamasis. – Po kiek laiko nuėjau prie namų pasižūrėti, kas vyksta – net nepriėjęs prie lango mačiau, kaip viduje G. Minderis buvo prie žemės prispaudęs J. A. Dikčių, jo veidas buvo uždengtas striuke.“
M. Ivanovas sakė, kad dar tą patį vakarą G. Minderis jam davė 20 eurų, tačiau apie tai, kas vyko senolio namuose, nieko nepasakojo.
„Jam buvo peršauta nosis, dar palydėjau jį iki namų“, – sakė kaltinamasis. Pasak jo, po apiplėšimo iš pensininko pagrobtą piniginę su dokumentais G. Minderis išmetė prie šiukšlių konteinerių – juos surado kaimo gyventojai.
„O ginklas buvo rastas pas jį namuose“, – M. Ivanovas tikino, kad niekaip su apiplėšimu nėra susijęs, todėl iki šiol senolio dėl apiplėšimo net ir neatsiprašė.
Kaltę dėl nusikaltimo pripažino ir G. Minderis.