Pasak nutartį paskelbusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Jono Prapiesčio, nuteistasis nusikaltimą padarė, veikdamas bendrininkų grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų, pamindamas elementarų žmogiškumą, atsiskleidė, kaip itin ciniškas, žiaurus ir visiškai abejingas kito žmogaus išgyvenimams bei gyvybei asmuo.
„Todėl tik laisvės atėmimas iki gyvos galvos gali sulaikyti tokį asmenį nuo naujų nusikaltimų padarymo, apsaugoti visuomenę nuo tokio pavojingo asmens ir užtikrinti teisingumo, proporcingumo, humaniškumo principų įgyvendinimą“, - konstatavo bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija.
Teismo nuomone, nuteistojo tvirtinimas, kad jis neprisidėjo prie nukentėjusiosios nužudymo, nes nusikaltimo vietoje pasirodė, kai automobilis jau liepsnojo, paneigia žemesniųjų pakopų teismų nustatytos faktinės aplinkybės.
Byloje esančia įrodymų visuma nustatyta, kad padegant automobilį J. Jakubaitis buvo įvykio vietoje. Tai, kad nėra konkrečiai nustatyta, kuris iš nuteistųjų padegė automobilį, nepaneigia kasatoriaus kaltės ypatingai žiauriai nužudant bejėgiškos būklės nukentėjusiąją.
„Pakanka nustatyti, kad buvo panašus kaltininkų kaltės turinys, tyčios kryptingumas, bendras sumanymas nužudyti nukentėjusiąją, jų veiksmai buvo nukreipti siekiant tų pačių padarinių – nukentėjusiojo gyvybės atėmimo“, - priimtoje nutartyje akcentavo Teismas.
Pasak bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos, nepagrįstas yra ir kasatoriaus tvirtinimas, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos prilygsta kankinimui ir pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, prieštarauja teisingumo, proporcingumo bei
humaniškumo principams.
Priimdamas galutinę nutartį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų vieta vertybių hierarchijoje.
„Nepilnametė mergina buvo sumušta, pažeminta, išžaginta, prieš jos valią uždaryta automobilio
bagažinėje ir iš esmės gyva sudeginta, jai sukeliant ypač dideles kančias“, - pabrėžė Teismas ir atmetė nuteistojo J. Jakubaičio kasacinį skundą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti.
Remiantis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus
teisės taikymo aspektu.